Pluoštinių kanapių auginimas Lietuvoje: perspektyvos ir iššūkiai

Pluoštinės kanapės - vis dar pakankamai egzotiškas augalas Lietuvos laukuose, o jų auginimo ir derliaus dorojimo technologijos daugeliui ūkininkų dar yra neatrasta žemė. Tačiau situacija gali smarkiai pasikeisti, nes Lietuvoje atsiranda įmonių, kurios siūlo visą paketą paslaugų, susijusių su pluoštinių kanapių auginimu.

Drąsų žingsnį į šią sritį žengia bendrovė „Agrosfera“, siūlydama visą paketą paslaugų, susijusių su pluoštinių kanapių auginimu: nuo sertifikuotos sėklos tiekimo iki derliaus nuėmimo ir pluošto perdirbimo.

Pirmieji žingsniai ir ūkininkų patirtis

Kėdainių rajono ūkininkas Saulius Dambrauskas - vienas iš tų žemdirbių, kuris drąsiai ėmėsi auginti pluoštines kanapes. Jis, beje, pats pirmasis iš ūkininkų pasirašė kontraktą su „Agrosfera“ ir pasėjo 80 ha pluoštinių kanapių.

„Nejaugi auginsi, nežinodamas kur dėsi? Dabar, kai prie Kėdainių stato perdirbimo fabriką, akivaizdu, kad jam reikės žaliavos. Stato rimti vyrai, davė tikslius skaičiavimus, tai tikimės, kad mūsų neapvils. Sutarta, kad man mokės po 100 eurų už toną stiebų, derlius teoriškai turėtų būti 10 tonų/ha“, - sako ūkininkas S. Dambrauskas.

Tačiau ūkininkas pripažįsta, kad auginant pluoštines kanapes tenka susitaikyti su griežta kontrole. Sėklą reikia pirkti tik sertifikuotą ir tik registruotų veislių, įsigytą sėklą dar tikrina VAT specialistai. „Vien patikrinimas užtruko 4 dienas. Šiek tiek pavėlavome pasėti (sėjome gegužės 3-5 dienomis), paskui dirvos staigiai uždžiūvo. Dabar matau, kad reikėjo duoti mikroelementų, tada būtų gražesnis pasėlio vaizdas. Tačiau didžiausią neigiamą įtaką padarė sausra - vos ne pusantro mėnesio čia visai nebuvo kritulių. O kanapių juk neprilaistysi, čia ne bulvės“, - aiškina patyręs žemdirbys.

„Šiemet dėl specifinių oro sąlygų kanapių auginimas greičiausiai nebus pelningas. Sausra padarė savo juodą darbą, neišvengėme ir mes tam tikrų klaidų. Na, bet ką padarysi - bandysime loterijos bilietą kitais metais“, - optimizmo nepraranda S. Dambrauskas.

S. Dambrausko manymu, svarbiausia - kad visi norėtų uždirbti tolygiai, kad augintojai nesijaustų skriaudžiami. „Daug metų auginu bulves traškučiams, anksčiau dirbau su „Estrella“, dabar su „Taffel“. Traškučių gamintojai žino, kad jei nebus augintojų, nebus ir jų. Supirkimo kaina nėra kosminė, bet esi garantuotas, kad iš tavęs supirks ir tu uždirbsi. Tikiuosi, ir su nauja kanapių pluošto perdirbimo gamykla nusistovės tokie pat gražūs santykiai“, - viliasi S. Dambrauskas.

Žemdirbio teigimu, jam labai palanku ir tai, kad bendrovė „Agrosfera“ yra įsipareigojusi nuimti derlių. „Jie ir defoliuos, ir nupjaus su smulkintuvu, ir su presu supresuos. Mums reikės tik iš lauko ritinius suvežti į aikštelę ir uždengti brezentu, kad nesulytų. Visa tai numatyta sutartyje“, - paaiškina S. Dambrauskas ir pasidžiaugia, kad kol kas viskas vyksta taip, kaip sutarta.

„Prieš dešimt metų auginau agurkles, turėjau kontraktą su anglais. Tiesa, brangus tai buvo malonumas - nepavykus nukulti, dar 7 metus agurklių sėklas naikinau kaip piktžoles. Kažkada senais laikais auginau ir tabaką. Paskui ėmiausi česnakų - su jais viskas buvo neblogai, kol mūsų rinkos pigia produkcija neužvertė kinai. Dabar pagrindiniai mano ūkio augalai - javai, bulvės ir svogūnai. Esu pakankamai stiprus, kad galėčiau sau leisti eksperimentuoti“, - paaiškino S. Dambrauskas ir pridūrė, kad kanapių derlius bus nuimamas maždaug po 2-3 savaičių.

Praėjusią savaitę ūkininko Sauliaus Dambrausko laukuose buvo organizuota pluoštinių kanapių ir ankštinių kultūrų augintojų diena.

Pasaulinis susidomėjimas kanapėmis

Įmonės „Vitera Baltic“ (ši įmonė teikia konsultacijas visais pluoštinių kanapių auginimo agrotechnikos klausimais) agronomė-konsultantė Diana Žemaitienė lauko dienos dalyvius užtikrino, kad pasaulis pastaraisiais metais tiesiog išprotėjęs dėl kanapių ir šis ažiotažas laikosi jau keleri metai.

„Kanapės išgyvena didžiulį renesansą“, - kalbėjo įmonės „Vitera Baltic“ agronomė-konsultantė Diana Žemaitienė.

„Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus tikriausiai jau irgi atsirado ne vienas milijonierius, kuris uždirbo iš kanapių baltymų. Kodėl sugrįžtame prie tokių senų augalų kaip kanapės, kurios buvo auginamos prieš tūkstančius metų? Mokslininkai nustatė, kad nėra žmogui naudingesnio augalo negu pluoštinės kanapės. Iš jų gaminama tūkstančiai produktų: rūbai, batai, dažai, degalai, maistas, kosmetika, muilas, net BMW X3 panelė yra pagaminta iš kanapių pluošto“, - sako D. Žemaitienė.

Iš visų natūralių augalinių pluoštų kanapių pluoštas yra ilgiausias ir stipriausias. Pagal stiprumą šių augalų pluoštas netgi lyginamas su grafenu - tvirčiausia medžiaga pasaulyje (apie 200 kartų tvirtesnė už plieną). Nėra daugiau tokio augalo, kuris vieno hektaro plote išaugintų daugiau popieriaus žaliavos, negu kanapės: skaičiuojama, kad 1 ha kanapių prilygsta 2 ha brandaus pušyno. Kanapės išaugina dvigubai daugiau pluošto negu medvilnė, o medvilnei išauginti sunaudojama net 20 proc. visų pasaulio pesticidų (beje, kanapėms pesticidų faktiškai nereikia - taigi, nauda aplinkosaugai).

Kanapės augina dviejų rūšių pluoštą - ilgąjį ir trumpąjį. Pats vertingiausias ilgasis pluoštas, kuris yra brazde (žievėje) ir yra prilyginamas šilkui. Vidinėje stiebo dalyje esantis pluoštas yra mažiau vertingas. Pluoštinių kanapių augintojams svarbiausia nuimti derlių tokiu metu, kada ilgojo pluošto yra daugiausia.

Kanapes auginti nėra sudėtinga. Labai svarbu tiksliai parinkti sėjos laiką: jei pasėjama anksti, jos linkusios tįsti, nes trumpa diena jas skatina augti į viršų. Tokios kanapės būna aukštesnės ir turi didesnę pluošto išeigą. Jei kanapės auginamos sėkloms, reikėtų sėti vėliau - kad kanapės daugiau būtų ilgos dienos periode, tada formuojasi didesnis sėklos kiekis.

„Dirva sėjos metu turėtų būti apie 6-8 laipsnių šilumos. Kanapės ištveria iki 5 laipsnių šalčio šalnas. Kalendoriškai tiksliai pasakyti optimalų sėjos terminą yra sunku, kadangi pavasaris skirtingais metais prasideda labai nevienodu laiku. Galima orientuotis ir taip: kanapės sėjamos likus 2 savaitėms iki kukurūzų sėjos“, - paaiškina D. Žemaitienė. Pluoštui sėjama kuo tankiau, maždaug apie 75 kg/ha, kad augalai nesišakotų. Jei auginama sėklai, atvirkščiai - sėjama rečiau, kad kanapės labiau šakotųsi. Pluoštui ir sėkloms veislės skiriasi.

Jei kanapės auginamos pluoštui, tai tręšiant reikia daugiau azoto, mažiau fosforo, o kalio šiek tiek daugiau negu fosforo. Auginant sėkloms, azoto kiekis mažinamas, didinamas fosforo kiekis ir maždaug lygiai tiek pat duodama kalio. Kanapės jautrios magnio trūkumui, vadinasi, negali augti durpyne, priesmėlyje, pernelyg lengvame dirvožemyje. Dirvožemis turi būti derlingas, gerai aeruotas. Paprasčiau orientuotis taip: jei laukas tinka žieminiams rapsams ir kviečiams, tiks ir kanapėms.

Visi kažkodėl galvoja, kad kanapės iš dirvos išneša labai daug maisto medžiagų. Tačiau iš tiesų maždaug 30-40 proc. atiduoto fosforo ir kalio lieka dirvožemyje kartu su šaknynais ir lapais. Pluoštinėms kanapėms reikia mikroelemento cinko (kaip ir linams bei kitiems pluoštiniams augalams). Būtina ir siera, nes jei trūksta sieros, stiebeliai tampa ploni ir pluoštas visai nenori augti. Siera turi būti atiduodama iki sėjos.

Kadangi kanapių šaknys lenda labai giliai, jos išjudina giluminius dirvožemio sluoksnius, pakelia į viršų maisto medžiagas. Be to, kanapės linkusios sujungti tokias medžiagas, kurios ir žmogui, ir kitiems augalams yra kenksmingos. Pavyzdžiui, Černobylio zonoje kanapės sėjamos tam, kad iš dirvos pasišalintų radioaktyvūs nukleotidai. Kaip rodo tyrimai, maždaug po 3 metų kanapių auginimo, kenksmingų medžiagų dirvožemyje neberandama.

Naujos galimybės žemdirbiams ir aplinkosauga

Lauko dienoje dalyvavęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas prisiminė, kad teko nueiti ilgą ir sunkų kelią, kol mūsų žemdirbių laukuose sužaliavo kanapės.

„Apie kanapes pradėjome kalbėti maždaug prieš 15 metų. Politikų mentalitetas yra toks, kad į viską žiūrima perdėm atsargiai ir nepatikliai. Taip buvo ir su kanapėmis. Visi kartu įdėjome nemažai pastangų siekdami įtikinti politikus, kad reikia pakeisti įstatyminę bazę, kad šitas naudingas augalas ateitų į mūsų laukus“, - prisiminė A. Macijauskas, pridurdamas, kad nemažai teko diskutuoti ne tik su politikais, bet ir aukščiausiais bažnyčios hierarchais, kol buvo gautas jų leidimas - tai įvyko 2009 m. pavasarį. Tada Seimas pakeitė Baudžiamojo kodekso nuostatas ir atskyrė pluoštines kanapes nuo narkotinių. Oficialiai leidimas auginti pluoštines kanapes mūsų šalyje įsigaliojo nuo 2014 m.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sakė, kad jį džiugina žemdirbių susidomėjimas nauju augalu. „Kiaulių auginimas Lietuvoje faktiškai baigėsi, karves baigiame parduoti, cukriniai runkeliai neapsimoka - ėmėmės kanapių. Manau, jei fabrikas kyla Kėdainiuose, o jei dar tų fabrikų ateityje bus daugiau, tai šių augalų auginimas mums tikrai padės sustiprėti ekonomiškai“, - tokias viltis išreiškė ūkininkų lyderis.

Pluoštinių kanapių projektas sujungė įmonių „Agrosfera“, „Vitera Baltic“ ir „Ikar“ pajėgas, o pagal sutartis auginamų kanapių plotas šiemet perkopė gerokai per 1 000 ha. „Prieš ketverius metus mes pradėjome aktyviai sudaryti kontraktus pupų auginimui - šiuo projektu visi liko patenkinti. Šiemet startuojame su kanapėmis, tikimės, kad ūkininkai jų auginimu nenusivils.

Pluoštinių kanapių, įskaitant ir jų sodinukų, auginimas galėtų padėti spęsti žemės ūkiui tenkančius aplinkosauginius iššūkius, pradedant anglies dioksido emisijos mažinimu ir organinės anglies dirvožemyje didinimu. Tuo įsitikinę kanapių auginimo mūsų šalyje pradininkai.

„Europai reikalaujant mažinti anglies dioksido emisijas žemės ūkyje ir grasinant didelėmis baudomis, vienas sprendimų galėtų būti kanapių plotų didinimas, taip pat leidimas auginti jų sodinukus. Šie augalai pasižymi didele CO2 absorbcija, be to, jų stiebai papildo dirvožemį organine anglimi, kurios Lietuvos dirvožemiuose labai trūksta - turime jos net 6 kartus mažiau nei Vokietijoje“, - sako Rimantas Čiūtas, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas bei Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius.

Jis pateikia tokius skaičius: hektaras pluoštinių kanapių sugeria iki 15 tCO2, o 1 t kanapių stiebų gali papildyti dirvožemį 0,445 t organinės anglies.

Pasak jo, leidimas auginti kanapių sodinukus duotų gerokai daugiau naudos, nei dabartinis gamtininkų siūlymas dalį (maždaug apie 5-8 tūkst. ha kasmet) žemės ūkio naudmenų, ypač nederlingų, apsodinti mišku.

„Tai žengimas atgal, nes neatitinka šių dienų realijų. Pirma, neatsižvelgiama į tai, kad nuolat auga maisto ir biologiškai vertingų produktų poreikis, o kanapės tam ypač tinka, antra, prarandamos tiesioginės išmokos ir galimybė gauti derlių kasmet, nes iš miško gaunama nauda tik jam subrendus. Kanapių pasėliai geriau sprendžia CO2 emisijos problemą nei miškas, o leidimas auginti jų sodinukus padėtų pelningai ūkininkauti nederlingose žemėse“, - įsitikinęs R. Čiūtas.

Siekiama, kad galimybė auginti kanapių sodinukus būtų įteisinta naujos redakcijos Pluoštinių kanapių įstatymu, kuriuo būtų leidžiama perdirbti ir naudoti visą augalą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus ir žiedadulkes.

„Kanapės - aplinkosauginis augalas, kuris patenka į biologinei įvairovei palankiausių žemės ūkio augalų penketuką. O vienas iš degraduojančios gamtinės aplinkos indikatorių - paukščių mažėjimas kaime. Nuo 2000 iki 2017 m. paukščių Lietuvos kaime sumažėjo 45 proc.“, - aplinkosauginę kanapių naudą pabrėžia mokslininkas Rimantas Čiūtas.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad kanapės randa maisto medžiagų net nederlingiausiame dirvožemyje, iškeldamos jas į viršų, o jų šaknys ypač tinkamos grybienai augti - taip gerinama dirvožemio struktūra. Daug galimybių dirvožemiui suaktyvinti galėtų suteikti ir kanapių stiebų perdirbimas pirolizės būdu į itin vertingą aukštos kokybės organinę anglį, vadinamą Biochar.

„Ši medžiaga - puiki terpė bakterijoms ir grybams tarpti. Ji pakeičia dirvožemio struktūrą, todėl jis geriau kvėpuoja, absorbuoja vandenį, tampa atsparesnis karščio bangoms, liūtims, taip pat gerai suriša sunkiuosius metalus, stabilizuoja dirvos užkrėstumą. Iš 1 ha kanapių stiebų atliekų galima pagaminti apie 2 t organinės anglies“, - pabrėžia mokslininkas.

Svarbūs patarimai prieš pradedant auginti

Žemės ūkio kooperatyvo „Radviliškio aruodas“ agronomė Diana Žemaitienė primena, kad kanapių auginimas griežtai kontroliuojamas ir reguliuojamas, tad galima auginti tik įteisintas veisles ir tik atvirame grunte, sėti tik sertifikuotą sėklą.

„Nors auginti kanapes nėra sunku, tačiau prieš tai reikia išsiaiškinti, kam, ko ir kokios kokybės reikia, tai yra susirasti produkcijos pirkėją ir pritaikant visą technologiją auginti tikslingai. Kitaip galite patirti nuostolių, nes galutinis rezultatas, kuris labai priklauso nuo to, kaip sėjama, tręšiama, nuimama, gali ir neatitikti daugelio kriterijų“, - sako didelę patirtį turinti agronomė. Lietuvoje kanapės auginamos sėklai, pluoštui, spaliams ir biomasei gauti.

Kanapes auginti rekomenduojama gero vandens režimo dirvožemyje, nes jos, kaip ir žieminiai rapsai, nemėgsta aukšto gruntinio vandens. Patinka derlingi lengvesni dirvožemiai (priemoliai, priesmėliai), nusausintos sukultūrintos pelkės, tačiau pH turi būti šarminis (7,1-7,6 pH). Auginant kanapes rūgštesnėje dirvoje, ją reikėtų pakalkinti. Kaip ir linai, kanapės - kalciui reiklūs augalai, jo reikia pluoštui pasigaminti. Kadangi kanapės sparčiai auga, kalcis turi būti gana greitai prieinamas.

Priešsėliams didelių reikalavimų nėra, tačiau laukas turi būti nepiktžolėtas, kad pradinėse augimo stadijose nestelbtų, tačiau verta įsidėmėti, kad kanapėms visiškai nereikia jokių pesticidų, o ypač jautriai jos reaguoja į glifosatus. Jei jie naudojami pavasarį, kanapių į tokį lauką negalima sėti.

Mūsų klimato sąlygomis reikia auginti kuo ankstyvesnių veislių kanapes. 2019 m. kanapės augintos 9 084 ha, didžiausius plotus užėmė Futura 75 veislės augalai. Šios veislės, kurios vegetacija 97-102 d., kanapės augintos daugiau negu pusėje plotų (4 732 ha). Antroje vietoje pagal skirtų naudmenų plotą buvo veislė Uso-31, dėl pluošto auginta 1 713 ha (jos vegetacija 122-127 d.). Gerokai mažiau sėkloms auginta Felina (848 ha), Finola (796 ha) ir kitų veislių kanapių.

Sėjos ir tręšimo ypatumai

Sėklos norma priklauso nuo auginimo tikslo. Jeigu kanapės auginamos sėklai, sėjama plačiais tarpueiliais, skiriant 10-15 kg/ha (45-60 augalų kv. m). Tekstilės reikmėms (pluoštui) auginamų kanapių sėklos norma didelė, gali siekti nuo 50 iki 80 kg/ha (apie 200 augalų kv. m). Auginant popieriaus pulpos gamybai (perdirbimui į celiuliozę), vidutinė sėklos norma 30-60 kg/ha.

„Dažniausiai pasirenkama optimali 50 kg/ha norma, kuri tinka ir sėklai, ir pluoštui užauginti. Tačiau sėjant reikia atsižvelgti ne į normą kilogramais hektarui, nes gali skirtis sėklų stambumas, o į optimalų veislės aprašyme nurodytų augalų skaičių kvadratiniame metre“, - pabrėžia D. Žemaitienė, pridurdama, kad kanapės yra šviesamėgiai augalai, kuriems reikia erdvės, norint, kad formuotų kuo daugiau žiedų.

Pasak jos, didžiausia pluošto išeiga gaunama, kai 1 kv. m auga 250 augalų, bet toks tankus pasėlis gali išgulti, susidaro sąlygos pilkajam puviniui plisti. Tankiame biomasei auginamame pasėlyje augalai tarpusavyje labai konkuruoja, apie 30 proc. jų lieka žemai, nesuformuoja nė vieno žiedo, bet išnaudoja maisto medžiagas ir būna kaip piktžolės. Tiesa, pastebėta, kas tankesniame pasėlyje kanapės šiek tiek anksčiau bręsta.

Kanapės mėgsta šiltesnę dirvą, tad jos paviršius turėtų būti įšilęs iki 8-10 oC. Auginant sėkloms, labiau tinka plačiaeilis sėjos būdas, maždaug 45-60 cm tarpueiliais, kad šviesa prie augalo patektų iš visų pusių. Auginant pluoštui, eilės gali būti siauros (7,5, 10 ar 12 cm), nors kaimyninėje Lenkijoje kanapės sėjamos 15-20 cm tarpueiliais. Kadangi rekomenduodama auginti lengvesniuose dirvožemiuose, tai sėjos gylis 3-4 cm, kaip ir sėjant cukrinius runkelius. Sėjant didesniais tarpueiliais, didėja piktžolėtumas, todėl pirminėse augimo stadijose būtina juos purenti.

Kanapių tręšimas labai priklauso nuo dirvožemio turtingumo, meteorologinių sąlygų auginimo metais ir pasirinkto tikslo, t. y. kam auginamos kanapės - pluoštui, sėklai ar biomasei. Auginant sėklai, N:P:K santykis 1:0,8:1, pluoštui - 1:0,7:1,5, skiriant didesnį kalio kiekį.

„Nuo per didelio azoto trąšų kiekio ilgėja kanapių vegetacijos laikotarpis, skatinamas pernelyg greitas augimas, dėl to daugėja lapų ir prastėja pluošto kokybė, mažėja jo derlius, nors stiebų derlius (biomasė) būna didesnė. Kadangi kanapės auga greitai, trąšos turi būti greitai veikiančios, gana tirpios ir lengvai pasisavinamos“, - sako agronomė.

Kalbama, kad kanapės iš dirvos išneša labai daug maisto medžiagų. Tačiau tyrimų duomenys paneigia šį mitą ir patvirtina, kad maždaug 30-40 proc. atiduoto fosforo ir kalio lieka dirvožemyje kartu su šaknynais ir lapais.

Svarbu užtikrinti greitą kanapių sudygimą ir augimą nepatiriant streso, kurį gali sukelti tokie veiksniai kaip suspausta dirva, nevienodas sėjos gylis, maisto medžiagų netolygumas, drėgmės trūkumas. Jei vis dėlto stresinės situacijos susidaro, augimui stimuliuoti labai tinka organinės medžiagos - jūrų dumbliai, aminorūgštys, įvairios humusinės medžiagos. Kanapės neturi nei suktis, nei geltonuoti, o augti tolygiai. Jautriausia augimo stadija - iki pirmo vainikėlio formavimosi, todėl naudinga šioje stadijoje duoti cinko, ypač auginant sėkloms, ir šiek tiek boro žydėjimui skatinti.

Kada laikas doroti derlių?

Dorojimo laiką lemia pasirinkta veislė ir tikslas. Sėkloms kanapės nuimamos, kai jos pribręsta šluotelės stiebo viduryje, pluoštui - nuo intensyvaus žydėjimo iki jo pabaigos, jei sėkloms ir pluoštui - kai sėklos pribręsta apatinėse šluotelėse (maždaug po mėnesio nuo intensyviausio žydėjimo).

Jei kanapės auginamos žiedų masei, iš kurios gaunamas kanabidiolis (CBD), jos nuimamos žydėjimo antroje pusėje, pradėjus formuotis sėkloms iš pirmųjų žiedų (po rugsėjo 15 d.). D. Žemaitienės teigimu, Lietuvoje maksimalus kanabidiolio kiekis pasiekiamas rugsėjo 20-spalio 5 dienomis, paskui pradeda mažėti. CBD kiekį mažina intensyvus maigymas, vartymas nuimant, džiovinimas aukštesnėje temperatūroje arba dideliu oro srautu.

„Mūsų šalyje galima užauginti kanapes su 4 proc. CBD, tačiau dėl netinkamai atliekamų procesų paprastai 2 proc. netenkami. Kanabidiolio kiekis mažėja ir ilgai laikant išdžiovintą masę. Lietuvoje didžiausias pasiektas CBD kiekis išdžiovintoje masėje buvo 3,75 proc. Kanapės augintos trečius-ketvirtus metus atsėliuotame 300 ha plote. Tad kuo kanapės kuklesnės, tuo CBD aukštesnis, todėl auginant jas biomasei tręšiant nereikėtų persistengti“, - pastebėjimais dalijasi kooperatyvo „Radviliškio aruodas“ agronomė D. Žemaitienė.

Pagrindiniai kanapių auginimo aspektai

Įdomūs faktai

• Iš kanapių galima pagaminti net 50 tūkst. skirtingų rūšių gaminių, pradedant maisto, kosmetikos, tekstilės, statybų pramone, baigiant aukštosiomis technologijomis.
• Iš kanapių galima gaminti viską, ką ir iš naftos.
• Tai vienas greičiausiai Žemėje augančių augalų.
• Kanapinis audinys drėgmę sugeria 8 kartus geriau nei medvilninis, jame nesiveisia bakterijos.
• Pirmieji Levis džinsai buvo pasiūti iš kanapinio audinio, todėl buvo stiprūs ir nesudėvimi.
• Kanapinis audinys 10 kartų patvaresnis nei medvilninis.
• Iš 1 ha kanapių galima pagaminti tiek popieriaus, kiek iš 4 ha medžių, šiame popieriuje nėra dioksinų ir sieros, jis naudingas tuo, kad galima jį perdirbti iki 7 kartų (iš medienos gaminamą popierių - iki 3 kartų).
• Jis labai ilgai nesunyksta, ant tokių popieriaus parašyti tekstai nesudūlėję išlieka tūkstantmečius (nuo 1 500 iki 3 000 metų).
• Kanapių sėklos tūkstančius metų buvo pagrindinis maisto šaltinis, jų baltymai labai panašūs į motinos pieną ir yra labai naudingi gyvybinėms jėgoms atkurti ir išlaikyti.

tags: #diana #zematiene #butu #ukis