Vienatvė - tai buvimas vienumoje, kai žmogus neturi fizinio ar emocinio kontakto su kitais. Tai gali būti pasirinkta būsena, kuri leidžia pailsėti nuo išorinio pasaulio, bet kai kada ji tampa nemaloni ir ilgesnį laiką užsitęsusi - gali peraugti į vienišumo jausmą. Vienišumas - tai vidinis jausmas, kai žmogus jaučiasi atskirtas, nesuprastas ar nereikalingas, net ir būdamas tarp žmonių. Tai ne tik fizinė vienatvė, bet ir emocinis ryšio trūkumas. Abi būsenos yra natūrali žmogaus patirties dalis.
Labai didelė dalis žmonių jaučiasi vieniši, o kai kurie suaugę žmonės netgi pripažįsta, kad neturi nei vieno artimo draugo. Vienatvė gali sukelti daug neigiamų emocijų - nerimą, depresiją ir trukdyti užsiimti mėgstama veikla. Kartais vienatvė suteikia erdvės savirefleksijai, tačiau ilgalaikė, nepasirinkta vienatvė dažnai pereina į gilų vienišumo jausmą.
Deja, šių laikų statistika rodo, kad vienatvę linksniuoja ne tik žymiausi visų laikų poetai, bet ir gydytojai, psichoterapeutai.
Žmonės gali jaustis vieniši būdami ir žmonių minioje.
Vienatvė Lietuvoje
Statistikos departamento duomenimis, kone pusė žmonių, sulaukusių 65 metų ir vyresnio amžiaus, gyvena vieniši. Lietuvoje beveik kas antras vyresnio amžiaus žmogus gyvena vienas. Pašnekovas pabrėžia - senatvėje daug žmonių praranda socialinius ryšius, jaučiasi vieniši ir atsiskyrę.
Tai daro neigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei bei, kaip rodo tyrimai, skatina depresiją, kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir demencijos vystymąsi. Vyresnio amžiaus žmonių, kurie yra vieniši, šansai susirgti Alzheimerio liga yra dvigubai didesni. Vienišumas susijęs ir su fizinės sveikatos ligomis: aukštu kortizolio kiekiu kraujyje, susilpnėjusiu imunitetu virusams, padidėjusia širdies ligų tikimybe.
Silpnų socialinių ryšių poveikis prilygsta sveikatos rizikai, kurią sukelia 15 cigarečių per dieną ar nesaikingas alkoholio vartojimas, ir yra pavojingesnis nei nutukimas bei žemas fizinis aktyvumas. Todėl nenuostabu, kad 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų savižudybių statistikos duomenys išlieka šokiruojančiai aukšti ir netgi toliau didėja“, - žiniomis dalinasi M. vyresnio amžiaus žmonių savižudybių skaičius 100 tūkst.
Jei jaunesnių žmonių savižudybių statistika jau daugelį metų gerėja, tai vyresnio amžiaus žmonių savižudybių skaičius išlieka stabilus. Priežasčių tam yra labai daug. Pavyzdžiui, žmonės, gyvenę aktyvų socialinį gyvenimą, išėję į pensiją pasijaučia nereikalingi. Kita priežastis - susilpnėjusi sveikata ir nenoras savo problemomis užkrauti artimųjų.
Anot, Mariaus Čiuželio, „Sidabrinę liniją“ įkūrusio M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovo, vyresnio amžiaus žmonių auditorija nėra vienalytė. Vieni jų yra labiau socialiai aktyvūs, kiti, dėl fizinių ar emocinių negalių - mažiau. „Vienišumo jausmas vyresniame amžiuje sustiprėja dėl socialinių ir emocinių ryšių trūkumo. Juk mes puikiai žinome, kad galime jaustis vieniši šeimoje, tarp artimiausiųjų, arba gyventi visavertį gyvenimą būdami vieni. Tai labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus šeimos istorijos, susiklosčiusių tarpusavio santykių, kitų aplinkybių. Jis teigia, kad tokioje situacijoje atsidūręs žmogus tarsi pradeda mokytis gyventi iš naujo.
„Paradoksalu, bet dažnai pasitaiko, jog net emociniam sutuoktinių tarpusavio ryšiui susilpnėjus, netektis vis tiek atveria gilią tuštumą. Mūsų darbo praktikoje tai labai dažnos situacijos. Žmonės bando verstis vieni, adaptuotis, prisitaikyti, tačiau po kurio laiko paskambina kamuojami bendravimo poreikio bei ieškodami kasdienio ryšio su bendraminčiais“, - nurodo M.
Technologijų Įtaka Vienatvės Jausmui
Paklaustas, ar naujausios technologijos galėtų padėti senjorams sumažinti vienišumo jausmą, M. „Technologijos gali net padidinti vienišumo jausmą, o ne jį sumažinti. Neretai jie tiki, kad visa informacija, kuri patalpinama internete, yra tikra ir nenuginčijama.
„Svarbu ir tai, kad technologijos nėra pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms. Tą pastebėti galima panagrinėjus šriftus, tekstus, navigaciją ir pan. Technologijos spartina gyvenimo tempą, o vyresniems žmonėms reikia informaciją pateikti paprasčiau, galbūt paaiškinti keletą kartų“, - sako M. Vis tik, jis teigia, kad technologijos gali padėti ir sujungti žmones bendravimui. M. „O tie, kurie naudojasi, paprastai yra labiau socialiai aktyvūs ir rečiau išgyvena vienišumo jausmą.
Pašnekovas pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonėms prisijaukinti technologijas - didelis iššūkis.
Technologijos gali padėti palaikyti ryšį, bet svarbu jas tinkamai pritaikyti senjorams.
Kaip Atpažinti Vienišumą?
Vienišumo jausmas ne visada pasireiškia akivaizdžiai. Kartais jis slepiasi po nuolatiniu nuovargiu, emociniu išsekimu, dirglumu ar apatija. Žmogus gali turėti draugų, šeimą ar net būti nuolat apsuptas kitų, bet vis tiek jaustis vienišas - tarsi niekas iš tikrųjų jo nemato ar nesupranta. Vienišumą dažnai lydi mintys, kad esate nereikalingas, nesvarbus arba nepakankamas.
Kuo Skiriasi Vienatvė Nuo Vienišumo?
Nors buvimas vienas ir vienatvė skamba panašiai, mes juos suvokiame visiškai skirtingai. Buvimas vienam yra savanoriška būsena, kuri dažnai gali būti naudinga ir atpalaiduojanti, o vienatvė yra žalinga ir ilgainiui gali sukelti psichinių ir fizinių problemų.
Kaip Įveikti Vienišumo Jausmą?
Jei nerimaujame, nes jaučiamės vieniši, pravartu po ranka turėti keletą patarimų, padėsiančių pasijusti geriau:
- Atsitraukite nuo ekranų.
- Raskite priežastį.
- Savanoriaukite.
- Išmokite galvoti kitaip.
- Atraskite pomėgius.
- Būkite aktyvus.
- Pakalbėkite su kaimynais.
- Pasidomėkite savo šeimos narių gyvenimu.
- Savanoriaukite ir skirkite dėmesio vyresniems.
Įvairūs būdai, kaip įveikti vienišumo jausmą.
Labai svarbu suprasti, kad vienatvė nedings pernakt, tačiau teigiami žingsneliai pirmyn padės jums užmegzti reikšmingus ir tvirtus santykius su žmonėmis.
Pasak psichologės-psichoterapeutės Eglės Adomavičiūtės, vienišumo jausmas atsiranda tuomet, kai asmeniui reikia ryšio, palaikymo ar priėmimo, kurio gyvenimiškoje situacijoje jis negauna arba jaučia, jog niekas negali to suteikti. Žmonės gali jaustis vieniši būdami ir žmonių minioje, ir santuokoje. E. „Nepaisant tam tikrų išreikštų asmenybės bruožų, visi žmonės gimsta su saugaus prisirišimo ir ryšio su kitais poreikiu, skiriasi tik šio poreikio intensyvumo lygiai.
„Įsivaizduokite asmenį, kuris jaučiasi vienišas ir niekur nepritampantis. Nepalankus šių jausmų įveikos būdas būtų izoliuoti save nuo visų žmonių, sėdėti namuose, žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti serialus, kitaip tariant - vengti visų savo išgyvenimų ir svarbiausiai emocinių poreikių. Trumpalaikėje perspektyvoje gali pasirodyti, jog toks elgesys padeda, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje lieka nepatenkinti emociniai poreikiai, pasitvirtina įsitikinimai, jog aš tikrai niekur nepritampu, esu vienišas, toks visuomet ir liksiu. Einant laikui, žmogus jaučiasi vis blogiau, todėl dar labiau vengia, atsitraukia ir taip užsisuka užburtas ratas“, - sako E.
Jos teigimu, norint ištrūkti iš užburto vienišumo rato, svarbu atpažinti ir pastebėti, kaip mes elgiamės, kai jaučiamės vieniši. „Užsibuvus su vienišumo ir socialinės izoliacijos jausmais, tai padaryti gali būti sudėtinga, tačiau galima pradėti nuo labai mažų žingsnelių, paprastų elgesio pokyčių, ir tais mažais žingsneliais pradėti supti save mums svarbiais žmonėmis. Galbūt parašyti draugei, mamai, sesei ar kitam svarbiam žmogui, pasiūlyti susitikti arba pasikviesti į svečius ir atvirai pabendrauti. Galbūt paskambinti ir pasikalbėti, nuvykti į socialinius susibūrimus. Eiti į žmones, o ne nuo jų. Nes ne visi žmonės yra priešiški, nepriimantys ir negebantys kurti santykių“, - kalba E.
Pasak jos, niekas kitas nėra atsakingas už suaugusių žmonių emocinių poreikių tenkinimą, tik mes patys. Ir jeigu atsigręšime į kitus mums tinkamus žmones, gausime šilumos atgal. Matant, kad padaryti tai patiems sudėtinga, galima kreiptis į nemokamas emocinės paramos linijas ar psichikos sveikatos priežiūros specialistus.
Vienatvė Ir Depresija
Būna, kad ir laimingas, atrodytų, viską turintis žmogus jaučia už nugaros jį sekantį šešėlį. Tačiau ne visi šešėliai vienodi. Šis straipsnis skirtas aptarti depresiją, kuri atsiranda dėl vienatvės jausmo, jos simptomus, priežastis ir galimus gydymo būdus.
Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, nes vieno ignoravimas gali auginti kitą ir galiausiai susikaupti į visą puokštę simptomų, kuriuos vėliau apibūdina visiems gerai žinoma sąvoka - depresija.
Kas Yra Depresija?
Depresija yra liga, priklausanti nuotaikos sutrikimų grupei. Jei bloga nuotaika nepagerėja dvi savaites, galime pradėti manyti, kad ji gali peraugti į lengvą depresiją. Depresija yra viena geriausiai gydomų psichikos ligų.
Dažniausi depresijos požymiai.
Depresijos Tipai Ir Kaip Ji Atsiranda
Depresija gali būti endogeninė (dar vadinama „vidine“ arba „tikrąja“) arba egzogeninė (arba „reaktyvioji“). Endogeninės depresijos priežastis paprastai pastebėti sunkiau, nes jos slypi mumyse pačiuose. Ją sukelia cheminis disbalansas smegenyse, kuris gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Šio tipo depresija paprastai gydoma antidepresantais.
Egzogeninę depresiją gali sukelti pervargimas ir ilgalaikis stresas (pavyzdžiui, perdegimo sindromas gali virsti depresija), sunkūs gyvenimo įvykiai ar traumos. Tačiau depresijos eiga paprastai būna panaši, nepriklausomai nuo to, kaip liga atsirado.
Depresiją taip pat galima skirstyti į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Negydomos depresijos atveju paciento būklė blogėja, o depresinės būsenos stiprėja.
Dažniausi Depresijos Požymiai
Dažniausi depresijos simptomai yra prasta nuotaika, nuovargis ir prarastas susidomėjimas tuo, kas anksčiau patiko. Depresija sergantiems žmonėms taip pat dažnai pasireiškia miego sutrikimai, svorio ir apetito pokyčiai, mintys, vedančios į savęs kaltinimą ir neviltį. Depresinės būsenos paprastai intensyviausios būna ryte.
Pirmieji depresijos požymiai neretai būna šie:
- Liūdesio, tuštumos arba beviltiškumo jausmas.
- Pykčio protrūkiai, dirglumas arba nusivylimas net dėl mažų dalykų.
- Susidomėjimo arba malonumo praradimas daugumoje arba visuose įprastuose užsiėmimuose.
- Miego sutrikimai, įskaitant nemigą arba pernelyg didelį miegą.
- Nuovargis ir energijos trūkumas, todėl net mažos užduotys reikalauja papildomų pastangų.
- Nerimas, jaudulys arba neramumas.
- Lėtas mąstymas, kalbėjimas arba kūno judesiai.
- Bevertiškumo arba kaltės jausmas, užstrigus praeities nesėkmėse arba savigailoje.
- Sunkumas mąstant, susikaupiant, priimant sprendimus ir prisimenant dalykus.
- Nepaaiškinami fizinius negalavimus, tokius kaip nugaros skausmai ar galvos skausmai.
Fiziniai Depresijos Požymiai
Be gilaus liūdesio, depresija labai dažnai pasireiškia ir psichosomatiškai. Dažniausiai pasitaikančios fizinės depresijos apraiškos yra šios:
- Skausmas ir raumenų įtampa.
- Virškinimo sutrikimai.
- Svorio pokyčiai.
- Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos.
- Sumažėjęs lytinis potraukis.
- Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija.
- Kvėpavimo sunkumai ir dusulys.
Jei patiriate tokius simptomus, svarbu kreiptis pagalbos į gydytoją arba terapeutą, kad būtų atlikta tinkama diagnozė ir gydymas.
Socialiniai Depresijos Požymiai
Socialiniai depresijos požymiai apima atsitraukimą nuo socialinių veiklų, pomėgių ignoravimą ir sunkumus namų ar darbo gyvenime. Asmenys taip pat gali parodyti padidėjusį socialinį vengimą, sumažėjusį susidomėjimą draugais ir sumažėjusią motyvaciją prosocialiniam elgesiui.
Sumažėjęs socialinis įsitraukimas: Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, dažnai vengia socialinių sąveikų, nori likti vieni ir mažiau dalyvauja socialinėse veiklose.
Depresija sergantys žmonės gali turėti sunkumų teisingai interpretuoti socialinius ženklus, reguliuoti savo emocijas ir suprasti kitų emocijas, kas lemia sutrikusią socialinę funkciją.
Kas Gali Paskatinti Depresijos Atsiradimą?
Depresijos atsiradimą gali paskatinti įvairūs veiksniai, įskaitant genetinius ir biologinius. Tyrimai rodo, kad depresija gali būti paveldima, todėl žmonės, kurių šeimoje buvo sergančių depresija, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
Vaikystės traumos taip pat gali turėti ilgalaikį poveikį ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Fiziniai, emociniai ar seksualiniai smurtai, tėvų praradimas, atsiskyrimas ar kitos traumuojančios patirtys gali sutrikdyti vaiko emocinį vystymąsi ir padidinti depresijos riziką suaugus.
Kiti veiksniai, galintys provokuoti depresiją:
- Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.).
- Lėtinės ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai.
Skirtumas Tarp Depresijos Ir Blogos Nuotaikos
Net ir blogą nuotaiką, pavyzdžiui, žiemos ar rudens laikotarpio liūdesį, nusiminimą dėl santykių ar vienatvės, esame įpratę vadinti depresija arba „slogia nuotaika“. Tačiau dažniausiai tai tėra nuotaikų svyravimai, kurie anksčiau ar vėliau stabilizuojasi. Žinoma, bloga nuotaika nėra maloni, tačiau jos nereikia bijoti. Tai natūrali sveiko žmogaus psichikos dalis.
Tačiau jei jaučiate, kad ji tęsiasi neįprastai ilgai ir įsitvirtina jūsų gyvenime taip, kad kenkia jo kokybei, tai gali būti pirmieji depresijos požymiai. Šiuo etapu pokalbis su terapeutu gali atnešti laukiamo palengvėjimo ir padėti lengviau susigaudyti sudėtingoje situacijoje.
Kaip Sužinoti, Ar Sergu Depresija?
Patikimą diagnozę visada nustato specialistas, atlikdamas psichologinius testus. Dažniausiai tai būna klinikinis psichologas, psichiatras, bet taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas. Remdamiesi psichologiniais testais ir pokalbiu, gydytojai nustato diagnozę ir aptaria su pacientu tinkamą gydymą.
Depresijos Gydymas - Ką Daryti Susirgus Depresija?
Depresijos gydymas yra individualus procesas. Priklausomai nuo depresijos sunkumo, taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas (paprastai antidepresantais) arba abiejų šių būdų derinys.
Jei jaučiate pirmuosius depresijos požymius, ieškokite būdų, kaip palengvinti sau gyvenimą, bent jau tol, kol turėsite galimybę kreiptis į specialistą.
Rekomenduojami būdai depresijai palengvinti:
- Sureguliuokite savo dienos režimą ir miego grafiką.
- Pasitikėkite artimu žmogumi.
- Stenkitės judėti, atsipalaiduoti ar išbandykite masažą.
Gydymo Sudedamosios Dalys:
- Palaikymas.
- Psichoterapija.
- Medikamentinis gydymas.
Kiti Depresijos Tipai
- Bipolinis sutrikimas
- Pogimdyvinė depresija
Svarbu suprasti, kad pogimdyvinė depresija tėčiams yra normalus reiškinys, kurio negalima ignoruoti. Tėvams ji pasireiškia tais pačiais simptomais: liūdesiu, neviltimi, mintimis apie žalojimąsi, pasikeitusiu elgesiu.
Ką Daryti Jaučiant Pogimdyvinę Depresiją:
- Neslėpkite savo jausmų.
- Kreipkitės į psichologą.
- Atraskite laiko sau.
- Venkite vienatvės.
- Sveika gyvensena.
Kaip Padėti Depresija Sergančiam Žmogui?
Kai kurie depresija sergantys žmonės gali nesuvokti, kad serga depresija - jie tai gali vadinti bloga nuotaika ir laukti, kol ji praeis. Arba jie nenori pripažinti savo problemų arba bijo prašyti pagalbos.
Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, į situaciją žiūrėkite jautriai. Taip yra todėl, kad tokiam žmogui labiausiai reikia paramos ir empatijos. Jei galite, padėkite jam ar jai laikytis dienos režimo ir sukurkite saugią erdvę, kurioje jis ar ji nebijotų kalbėti apie savo jausmus. Atverkite ir profesionalios pagalbos temą ir pasistenkite apie ją kalbėti taip, kad būtų aišku, jog jos nesmerkiate, o veikiau manote, kad ji naudinga.
Taip pat pravartu atsižvelgti į tai, kad depresija sergančio artimo žmogaus elgesys gali būti kitoks, nei esate įpratę.
tags: #depresijoj #negali #but #namuose #vienam