Gyvenamasis kvartalas kviečia: atsiliepimai ir apžvalga

Šiandieninėje nekilnojamojo turto rinkoje pirkėjai vis dažniau atsižvelgia ne tik į patį būstą, bet ir į gyvenamąją aplinką, kaimynus ir bendruomeniškumą. Gyvenamasis kvartalas tampa ne tik pastatu, bet ir visaverte gyvenimo kokybės dalimi.

"Fontanų namai" Vilniuje

Bendruomeniškumas ir saugumas

Saugumo jausmą kuria ne tik spynos ir signalizacija. Vis svarbesnis tampa žmogiškas ryšys - kai kaimynai pažįsta vieni kitus, pastebi, kas vyksta aplink, žino, kas kam priklauso ir kada situacija atrodo neįprastai.

Toks pasitikėjimu grįstas bendruomeniškumas tampa tikra apsauga kasdienybėje. Tyrimo duomenimis, net 82 proc. apklaustųjų svarbu, kokie žmonės gyvena šalia jų.

Dar daugiau - 72 proc. - žmonių nori pažinoti savo kaimynus. Požiūris keičiasi - gyventojai vis labiau supranta, kad tikra ramybė atsiranda ten, kur žmonės pažįsta vieni kitus ir rūpinasi daugiau nei tik savo keturiomis sienomis.

Kai kaimynai tampa pažįstami, atsiranda daugiau pasitikėjimo. Tokia bendrystė ilgainiui tampa nematoma, bet veiksminga apsauga - tiek nuo grėsmių, tiek nuo vienatvės.

Vis daugiau žmonių supranta, kad bendruomenė svarbi ne tik dėl jaukumo, bet ir dėl saugumo. Kai tarp kaimynų atsiranda ryšys ir pasitikėjimas, jie drąsiai padeda vieni kitiems - prižiūri augalus, paima siuntas ar net palieka raktus.

Kvartalo struktūra, bendrai naudojamos erdvės, takeliai ar žaidimų aikštelės - visa tai tampa terpe, kurioje mezgasi ryšiai ir gimsta saugi kaimynystė.

Kaip kurti saugesnę aplinką?

Net ir geriausiai suplanuotas kvartalas netaps bendruomene, jei gyventojai liks užsidarę savo butuose. Todėl dar viena svarbi saugios kaimynystės dalis - gyvas socialinis gyvenimas, kuris stiprina ryšius tarp kaimynų ir skatina pasitikėjimą.

Svarbus ne tik žmonių noras bendrauti, bet ir paskata iš išorės. Organizuojami susitikimai, bendruomenių šventės, koncertai, edukaciniai užsiėmimai - tai ne tik smagus vakaras, bet ir reali pradžia ryšiams, kurie laikui bėgant tampa bendrystės pamatu.

Tokie žmonės labiau rūpinasi ne tik savo butu, bet ir visa gyvenama aplinka - o tai tiesiogiai susiję su saugumo jausmu. Ilgainiui tokiuose kvartaluose ima formuotis žmonių tinklas - neformalus, bet labai svarbus saugumo požiūriu.

Kai kaimynai vieni kitus pažįsta, jie greičiau reaguoja į neįprastus įvykius, įspėja apie pavojus, prižiūri vieni kitų turtą, padeda buityje.

Infrastruktūra ir aplinka

Viena didžiausių problemų gyvenant bute - mažai vietos fiziniam aktyvumui. Jei mažai judame, būname gryname ore, stipriai kenčia gyvenimo kokybė, sveikata ir emocinė savijauta.

Tačiau ką daryti, jei nuosavo namo neįperkate ar nenorite užsiimti su juo ant pečių užkrintančiais darbais bei rūpesčiais? Sukurdami butų gyventojams aplinką, primenančią išpuoselėtą privatų kiemą, kuriame malonu leisti laiką.

Pajudėti gryname ore kviečia tinklinio, krepšinio, lauko teniso aikštynai. Draugiški kaimynai visuomet mielai palaiko kompaniją. Vaikus pritraukia išradingos ir linksmos žaidimų aikštelės, gyvasis kampelis su ožkytėmis ir dekoratyviniuose tvenkiniuose nardančios auksinės žuvelės.

Šiltuoju metų laiku kiemas dažnai pakvimpa ant lauko kepsninių čirškančiais skanėstais. Toks gyvenimas tikrai neprimena tipiškos daugiabučio kasdienybės.

Tai - nauja gyvenimo kokybė tiems, kurie nori visų nuosavo namo privalumų, tačiau kartu vertina butų bei apartamentų teikiamus patogumus.

"Fontanų namai" - pavyzdys Vilniuje

Pirmoji tokia vieta Vilniuje „Fontanų namai“ - tai gyvenamasis kvartalas, kurio kūrėjai investavo daug lėšų bei energijos ne tik statydami patį projektą, bet ir kurdami jo aplinką.

Čia yra tai, ko lietuviškuose butų kiemuose dažnai neišvysi: sporto klubas, bendra 150 kv.m. stogo terasa, stiklinis kupolas jaukiems kino vakarams, šviečiančių fontanų alėja, batutai ir lauko instrumentai vaikams, gyvasis kampelis su ožkytėmis ir net bendra pirtis su sūkurine vonia.

Toks pramogų pilnas kiemas suburia visus kaimynus kartu sportuoti, žaisti, bendrauti, gaminti bendras vakarienes ir švęsti šventes. Tokia stipria, draugiška ir atvira bendruomene gali pasigirti retas kvartalas.

„Fontanų namų“ gyventoja Goda vadina kaimynus draugais ir net antrąja šeima. Būti bendruomenės dalimi - nepaprastai svarbu žmogaus psichologinei sveikatai ir laimės jausmui.

„Fontanų namuose“ siekiama atgaivinti anksčiau lietuvių puoselėtą bendruomeniškumą, kurį, laikui bėgant miestuose, visai pasimiršo. Dažnai gyvename tarp žmonių, kurių net vardo nežinome ar praeidami nesisveikiname.

„Fontanų namai“ - tai vieta, kur kaimynai ne tik sveikinasi, bet ir kartu sportuoja, žaidžia, pasidalina dienos džiaugsmais bei rūpesčiais. Didžiulėje terasoje ant stogo kartu švenčiamos šventės, o kieme - sportinės kaimynų varžybos. Glaudi bendruomenė leidžia jaustis saugiau, ypač auginant mažus vaikus.

O vaikai, gyvendami geranoriškų žmonių apsuptyje, išmoksta sutarti, dalintis bei būti atsakingi vieni už kitus ir socialinių tinklų bendravimą dažniau pakeičia gyvu santykiu.

Burbiškių bendruomenės pirmininkas Artūro Minderis pripažįsta: „Iš arti pažindamas gyventojus ir jų kasdienybę, matau didelį skirtumą tarp mūsų kvartalų ir kitų šalies kvartalų gyventojų.

Tokį didelį bendruomeniškumą ir tarpusavio ryšį stipriai lemia tai, kad kvartalai pastatyti galvojant ne tik apie kvadratinius metrus, o galvojant apie namus, kaip apie visumą: namus, kurių aplinkoje žmonės turi kur išeiti pasivaikščioti, mėgautis mišku, erdviu kiemu, kur gali sportuoti, bendrauti, dalyvauti įvairiose šventėse, matyti žaidžiančius vaikus bei dresuoti savo augintinius.

Tokie kvartalai kaip “Fontanų namai” išplečia mūsų supratimą apie tai, kad namai yra kur kas daugiau nei pastatas.“

„Fontanų namai“ įsikūrę Burbiškių draustinio pašonėje, todėl gamtos prieglobstis - ranka pasiekiamas. Čia visuomet gaivus oras, ramybės nedrumsčia triukšmingos gatvės. Ir visa tai nutolę vos 4,5 km nuo miesto centro.

Puikus susisiekimas tiek viešuoju transportu, tiek savo automobiliu ar dviračių takais. Infrastruktūra pasižymi ypatingu saugumu. Visas kvartalas aptvertas, stebimas net 24 vaizdo kameromis. Todėl niekuomet neteks jaudintis dėl vėlai vakare kieme žaidžiančių vaikų ar palikto neprirakinto dviračio.

Saugi, draugiška bei atvira „Fontanų namų“ bendruomenė laukia ir naujų kaimynų. Perkant būstą „Fontanų namuose“ suteikiama galimybė mokėti dalimis, nereikalingas pradinis įnašas.

„Fontanų namų“ gyventojas Remigijus sako, jog ši vieta jo šeimai puikiai tiko ir išpildė visus lūkesčius. „Tai yra tarpinis variantas tarp nuosavo namo ir standartinio buto. Esame labai patenkinti“, - džiaugiasi Remigijus.

Švietimo įstaigos kvartale

Nuo šio rugsėjo keturių aukštų pastate įsikursiantis „Mažasis Klaipėdos licėjus“ kviečia vaikučius į ikimokyklinio (2-5 m.) ir į priešmokyklinio (5,5-6,6 m.) ugdymo grupes. Iki šiol „Mažasis Klaipėdos licėjus“ veikė Melnragėje.

„Siekį keisti patalpas padiktavo mūsų mažųjų ugdytinių ir jų tėvelių poreikiai: iki Dragūnų kvartalo, kitaip nei vykstant į Melnragę, yra puikiai išvystyta infrastruktūra, kvartalas yra patogiai pasiekiamas tiek Klaipėdos miesto, tiek ir aplinkinių rajonų gyventojams, vykstantiems į darbovietes ar iš jų, nesusidaro automobilių spūstys.

Darželio prieigose įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės darbuotojams ir atvykstantiems tėveliams bei privažiavimo (drive-in) vieta, kur tėveliai, neišlipę iš automobilio, galės mažylius saugiai išleisti darželio teritorijoje ir perduoti personalui“, - komentuoja Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė.

Pasak jos, Dragūnų kvartalas itin patrauklus vaikų darželio veiklai ir tuo, kad, kaip ir Melnragėje, yra šalia natūralios gamtos - miško, kas itin svarbu darželiui, turinčiam akredituotą sveikatos gerinimo programą ir vykdančiam žaidybines-patyrimines veiklas.

Pastato architektai, ilgametę patirtį sukaupę „A405”, įkvėpimo sėmėsi iš geriausių pasaulinės architektūros pavyzdžių švietimo srityje. Pastatas atitinka visus naujiems darželiams keliamus saugumo, techninius ir kitus reikalavimus, čia investuota ir į papildomus, išskirtinius sprendimus.

Vienas tokių - natūralaus medžio amfiteatras, kuris jungia trečiąjį ir ketvirtąjį pastato aukštus. Tai atvira, laiptų principu įrengta patalpa, skirta renginiams ir kūrybiniams užsiėmams, po ja atsiveria erdvė su vaizdu į mišką puikiai pritaikyta bibliotekai ar skaitymui.

Tokie architektūriniai sprendimai kaip amfiteatras įrengti geriausiose pasaulio ugdymo institucijose, pavyzdžiui, Harvardo universiteto Vadovų mokymo centre.

Daug dėmesio pastate skiriama vaikų saugumui: įrengta perimetrinė apsauga su praėjimo kontrole, saugaus užrakto ir vandens padavimo sistemos, kad mažyliai neužsitrenktų ar neapsiplikytų, o visos sporto ir žaidimų erdvės (sporto salė, lauko žaidimų aikštelė, bėgimo takelis) - išklotos specialiomis, sertifikuotomis dangomis. Visa tai - visapusiškam asmenybės ugdymui“, - sako V. Gerazimienė.

Darželyje veiks liftas, pritaikytas judėjimo negalią turintiems vaikams, specialios prausyklos mažiausiems „gyventojams“, rekuperacija su oro vėsinimo funkcija.Pastato statybos užtruko apie dvejus metus.

Vaikams nuo 5-erių metų yra galimybė pasirinkti dvikalbio ugdymo (lietuvių-anglų arba rusų-lietuvių) programas, pagal kurias taip pat bus galima mokymąsi tęsti ir Klaipėdos licėjaus pradinio ugdymo pakopoje, o vėliau - ir pagal tarptautinio bakalaureato (IB, MYP, DP) programas.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaiko intelektinė raida net 60 procentų priklauso nuo aplinkos, kuri jį supa. „Naujojo darželio aplinka pritaikyta mūsų atsidavusių pedagogų puoselėjamai filosofijai - žaidybiniam ugdymui, nes vaikai geriausiai mokosi žaisdami.

„Mažojo Klaipėdos licėjaus“ pedagogai nuolat gilina žinias ir mokosi iš geriausių užsienio darželių praktikų, autorinė ugdymo programa paremta britiška sistema. Taikome naujausias metodikas, kurios naudojamos Oksfordo lygio vaikų darželiuose“, - akcentuoja Klaipėdos licėjaus vadovė, vaikų darželio ugdymo programos autorė.

Remiantis britišku ugdymo modeliu „Mažajame Klaipėdos licėjuje“ vaikai jau nuo 3-jų metų žaisdami noriai mokosi skaitymo, rašymo, skaičiavimo pradmenų, anglų kalbos, vyksta teatro, šokio, konstravimo, įvairios meninės veiklos pamokėlės.

Žirmūnai - populiarus rajonas

Vienas pagrindinių Žirmūnų privalumų - mikrorajonas yra prisišliejęs prie centrinės miesto teritorijos, todėl ją pasiekti nesunku ir pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku. Be to, čia yra gana gerai išplėtotas darželių ir mokyklų tinklas, viešojo transporto maršrutai, netrūksta žaliųjų zonų.

Todėl Žirmūnai yra mėgstami ir pirkėjų, ir vystytojų. Tai turbūt vienas iš populiaresnių rajonų mieste, gana įperkamas pagal savo kainas. Matome nemažai naujų objektų, kurie statyti Žirmūnuose per pastarąjį dešimtmetį.

Ir dabar išduodami statybos leidimai šiame mikrorajone, matoma, kad stengiamasi įterpti tarp ankstesnių statybų, senesnių namų naujus pastatus, tai kvartalas bus pagyvintas.

Žirmūnų mikrorajono gyventojai yra daugiau vidutinio amžiaus. Kita vertus, šis čia vystant naujus projektus, mikrorajonas populiarėja tarp jaunų šeimų.

Ypač didelis Žirmūnų atsigavimas fiksuotas sutvarkius Šiaurės miestelio teritoriją, kai joje išdygo nauji daugiabučių kvartalai.

Teritorijos tvarkosi palei upę, ten nemažai projektų įgyvendinta. Tai rajonas, kuris kviečia ir jaunas šeimas, nes gali pasiūlyti tą gyvenimo kokybę, kurią jie gali gauti mieste už gana prieinamą kainą.

Yra mokyklos, darželiai, taip pat yra sukurta nemažai darbo vietų, tai mažėja tranzitas į miesto centrą, galima netoli gyventi, leisti vaikus į mokyklą ir darželį ir pačiam dirbti, yra tankus viešojo transporto tinklas. Tai jaunimui, jaunoms šeimoms, labai patrauklus pagal kainą ir gyvenimo kokybę rajonas.

Žirmūnuose yra nemažai teritorijų likę ir laisvų. Be to, yra buvusių pramoninių teritorijų, kurios konvertuotos į naujus daugiabučius. Yra ir daugiau gamybinių pastatų, kurie per artimiausią laiką turbūt virs daugiabučiais. Galbūt į tai labiau orientuojamasi, nes Žirmūnai turi potencialą tokiai konversijai.

Žirmūnai

Žirmūnų plėtros etapai

Iki 1960 metų daugiabučių pastatų čia statyta nedaug, jiems būdingos mūro konstrukcijos ir sąlyginai nedidelis aukštingumas. 1960 - 1980 metais dominavo penkiaaukščiai ir devynaukščiai betono konstrukcijų daugiabučiai bei 12-os aukštų mūriniai pastatai.

Pastarieji pavieniui išsimėtė po visą Žirmūnų mikrorajoną. Apie 1980-uosius taip pat buvo statomi ir žemesni mūriniai pastatai. Vėlesniais metais naujų daugiabučių plėtra buvo kiek sumažėjusi.

Didesnis aktyvumas pasiektas apie 2000-uosius, kuomet buvo pradėta buvusios karinės teritorijos - Šiaurės miestelio - konversija. Buvo statomi ne tik daugiabučiai gyvenamieji namai, tačiau ir komercinės paskirties objektai. Vienas geriausių teritorijos konversijos pavyzdžių - „Ogmios miesto“ projektas.

Pasibaigus pasaulinei finansų krizei, Žirmūnų mikrorajono teritorijos vienos pirmųjų sulaukė nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų dėmesio. Nauji NT plėtros projektai pradėti Šeimyniškių, Rinktinės bei Olimpiečių gatvių apribotame kvartale.

Šiuo metu Žirmūnuose yra daugiau nei 400 daugiabučių pastatų, juose įrengta per 23 000 butų. Prijungus mišrios paskirties pastatus, butų skaičius padidėtų iki maždaug 25 000, jau nekalbant apie negyvenamosios paskirties būstus (poilsio, viešbučių paskirties apartamentai, kūrybinės dirbtuvės).

Iš jų beveik 19 000 - butai statyti iki nepriklausomybės, vėlesniais metais pastatyta apie 6000.

Būsto kainos Žirmūnuose

Naujausiuose, po 2010 metų statytuose daugiabučiuose, būsto kainų rėžiai yra labai platūs. Tą lemia ne tik projektų vieta, tačiau ir individualios butų savybės. Pavyzdžiui, butai pastatuose arčiau Neries yra ženkliai brangesni nei kituose to paties projekto korpusuose, labiau nutolusiuose nuo upės.

Mažiau nei 10 metų senumo pastatuose vieno kambario butai Žirmūnuose kainuoja nuo 1800 iki 3000 Eur/kv.m (65 - 85 tūkst. Eur), dviejų kambarių - 2400 - 3500 Eur/kv.m (105 - 150 tūkst. Eur), trijų kambarių - 2300 - 4300 Eur/kv.m (130 - 330 tūkst. Eur).

Išsinuomoti tokius butus pavyktų mokant 370 - 450 Eur/mėn. už vieno kambario butą, 400 - 650 Eur/mėn. už dviejų, 550 - 750 Eur/mėn. už trijų kambarių butą.

Vieno kambario butai Šiaurės miestelyje kainuoja nuo 1900 iki 2300 Eur/kv.m (70 - 100 tūkst. Eur), dviejų kambarių - nuo 1700 iki 2400 Eur/kv.m (90 - 120 tūkst. Eur), trijų kambarių - nuo 1700 iki 2200 Eur/kv.m (115 - 170 tūkst. Eur). Nuomos kainos siekia 300 - 400 Eur/mėn. už vieno kambario butą, 400 - 500 Eur/mėn. - už dviejų, 500 - 700 Eur/mėn. - už trijų.

Jeigu naujos statybos būstai naujakuriams - neįkandami, galima žvalgytis į dar sovietmečiu statytus daugiabučius. Čia kainos siekia nuo 1350 iki 2000 Eur/kv.m (35 - 60 tūkst. Eur) už vieno kambario butą, 1200 - 1750 Eur/kv.m (53 - 78 tūkst. Eur) už dviejų kambarių butą, 1100 - 1700 Eur/kv.m (70 - 110 tūkst. Eur) už trijų kambarių butą.

Vieno kambario buto nuoma kainuoja 200 - 350 Eur/mėn., dviejų - 300 - 450 Eur/mėn., trijų 350 - 550 Eur/mėn. Žemesnės kainos būdingos prastesnės būklės butams, o aukštesnės - renovuotiems.

tags: #delfi #gyvenamasis #kvartalas #kviecia