Dokumentai reikalingi parduodant butą: išsamus sąrašas

Buto pardavimas ar pirkimas dažnam Lietuvos gyventojui yra neeilinis ir nekasdienis įvykis. Nusprendus parduoti nekilnojamąjį turtą, labai svarbu pasiruošti pardavimo procesui. Pirmas žingsnis - dokumentai, reikalingi turto pardavimui.

Nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai galioja, tik jei yra patvirtinti notaro. Todėl kiekvienam, planuojančiam parduoti ar pirkti nekilnojamąjį turtą, reikia žinoti, kad sumokėjus pinigus ir gavus buto raktus, nuosavybės teisė pirkėjui nepereina: būtina kreiptis į notarą ir pirkimo-pardavimo sutartį įforminti notariškai.

Pagrindiniai dokumentai, reikalingi parduodant butą

Konkretus dokumentų sąrašas priklauso nuo konkrečios faktinės situacijos. Sąrašas yra tikslinamas pagal individualias situacijas, pvz.: parduodama turto dalis, turtas parduodamas santuokoje ar išsiskyrus. Tai yra pagrindinių dokumentų sąrašas, reikalingas pardavimo sandoriui vykdyti.

Štai pagrindiniai dokumentai, kurie dažniausiai reikalingi parduodant butą Lietuvoje:

1. Asmens tapatybės dokumentas (Tapatybės kortelė/pasas): Tai pagrindinis dokumentas, įrodantis jūsų tapatybę. Be jo neįmanoma sudaryti jokių oficialių sandorių. Notaras, rengiantis pirkimo-pardavimo sutartį, privalo patikrinti, ar tapatybė atitinka asmenį, pateikusį nuosavybės dokumentus. Tai užtikrina, kad pardavėjas yra tas asmuo, kuris turi teisę disponuoti turtu.
2. Nuosavybės dokumentai: (Tokie kaip pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo aktas, paveldėjimo dokumentai arba testamentas) Šie dokumentai įrodo, kad turtas teisėtai priklauso pardavėjui. Jie būtini norint užregistruoti sandorį Registrų centre ir įrodyti, jog pardavėjas turi teisę parduoti turtą. Be šių dokumentų nėra galimybės teisėtai perleisti nuosavybės teisės kitam asmeniui. Jie taip pat apsaugo pirkėją nuo rizikos, susijusios su neteisėtu pardavimu.
3. Objekto inventorizacijos byla: Tai dokumentas, kuriame pateikiama išsami informacija apie būsto technines savybes, pvz., plotą, kambarių skaičių, patalpų išdėstymą. Ji leidžia pirkėjui įvertinti būsto būklę ir savybes. Tai taip pat reikalinga, jei pirkėjas planuoja turtą įkeisti, pvz., imant paskolą banke.
4. Pardavimo pažyma iš Registrų centro: Tai oficialus dokumentas, kuris patvirtina, kad turtas priklauso savininkui ir yra įregistruotas Registrų centre. Jame nurodoma, ar turtui nėra apribojimų, pvz., areštų ar hipoteka. Pirkėjai dažnai nori būti tikri, kad turtas yra „švarus“ ir neturi teisinių problemų. Be to, notaras negalės atlikti sandorio, jei šios pažymos nebus.
5. Sutuoktinio sutikimas (jei taikoma): Jei Nekilnojamasis turtas yra įsigytas santuokoje, jis dažniausiai priklauso bendrosios nuosavybės teise. Tai reiškia, kad parduodant tokį turtą reikia gauti sutuoktinio sutikimą. Dėmesio! Šis sutikimas būtinas net ir tada, jei turtas buvo įsigytas prieš santuoką, išskyrus tuo atvejus, jei turite priešvedybinę ar povedybinę sutartį. Sutuoktinio sutikimas apsaugo nuo galimų teisinių ginčų, nes užtikrina, kad abu šeimos nariai sutinka su turto pardavimu.
6. Pažyma apie įsiskolinimų nebuvimą už komunalines paslaugas: Ši pažyma patvirtina, kad parduodamam būstui nėra priskaičiuotų neapmokėtų mokesčių už komunalines paslaugas. Jei bendrijos nėra, tuomet pažymą privalote gauti iš namo administratoriaus. Pirkėjui labai svarbu žinoti, kad įsigijus būstą jam nereikės padengti buvusių savininkų skolų už komunalines paslaugas.

Papildomi dokumentai

Taip pat gali būti reikalingi:

• Energinio naudingumo sertifikatas: Tai dokumentas, kuris pateikia informaciją apie pastato energinį efektyvumą. Jame nurodoma, kiek energijos sunaudoja pastatas ir kokia jo energijos vartojimo klasė (nuo A++ iki G). Parduodant senos statybos butą, dažniausiai reikalaujama pateikti energetinio naudingumo sertifikatą, kurį užsako notaras. Naujos statybos butams tokie sertifikatai paprastai jau būna padaryti. Šis sertifikatas tampa vis svarbesniu kriterijumi perkant Nekilnojamąjį turtą. Aukštesnės energinės klasės pastatai yra ekonomiškesni, o kai kuriems būstams energinio naudingumo sertifikatas yra privalomas pagal teisės aktus.
• Kadastrinių matavimų byla: Tai dokumentas, kuriame nurodomos tikslios Nekilnojamojo turto ribos, plotas ir išplanavimas. Ypač aktualu, jei parduodate žemės sklypą ar namą su sklypu. Kadastriniai matavimai užtikrina, kad parduodamas objektas atitinka jo registruotą plotą ir ribas. Jei šie duomenys neatitinka, pirkėjas gali atsisakyti sandorio.

Kiti galimai reikalingi dokumentai:

• Jei esate išsiskyręs, prireiks skyrybų pažymos ir registrų centre įregistruoto teismo sprendimo dėl turto padalijimo.
• Jei turite nepilnamečių vaikų, teks gauti teismo leidimą parduoti būstą, o prieš tai dar įrodyti, kad parduodami savo Nekilnojamąjį turtą, nebloginate savo atžalų gyvenimo sąlygų. Tiesa, jo neprireiks, jei savo vardu turite kito įregistruoto Nekilnojamo turto.
• Jei Nekilnojamasis turtas priklauso bendrasavininkiui, reikės pasirūpinti jo atsisakymu pirkti butą už nurodytą kainą.
• Jei turtas įkeistas bankui ar kitai bendrovei, teks gauti jos sutikimą parduoti būstą, o jei turtas yra areštuotas, būtina nuimti areštą.

Pastaba: Įprastine tvarka negali būti parduodamas butas, jei jis yra areštuotas ar dėl jo teisme vyksta ginčai.

Kur rasti reikiamus dokumentus?

Dažniausiai jie jau būna pridėti įsigyjant nekilnojamąjį turtą, todėl turėtumėte rasti juos prie nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentų. O jeigu ir nepavyko rasti, šių dokumentų kopiją galite užsisakyti ir registrų centre.

Banko leidimas yra svarbus tiems, kurių turtas yra įkeistas bankui ir registrų centro išraše yra matomas įrašas “hipoteka”. Tokiu atveju, turto pardavėjas privalo kreiptis į banką, dėl leidimo parduoti turtą.

Pažyma reikalinga tik butams, kuomet namą administruoja gyventojų įkurta bendrija arba samdyta kompanija. Ją galite gauti iš namo administratoriaus.

Mokesčiai parduodant butą

Tam tikrais atvejais buto pardavimas sukelia prievolę mokėti mokesčius. 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo „pelno“, gauto pardavus butą turi sumokėti pardavėjas, jei jis pardavė butą nepraėjus 5 metams nuo buto įsigijimo dienos.

„Pelnas“ apskaičiuojamas, iš sumos, gautos pardavus butą, atėmus to buto įsigijimo kainą (pvz., butas buvo nusipirktas už 20000 litų, o po metų parduotas už 30000 litų - 15 proc. pajamų mokestis skaičiuojamas nuo 10000 litų skirtumo). Jei parduodamas butas, kuriame ne mažiau kaip du metus iki pardavimo buvo deklaruota pardavėjo gyvenamoji vieta, gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia.

Ką daryti, jei trūksta dokumentų?

Neatitikus bent vieno iš šių dokumentų reikalavimų, pardavimo procesas gali užstrigti arba visiškai neįvykti. Dėl šios priežasties labai svarbu užtikrinti, kad visi dokumentai būtų tinkamai parengti dar prieš pradedant derybas su pirkėju.

Nekilnojamojo turto agento pagalba

Nekilnojamojo turto agentas ne tik palengvina pardavimo procesą, bet ir užtikrina, kad visi dokumentai būtų tvarkingi:

• Padeda surinkti reikalingus dokumentus.
• Supažindina su naujausiais teisiniais reikalavimais.
• Užtikrina sklandų pardavimo procesą, padedant išvengti galimų problemų.

Patikėję šį procesą profesionalams, galite sutaupyti ne tik laiko, bet ir išvengti streso. Norint parduoti savo nekilnojamąjį turtą savarankiškai, pirmiausia reikėtų pasitarti su notaru.

Svarbu prisiminti, kad šis sąrašas gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sandorio ir teisinės situacijos.

tags: #dokumentai #reikalingi #parduodant #buta