Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas.
Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą.
Intelektinė nuosavybė (IN) yra teisinė koncepcija, kuri apibrėžia teises ir apsaugos priemones, susijusias su įvairiomis intelektinėmis kūrybinėmis, techninėmis arba verslo vertybėmis, kurios dažniausiai susijusios su žinių kūrimu ir kūrybiškumu.
Tai apima įvairias kūrybines darbo formas, tokių kaip autorių teisės, prekių ženklai, patentai, dizaino registravimas, komercinės paslaptys ir kt. tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms ji padeda užtikrinti, kad jų kūrybiniai ar techniniai atradimai nebus neleistinai kopijuojami ar naudojami kitų asmenų ar organizacijų.
Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.
2022 m. lapkričio 28 d. Europos Komisija paskelbė savo pasiūlymus dėl reglamento, kuriuo bus iš dalies keičiamas Bendrijos dizaino reglamentas Nr. 2/2006, ir Bendrijos dizaino direktyvos pataisų.
Planuojamais pakeitimais iš esmės yra norima modernizuoti ES dizaino apsaugos sistemas taip, kad jos tiktų skaitmeniniam amžiui, užtikrinti, kad jos būtų prieinamesnės ir veiksmingesnės pareiškėjų ir asmenų, siekiančių pašalinti negaliojančius dizainus iš registro, atžvilgiu.
Dizainų Reglamento ir Direktyvos pakeitimais taip pat bus siekiama įgyvendinti „Europos žaliojo kurso plano“ tikslus ir sukurti taisymui skirtų atsarginių dalių bendrąją rinką, nustatant išlygą dėl taisymo, nurodo - Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ teisininkas, advokato padėjėjas Jaunius Navickas.
Teisininkas pažymi, kad kuriantiems verslo subjektams (ypač verslui, veikiančiam technologijų sektoriuje), kurie siekia tinkamai ir efektyviai apsaugoti savo intelektinę nuosavybę, taip pat siekiantiems mažinti riziką neatlygintinai prarasti investicijas į gaminių dizainus, būtina jau iš anksto susipažinti su numatomais pasikeitimais bei suprasti atsirandančias naujas galimybes ir iššūkius.
Intelektinės nuosavybės esmė ir formos
Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus.
Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos. Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį.
Oficialių (registruotų) prekių ženklų augimo tendencijos stebimos daugelyje šalių. Prekių ženklas yra viena iš intelektinės nuosavybės formų. Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti.
Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą.
Autorių teisės
Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį. Turtinės teisės reguliuoja kūrinio naudojimą ir iš to gaunamą finansinę grąžą.
Kad kūriniui būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi būti:
- originalus;
- kūrybinės ar mokslinės veiklos rezultatas;
- išreikštas objektyvia forma.
Bent vieno iš šių kriterijų nesant, autorių teisių apsauga negalima.
Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia.
Gretutinės teisės
Tai turtinės ir neturtinės atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, filmų gamintojų teisės į kūrinius, transliacijas, laidas. Neturtinės teisės garantuojamos tik atlikėjams.
Gretutinės teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento.
Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.
Dizaino apsauga
Įprastai gaminio dizainas yra saugomas kaip pramoninės nuosavybės objektas, jį įregistravus Lietuvos Respublikos dizaino registre arba Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos registre (arba registruojant tarptautiniame registre).
Tam, kad dizainą būtų galima registruoti, jis turi būti laikomas nauju ir turinčiu individualių savybių.
Įregistruotas dizainas saugomas kaip Bendrijos dizainas penkerius metus nuo paraiškos padavimo datos.
Visgi, gaminio dizainas, jeigu atitinka tam reikalingas sąlygas, gali būti saugomas ir kaip „Neregistruotas Bendrijos dizainas“.
Tokiu atveju dizainui suteikiama trejų metų apsauga nuo dizaino pirmojo pateikimo visuomenei Europos Sąjungos teritorijoje dienos, tačiau praėjus numatytam terminui apsaugos galiojimo pratęsti negalima.
Verta pažymėti, kad dizainas, atitinkantis originalumo ir kitus kriterijus, gali būti kartu saugomas ir autorių teisių pagrindais.
Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus specialistė Liūnė Storoženkaitė teigia, kad „Lietuvos Respublikos dizaino įstatyme dizainas apibrėžiamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių - linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos.
Intelektinės nuosavybės rūšys
Numatomi dizaino apsaugos sistemos pakeitimai
Advokato padėjėjas Jaunius Navickas atkreipia dėmesį, kad visų pirma, bus papildytos ir atnaujintos „dizaino“ ir „gaminio“ sąvokos, į tokias, kurios apims ne tik įkūnytas fiziniame kūne, tačiau ir pasireiškiančias skaitmenine forma.
Antra, atsiras „išlyga dėl taisymo“. Tai yra bene pirmas kartas Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės teisės istorijoje, kuomet teisė taisyti (eng. right to repair) bus pripažįstama kaip savarankiška ir nuolatinė intelektinės nuosavybės savininkų išimtinių teisių išlyga, suteikianti teisę vartotojui (ar gaminio naudotojui) pasinaudoti dizainerio intelektine nuosavybe sudėtinio gaminio taisymo tikslais, t. y.
Trečia, įvedamas registracijos simbolis.
Ketvirta, tikslinama apsaugos objekto sąvoka.
Galiausiai, pareiškėjai, teikiantys paraišką įregistruoti dizainą, turės galimybę dizainą atvaizduoti ne tik fotografijomis ar grafiniais vaizdais, tačiau ir bet kokiomis kitomis tinkamomis priemonėmis, naudojant visuotinai prieinamas technologijas, įskaitant brėžinius, nuotraukas, vaizdo įrašus arba kompiuterinį vizualizavimą ar modeliavimą.
Pareiškėjai taip pat galės nacionaliniu lygmeniu teikti sudėtines paraiškas bet kur, vienoje paraiškoje sujungiant kelis dizainus ir neapsiribojant tik to paties pobūdžio gaminiais.
Kaip apsaugoti savo dizainą?
Siekiant apsaugoti savo intelektinę nuosavybę, dizaineriai turėtų jau dabar imtis tam tikrų veiksmų.
Visų pirma, teisininkas rekomenduoja savarankiškai susipažinti su numatomais pakeitimais ar kreiptis į intelektinės nuosavybės teisės specialistus, tam, kad jie profesionaliai įvertintų šių pakeitimų įtaką jūsų verslui.
Antra, teisininko vertinimu, rekomenduotina peržiūrėti savo gaminius, nustatyti ar jie galės būti (yra) apsaugomi dizainais ir nuspręsti ar šiuos gaminius išleisti į rinką be registracijos, ar palaukti pasikeitimų.
Pabaigai, Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ teisininkas, advokato padėjėjas Jaunius Navickas nurodo, kad verslai turėtų atitinkamai atnaujinti ir pakeisti vidines tvarkas (rekomendacijas darbuotojams), susijusias su besikeičiančia dizaino paraiškų pateikimo ir administravimo tvarka bei supažindinti darbuotojus su šia informacija.
Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo.
Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas.
Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis. Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras. Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai. Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas. Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau. Prekių ženklas saugomas 10 metų.
Jaunieji dizaineriai, norėdami įregistruoti savo dizainą, gali kreiptis į Valstybinį patentų biurą ir registruotis į nemokamas (pro bono) konsultacijas įvairiais intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais galima interneto svetainėje www.intelektine.lt/konsultacijos. Konsultacijos nuo rugsėjo 1 d. vyksta nuotoliniu būdu, per „Microsoft Teams“ programą.
Kaip iš tikrųjų mąstyti kaip grafikos dizaineris!
Prekės ženklo registracija
Skaitykite daugiau apie prekės ženklo registraciją bei logotipo apsaugos reikšmę verslui.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el.
tags: #dizainas #saugomas #intelektine #nuosavybe