Didžiausio Būsto Paklausa Rinkoje Tyrimai Lietuvoje

Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje pastaruoju metu išgyvena permainas, kurias lemia tiek ekonominiai, tiek demografiniai veiksniai. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius rinkos tyrimus, kainų pokyčius didmiesčiuose, ekspertų prognozes ir veiksnius, turinčius įtakos būsto įperkamumui.

Būsto Kainų Pokyčiai Lietuvoje ir Europoje

„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį būstų kainos euro zonoje padidėjo 5,1 proc., o Europos Sąjungoje (ES) - 5,4 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu. Tuo metu 2025 m. pirmąjį ketvirtį būstų kainos euro zonoje ir ES padidėjo atitinkamai 5,3 proc. ir 5,7 proc. Palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, antrąjį ketvirtį būstų kainos euro zonoje padidėjo 1,7 proc., o ES - 1,6 proc.

Duomenys rodo, kad tik viena šalis 2025 m. antrąjį ketvirtį užregistravo metinį būsto kainų sumažėjimą, o dvidešimt penkios - metinį padidėjimą. Sumažėjimas užregistruotas Suomijoje (1,3 proc.), tuo metu didžiausias padidėjimas - Portugalijoje (17,2 proc.), Bulgarijoje (15,5 proc.) ir Vengrijoje (15,1 proc.). Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kainos sumažėjo dviejose valstybėse narėse, o dvidešimt keturiose valstybėse narėse padidėjo. Sumažėjimas buvo užfiksuotas Prancūzijoje (0,2 proc.) ir Belgijoje (0,1 proc.), o didžiausias padidėjimas - Portugalijoje (4,7 proc.), Liuksemburge (4,5 proc.) ir Kroatijoje (4,4 proc.).

Lietuva patenka tarp šalių, kuriose būstas pastaruoju metu brango labiausiai. Pavyzdžiui, lyginant su pirmuoju 2025 m. ketvirčiu, antrąjį ketvirtį būsto kainos Lietuvoje pakilo per 2,8 proc. Didesnis brangimas tokiu pat laikotarpiu užfiksuotas Bulgarijoje (3,8 proc.), Čekijoje (3,1 proc.), Estijoje (3,6 proc.), Ispanijoje (4 proc.), Kroatijoje (4,4 proc.), Latvijoje (3,2 proc.), Liuksemburge (4,5 proc.), Portugalijoje (4,7 proc.) ir Slovėnijoje (3,8 proc.).

Dar didesnis kainų augimas Lietuvoje užfiksuotas lyginant šių metų kainas su praėjusių. „Eurostat“ duomenys rodo, kad, pirmuosius du šių metų ketvirčius palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje būstas brango po 8,8 proc. Tai reiškia, kad pernai būstas, kurio kaina siekė 150 tūkst. eurų, pirmuosius šių metų ketvirčius kainavo apie 163,2 tūkst. eurų. Didesnis brangimas 2025 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuotas tik Bulgarijoje (15,1 proc.), Čekijoje (9,9 proc.), Ispanijoje (12,3 proc.), Vengrijoje (16 proc.), Kroatijoje (13,1 proc.), Nyderlanduose (10,7 proc.), Portugalijoje (16,3 proc.) ir Slovakijoje (12,2 proc.). Tuo metu antrąjį ketvirtį, lyginant su praėjusiais metais, didesnis kainų augimas nei Lietuvoje taip pat fiksuotas tose pačiose šalyse.

Ekonomistų Įžvalgos

Visgi „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad situacija Lietuvoje nėra tokia bloga, kaip gali pasirodyti. Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad, nepaisant popandeminio būsto kainų šuolio, Lietuvoje būsto kainos - vis dar santykinai gerokai žemesnės nei išsivysčiusiose šalyse ir įperkamumas išlieka vienas geresnių ES.

Anot jos, spartų būsto kainų augimą Lietuvoje šiuo metu lemia stipriai suaktyvėjusi būsto pirkėjų paklausa, ribota pasiūla ir geresni vartotojų lūkesčiai, nei daugelyje kitų ES valstybių. Be to, I. Genytė. Pikčienė pabrėžia, kad kylančias kainas lėmė ir spartėjęs būsto kreditavimas: šiuo metu būsto paskolų gyventojams portfelis yra beveik 12,8 proc. didesnis nei prieš metus - pernai rugpjūtį metinis augimas tesiekė 6,9 proc.

Tuo metu SEB ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad toks augimas per 20 metų buvo užfiksuotas tik keletą kartų. Visgi jis pažymėjo, kad artėjant metų pabaigai turėtų pristoti ir būsto pardavimai. Anot jo, 2026 metais būsto rinkoje sandorių gali būti net ir daugiau negu šiemet, jei nesuaktyvės neigiamai rinką veikiantys procesai.

T. Povilauskas pastebi, kad šių metų antrą pusmetį ir kitų metų pradžioje teigiamą įtaką būsto paklausai daro ir kalbos, kad nemažai asmenų, kurie atsiims lėšas iš pensijų fondų, jas panaudos norėdami pasikeisti būstą į geresnį ar įsigyti dar vieną. Todėl tie, kurie planavo įsigyti būstą kitąmet ir kurie turi finansinių resursų, skuba tą padaryti iki kitų metų antro ketvirčio.

SEB ekonomistas sako, kad, jei gyventojai nuspręs pasitraukti iš pensijų kaupimo, didžioji dalis jų gaus iki 10 tūkst. eurų. T. Povilauskas ir I. Genytė-Pikčienė sutinka, kad tokios sumos daugeliu atvejų gali vaidinti tik pagalbinį vaidmenį įsigyjant būstą, todėl tokia į NT investuojama suma neturėtų padaryti labai reikšmingos įtakos būsto rinkai.

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė prognozuoja, kad daugiausia atsiimtų lėšų bus nukreiptos vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Tuo metu SEB banko ekonomistas atkreipė dėmesį, kad didelės įtakos būsto rinkai sostinėje šios lėšos gal ir nepadarys, tačiau poveikį tikrai galėtų pajusti mažesni miestai. Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį į Estijos pavyzdį ir prognozuoja, kad į NT gyventojai gali investuoti apie 0,5 mlrd. eurų, atsiimtų iš II pensijų kaupimo pakopos. Nepaisant to, kad lietuviai nebūtinai elgsis taip, kaip estai, tačiau, anot I. Genytės Pikčienės, jų patirtį panagrinėti reikėtų.

Būsto Kainų Tendencijos Didmiesčiuose

Lietuvos gyvenamojo NT kainų pokyčius bei tendencijas kas mėnesį analizuoja nuomos su galimybe vėliau būstą išsipirkti paslaugas teikiančios kompanijos „Numai“ analitikai.

Vilnius

Vilniaus antrinės būsto rinkos kainos toliau kyla - vien per rugsėjį jos išaugo beveik 4 %, o vidutinė kvadratinio metro kaina viršijo 3000 eurų ribą. Šis augimas stebimas jau kelis mėnesius iš eilės, todėl galima teigti, kad kalbame ne apie išimtį, o apie aiškiai susiformavusią tendenciją. Remiantis Registrų centro duomenimis, rugsėjo mėnesį fiksuotas itin didelis pirkėjų aktyvumas - sudaryta 1018 butų įsigijimo sandorių. Šis skaičius viršijo net ir rekordinius 2021-ųjų rugsėjo rodiklius, kai būsto paklausa buvo pasiekusi aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.

Vidutinė 50 kv. m buto kaina sostinėje šiuo metu siekia apie 150 000 eurų, kai prieš metus toks pats būstas kainavo 133 000 eurų - tai 13 % arba maždaug 17 tūkst. eurų skirtumas. Nors nuomos kainos kol kas išlieka gana stabilios, vidutinė dviejų kambarių buto nuoma Vilniuje šiuo metu siekia apie 600 eurų per mėnesį. Atsižvelgiant į sparčiai augančias pardavimo kainas, artimiausiais mėnesiais tikėtinas ir nuomos rinkos suaktyvėjimas.

Kaunas

Kauno antrinės būsto rinkos kainos šiemet auga sparčiai - vidutinė kvadratinio metro kaina yra apie 2320 eurų. Tai reikšmingas, maždaug 20 % siekiantis metinis augimas. Nors skelbimuose kainų lygis kyla greičiau nei realiuose sandoriuose, bendra kryptis išlieka aiški - tiek kainos, tiek pirkėjų aktyvumas nuosekliai didėja.

Vidutinė 50 kv. m buto kaina šiandien siekia apie 116 000 eurų, arba 15 000 eurų daugiau nei prieš metus. Nors vidutinė buto kaina Vilniuje vis dar apie 30 % didesnė nei Kaune, šis skirtumas per pastaruosius metus reikšmingai sumažėjo. Tuo pat metu nuomos kainos sostinėje tėra maždaug penktadaliu aukštesnės, todėl Kaune būsto nuomos pajamingumas išlieka didesnis, tačiau įperkamumas - mažesnis.

Klaipėda

Klaipėdos būsto rinkoje šiemet toliau fiksuojamas kainų augimas. Rugsėjį vidutinė buto kaina uostamiestyje pasiekė apie 2000 eurų už kvadratinį metrą. Vidutinė 50 kv. m būsto kaina siekia apie 100 000 eurų - tai maždaug 11 000 eurų daugiau nei prieš metus. Nors atskirais mėnesiais kainų pokyčiai svyruoja, bendras trendas aiškus - kainos kyla.

Klaipėdos nuomos rinką labiau nei palūkanų normos ar pardavimo kainos veikia sezoniškumas ir turizmo srautai. Šiuo metu vidutinė dviejų kambarių buto nuoma siekia apie 500 eurų per mėnesį, tačiau didėjant aktyvumui tiek ilgalaikėje, tiek trumpalaikėje nuomoje, žiemą galima tikėtis nuosaikaus kainų augimo.

Pirminė Rinka

Naujos statybos būsto kainos išlieka aukštos - Vilniuje vidutinė naujos statybos buto kaina šiuo metu siekia apie 3648 eurus už kvadratinį metrą, o pasiūlos kaina - apie 3830 eurų. Tai beveik 30 % daugiau nei antrinėje rinkoje, kur pilnai įrengtas butas kainuoja vidutiniškai apie 3000 eurų už kvadratinį metrą.

Tokį skirtumą lemia ne tik aukštesnė statybų savikaina, bet ir pirkėjų prioritetai - didesnis dėmesys energiniam efektyvumui, vietai bei naujesnei infrastruktūrai. Rinkoje šiuo metu siūloma daugiau nei 4350 naujos statybos būstų, o vien per rugsėjį skelbimų portalus papildė dar 646 naujai pristatyti butai. Didėjanti pasiūla rodo, kad vystytojai aktyviai reaguoja į paklausą, o konkurencija tarp projektų intensyvėja. Vien Vilniuje rugsėjį parduota 516 naujų butų - 52 % daugiau nei prieš metus.

Sandorių skaičiaus augimas rodo, kad pirkėjai aktyviau priima sprendimus, nepaisant išaugusių kainų. 2024 metais didmiesčių naujos statybos butų rinkoje įvyko lūžis, kuomet po dvejus metus užsitęsusio nuopuolio pirminėje ir antrinėje butų rinkoje vėl pradėtas fiksuoti pardavimų augimas.

„Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su 2023 metais, 2024 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 43% daugiau, Kaune - 40% daugiau, o Klaipėdoje - 44% daugiau butų.

„Iš vienos pusės matome augantį būsto rinkos aktyvumą, o iš kitos pusės - pardavimui plėtojamų butų statybų apimtys kai kuriuose didmiesčiuose nukrito į istorines žemumas“, - sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Didžiausias plėtros kritimas užfiksuotas šalies sostinėje, kurioje per metus butų pastatyta net mažiau nei buvo prognozuota prieš metus.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 2.589 butus arba 47% mažiau nei 2023 metais. „Ir tai yra mažiausias rodiklis per pastaruosius 10 metų. 2022-2023 metais drastiškai sumažėjęs pirkėjų aktyvumas pirminėje rinkoje privertė didžiąją dalį plėtotojų sustabdyti savo investicijas arba sulėtinti plėtros tempus. Kadangi daugiabučių statybos dažniausiai trunka apie 1-2 metus, todėl 2024 metais ir fiksuojame istoriškai itin kuklų užbaigtų projektų skaičių“, - paaiškina R.

Plėtotojai per 2024 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 12-oje Vilniaus miesto seniūnijų. Daugiausiai plėtotojų dėmesio sulaukė keturios miesto seniūnijos, kuriose pastatyta du trečdaliai visų butų: Žirmūnų sen. (25,6%), Pilaitės sen. (18,6%), Naujamiesčio sen. (14,0%) ir Pašilaičių sen.

Vidutinis butų plotas sostinėje išliko mažesnis nei 50 kv.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas dar sumažėjo ir sudarė 49,5 kv. m.

„Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2024 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų A++ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai sudаrė 49,9% (2023 metais - 24,1%).

„Nors naujai statomiems pastatams nuo 2021 metų sausio 1 dienos (kuomet prašoma išduoti statybos leidimą) įsigaliojo reikalavimas atitikti A++ energinei naudingumo klasei keliamus reikalavimus, tačiau matome, kad tokių daugiabučių 2024 metais Vilniuje pastatyta ne daugiau nei pusė“, - atkreipia dėmesį R.

2024 metais plėtotojai daugiabučius statė įvairiose miesto vietose ir jo apylinkėse, tačiau labiausiai išsiskyrė Šančių seniūnija, kurioje buvo pastatyta 22% visų butų.

Pagrindiniai Rodikliai ir Prognozės

Apibendrinant, Lietuvos NT rinkai būdingas augantis aktyvumas, kainų kilimas ir skirtingos tendencijos didmiesčiuose. Toliau pateikiama pagrindinių rodiklių lentelė:

R. Reginis prognozuoja, kad 2025 metais Vilniuje pardavimui iš viso turėtų būti pastatyta apie 3.300 butų arba 27% daugiau nei jų buvo pastatyta 2024 metais. Tuo tarpu Kaune prognozuojamas tolimesnis statybų apimčių mažėjimas, kur 2025 metais turėtų būti pastatyta apie 680 butų (18% mažiau nei 2024 metais).

Nuo tada, kai 2022-aisiais Rusijos sukeltas karas Ukrainoje sukrėtė visą regioną bei reikšmingai augino statybų kaštus, nepaisant NT rinkos stagnacijos, būsto kainos nenukrito. Priešingai, ekspertų teigimu, nemažoje sostinės dalyje per šį laikotarpį fiksuojamas dviženklis kainų augimas. Kitąmet, prognozuojama, kainoms toliau augant ir pralenkus atlyginimo augimą, būsto įperkamumo rodiklis sostinėje ims prastėti.

Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad didžiausias augimas fiksuotas netikėtame segmente: 39 proc. brango loftai Oze ir Šiaurės miestelyje. Tuo tarpu ekonominės klasės būsto kainos nuo 2022-ųjų trečio ketvirčio labiausiai kilo Justiniškėse: čia būstas vidutiniškai brango 29 proc. nuo 2,5 iki 3,3 tūkst. eurų už kv. m.

Vidutinės klasės būsto segmente, kurio kainos, ekspertų teigimu, svyruoja nuo 3 iki 4,5 tūkst. eurų už kv. m. „Pastaruoju metu itin sparčiai besivystančios Šnipiškės brangsta dėl čia naujai statomų prabangesnių, vidutinės klasės būstų - jų kaina per pastaruosius trejus metus augo 14 proc., nuo 3,8 iki 4,3 tūkst. eurų už kv. m.

Išankstiniais būsto plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, Vilniaus pirminėje rinkoje rugsėjį sudaryti 586 sandoriai dėl naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) įsigijimo*. Mėnuo buvo maždaug 12,5 proc. gausesnis nei rugpjūtis, o ketvirtis (1 605 sandoriai) - 19,2 proc. rezultatyvesnis už ankstesnį ketvirtį ir net 68,6 proc. Per devynis šių metų mėnesius sostinėje jau sudaryti 4 739 sandoriai, o tai yra 94,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir 28,5 proc.

Klaipėdoje trečiasis šių metų ketvirtis baigėsi be fanfarų: po labai aktyvių, net Kauno rezultatus lenkusių vasaros mėnesių rinka kiek aprimo - fiksuoti 44 sandoriai (rugpjūtį - 80). Tačiau ketvirčio paklausa (242 sandoriai) - geriausias per pastaruosius penkerius metus, o gal net uostamiesčio būsto rinkos istorijoje.

Kitais metais bus įgyvendinti reikšmingi pokyčiai, susiję su NT rinka. Pirmas, pasak jo, bus tas, kad Lietuvos bankas jauniems žmonėms, imantiems pirmąją paskolą būstui, mažina pradinio įnašo sumą iki 10 proc. Šis pokytis sukels apmąstymus - ar vis dar verta nuomotis, ar verčiau pirkti.

Investavimo Į NT Perspektyvos

„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus skaičiuoja, kad per pastaruosius 20 metų būstas brango 150 proc. Būsto nuomos pajamingumas siekė apie 6 proc. prieš išlaidas ir vakansijas. Įvertinus tipines Europos miestų sąnaudas, Lietuvoje grynasis nuomos pajamingumas galėjo būti apie 4,5 proc. Investuotojas į nekilnojamąjį turtą Žilvinas Ignatavičius aiškino, kad NT rinka juda ciklais, kuriuos lemia daugybė veiksnių. Šiuo metu galima išskirti konkrečius pokyčius, kurie neišvengiamai turės įtakos rinkai. Anot jo, dabar rinkoje galima įžvelgti Pigmaliono efektą - savaime išsipildančią pranašystę, kai kolektyviniai lūkesčiai ima formuoti realybę.

Lietuvos Banko sudarytas indeksas rodo, kad kainų augimas šiais metais paspartėjo visuose didžiuose Lietuvos miestuose. Metinis pokytis Vilniuje rugsėjį jau perkopė 11 proc., Kaune ir Klaipėdoje siekia daugiau nei 15 proc., o kituose miestuose kainos per metus vidutiniškai augo bent dešimtadaliu.

„Swedbank“ skaičiavimais, vidutines pajamas gaunantys vilniečiai šiuo metu gali įpirkti kiek mažesnius nei 63 kv. m. dydžio butus. Kaune įperkamumas išlieka geriausias tarp didžiųjų miestų ir siekia 93 kv. m. Tuo metu Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali įsigyti kiek mažesnius - apie 91 kv. m. dydžio būstus.

Dalindamasis savo patirtimi, Ž. Ignatavičius sakė, kad investuoti į nekilnojamąjį turtą praktiškai visada verta. Istoriškai, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, investavę į NT ilgalaikėje perspektyvoje iš esmės visada uždirbo. Šiuo metu kainų augimas išlieka akivaizdus - nėra aiškių signalų, rodančių nei kainų kritimą, nei rinkos stagnacijos požymių. Dėl to investavimas į nekilnojamąjį turtą išlieka racionalus sprendimas, ypač žvelgiant per ilgalaikės investicijos prizmę.

„Po 2-2,5 metų pertraukos pabudo nekilnojamojo turto rinka. Toks pat procesas vyksta ir Europoje, „Eurostat“ duomenimis, eurozonoje didėja NT pirkimo bei nuomos kainos. To priežastys yra kelios, pirmiausia - palūkanos sumažėjo ir laikosi apie 2 proc. Tai paskatino pinigų anksčiau atidėjusius žmones, atlikti pirkimus, o tai padidino paklausą ir kelia kainas. NT rinkoje yra keistas paradoksas - kai turtas brangsta, jo poreikis išauga, o kai pinga, nors būtų logiška pirkti, to daryti nebenorima“, - apie dabartinę situaciją kalbėjo M. Dubnikovas.

Rizikos ir Iššūkiai

Esant tokioms palankioms sąlygoms tiek pirkėjai, tiek pardavėjai linkę tikėtis geriausio, tačiau situacija gali pakrypti ir į priešingą pusę. Pasak Ž. Ignatavičiaus, neigiama pusė akivaizdi jau dabar: „Jei dėl kitų metų pokyčių rinkoje gali atsirasti spartesnis nekilnojamojo turto kainų augimas ir bendras infliacijos didėjimas, Lietuvos bankui tektų mojuoti raudona vėliava, o komerciniai bankai būtų priversti užtraukinėti rankinį - griežtinti kreditavimo sąlygas ir pristabdyti būsto paskolų išdavimą. Geriausias scenarijus tiek rinkai, tiek pirkėjams ir investuotojams - stabilumo aplinka, be staigių kainų ar palūkanų šuolių.“

V. Šimkus paaiškino, kad būsto kainos svyruoja maždaug dvigubai mažiau nei akcijų, bet tuo pačiu būstą daug sunkiau greitai parduoti, jei prireikia pinigų. Dar vienas rizikos šaltinis - skola. Kadangi dažnai būstas perkamas su paskola, rizika stipriai padidėja. Be to, gyventojai dažniausiai investuoja ne į visą rinką, o į konkretų būstą. Tai reiškia mažą diversifikaciją ir didesnę riziką.

2024 metais šalies būsto rinka pasižymėjo permainingomis nuotaikomis. Iki metų vidurio dar buvo fiksuojamas rinkos aktyvumo mažėjimas, o antrąjį pusmetį - jau atsigavimas. Tačiau bendras įregistruotų sandorių skaičius 2024 metais šalyje išliko beveik toks pats kaip ir 2023 metais.

Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad per metus butai Klaipėdoje brango beveik 15 proc. Kaune - 7 proc., o Vilniuje brangimas nesiekė 2 proc. Registrų centro duomenys indikuoja apie panašų kainų augimą, tiesa, kiek spartesnį Vilniuje - čia per metus kainų augimas siekė daugiau nei 5 proc.

Vilniuje, 2024 metų pabaigoje, vidutinė, naujos statybos buto su daline apdaila kaina buvo 3440 Eur/kv.m. Tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais, tokio paties būsto vidutinė kaina siekė 3254 Eur/kv.m. Šie skaičiai rodo, kad pirminės rinkos būstų kaina 2024 metais padidėjo maždaug 6%.

Veiksniai, Lemiantys Kainų Tendencijas

Daugiausiai tam įtakos turėjo stipri darbo rinka - žemas nedarbo lygis ir sparčiai augantys atlyginimai, tačiau buvo ir kitų svarbių priežasčių. Būsto rinkos variklis yra pirkėjai - svarbios jų pajamos, užimtumas ir lūkesčiai.

Visgi, kitas itin svarbus dėmuo yra augančios pajamos - vidutinis darbo užmokesčio augimas siekia kiek daugiau nei 10 proc. Itin svarbia grupe čia išlieka jauni gyventojai, kurie ieško savo pirmojo būsto.

Panašu, kad yra ir kultūrinis bei socialinis elementas. Kaip rodo ir vidiniai banko duomenys, Lietuva pirmauja pagal jauniems asmenims suteiktas būsto paskolas Baltijos šalyse.

Kiti ekonominiai rodikliai taip pat išlieka itin džiuginantys - sparčiai auga ir pramonės, ir mažmeninės prekybos apimtys, o daugelis nekilnojamojo turto vystytojų neturi finansinių problemų, dėl kurių skubėtų likviduoti turtą už mažesnę kainą.

Galiausiai, reikia nepamiršti ir augančių statybų sąnaudų statytojų pusėje - atlyginimai, griežtėjantys reikalavimai energetiniam efektyvumui, priedangų bei gerbūvio įrengimas taip pat kelia naujo būsto kainas.

NT Mokestis ir Jo Poveikis

Kol kas nėra aišku, kaip keisis NT mokestis po mokesčių pakeitimų, bet net jeigu ir mokestis išliktų toks pat, kitais metais jį mokės gerokai daugiau gyventojų.

Registrų centras šiais metais atliks visos Lietuvos nekilnojamojo turto masinį vertinimą ir perskaičiuos vidutines rinkos vertes, nuo kurių yra skaičiuojami NT mokesčiai. Šiuo metu mokestį moka tie gyventojai, kurių NT turto vertė siekia daugiau nei 150 tūkst. eurų. Visgi, paskutinį kartą mokestinės vertės buvo nustatytos dar 2020 metais - o nuo to laiko būsto kainos išaugo apie 80 proc. Taigi, didelė dalis būstų miestuose jau pateks į šią kategoriją.

Iš vienos pusės, platesnis NT mokestis gali prisidėti prie kainų augimo, ypatingai nuomos. Iš kitos pusės, tai gali atlaisvinti šiuo metu mažai naudojamus būstus. Skaičiuojama, kad tokių būstų Vilniuje gali būti iki dešimtadalio, taigi, pasiūla išaugtų. Negana to, investicinio būsto pirkėjai taip pat turės dar kartą gerai įsivertinti ar nuomos grąža juos tenkina.

Ko Laukti Ateityje?

Teigiamos demografinės tendencijos, krentančios palūkanos ir dviženkliu tempu augantys atlyginimai - priežasčių spartesniam būsto kainų kilimui toli ieškoti nereikia. Tad gyventojai, laukę pigesnių būstų, neturėtų nustebti, jei didžiausia turto klasė Lietuvoje ir toliau augs.

tags: #didziausio #busto #paklausa #rinkoje