Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie tai, kaip gauti teismo leidimą įkeisti butą, įskaitant reikalingus dokumentus, patarimus ir teisinius aspektus. Dažna situacija, kai šeimai parduodant nuosavybės teise priklausantį butą ar namą, kreipiantis į notarą dėl pirkimo - pardavimo sutarties tvirtinimo yra sužinoma, kad visų pirma privaloma gauti ir notarui pateikti teismo leidimą parduoti gyvenamąjį būstą, kadangi yra nepilnamečių vaikų.

Kada reikalingas teismo leidimas?
Teismo leidimas reikalingas tais atvejais, kai įkeičiamas turtas, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai arba kai turtas priklauso nepilnamečiui. Tai būtina siekiant apsaugoti vaikų interesus.
Reikalingi dokumentai
Norint gauti teismo leidimą, reikės pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą teismui dėl leidimo įkeisti butą / namą / patalpą išdavimo.
- Dovanojamų žemės sklypų nuosavybės dokumentus.
- Žemės sklypų planus.
- Jūsų tėvų santuokos liudijimą.
- Jūsų bei Jūsų sesers gimimo ir santuokos liudijimus, jeigu keitėte pavardes.
- Asmens dokumentus.
Jeigu dovanojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, perleidėjui (įgijėjams tam tikrais atvejais) bus reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas, leidžiantis perleisti (įgyti) žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu, kai kuriais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos leidimas nereikalingas perleidžiant (įsigyjant) žemės ūkio paskirties žemę.
Notaro vaidmuo
Notaras, tvirtinantis (vieno iš) tėvų pareiškimą dėl laikino vaiko išvykimo į užsienio valstybę, turi įrodyti savo giminystės ryšį su vaiku. Jis gali pateikti vaiko gimimo, santuokų liudijimus, bet šią informaciją gali patikrinti ir pats notaras.
Todėl Jums reikalingo pareiškimo rengimui ir tvirtinimui bus reikalingas tik Jūsų asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei vaiko vardas, pavardė, asmens kodas, taip pat informacija į kokią valstybę bei kuriam terminui leidžiate išvykti vaikui. Tais atvejais, jei pageidaujate, kad vaikas būtų lydimas konkretaus asmens, bus reikalingi ir lydinčio asmens duomenys, t.y. vardas, pavardė, asmens kodas.
Pagal notaro užimtumą šis pareiškimas galėtų būti parengtas per 1 darbo dieną, rezervuoti laiko nebūtina, nes tik sulaukę dokumentų Jums bus skirtas laikas pareiškimo atsiėmimui.
Teismo sprendimas ir jo įtaka
1988 m. butas teismo sprendimu po tėtės mirties paliktas man. Išsipirkau ši butą iš valstybės 1991 m., o su vyru išsiskyriau 1999 m. Jau 15 m. aš jo nemačiusi, esu girdėjusi, kad pijokauja ir pastovios gyvenamosios vietos neturi. Ar yra koks senaties terminas del turto dalybų? Ar reikalingas vyras dalyvaujant buto pardavimo procese?
Paveldėjimo klausimai
Mirusio fizinio asmens turtą ir turtines prievoles paveldi įpėdiniai pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniai pagal testamentą. Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės.
Taip pat pažymėtina, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
Dovanoto turto ypatumai
Padovanotas turtas dovaną gavusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ar dėl susidariusių tam tikrų kreditorinių įsiskolinimų antstoliai galėtų atimti mano žemės sklypo dalį, kuri pagal dovanojimo sutartį yra 1/3 viso sklypo? Esu žemės bendrasavininkė. Žemės nesame pasidalinusios, todėl turiu tik bendrą žemės planą. Savo dalies dalį noriu padovanoti dukrai. Jūs galite dovanoti idealiąją žemės sklypo dalį, t.y.
Esame pora (nesusituokusi) ir auginanti savo abiejų vaiką (nepilnametį), gyvename pas vaiko tėvo tėvus, ten esame ir deklaruoti su kūdikiu.
Ar nelaimingi tėvai gali užauginti laimingus vaikus?
Lauksime Jūsų komentarų. Jūsų susituokimas būtų svarbus, jeigu kreiptumėtės į savivaldybę dėl valstybės teikiamos subsidijos pirmajam būstui įsigyti, jeigu apie tokią esate girdėję... ir kuri teikiama šeimai, auginančiai vieną ar daugiau vaikų... Tačiau jūsų atveju sugyventinystė neturi reikšmės. Teismo leidimui būtina tik abiejų tėvystė. Pareiškimą užstatyti butą pasirašo abu tėvai.. Na, kodėl atsirado ta abejonė.. Tai CK vartoja sąvoka šeima, tai lyg ir nurodo, kad vaikas augantis santuokoje. Todėl ir norime įsitikinti ar jei būdami šiuo atveju sugyventiniais galėsime gauti banko leidimą įkeisti perkamą NT. Tikrai gausite, vaikas,nepriklausomai, ar gimęs šeimoje, ar ne, yra Konvencijos apgintas. Jūs tik praradote saviv.
Teismo leidimo gavimo procesas
„Ar auginant nepilnametį vaiką ir siekiant parduoti ar įkeisti šeimos būstą reikalingas teismo leidimas? „Prašymą teismui dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti butą (namą) išdavimo turi pateikti vienas iš vaiko tėvų arba jų įgaliotas asmuo. Prašymas gali būti pateiktas atvykus į teismą, į dokumentų priėmimo skyrių, arba internetu per e.teismas.lt sistemą. Nemanau, kad verta bijoti teismo leidimo gavimo proceso. Atsižvelgiant į tai, kad nesate susituokę, buto pirkimas vieno iš jūsų vardu apsunkins galimybę skyrybų atveju ginti jūsų teises.
Jei norite parduoti būstą, kuriame šiuo metu gyvenate su nepilnamečiu vaiku, ar keliais, pasiruoškite papildomai biurokratijos porcijai. Reikės dar dokumentų ir tam tikrų procedūrų. Pirmiausia, susipažinkite su įstatymais. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, kad vaikas visada turi teisę į gyvenamąjį būstą.
Kitaip tariant, jis negali likti gatvėje - jis privalo kažkur gyventi iš karto, o ne po mėnesio ar dviejų. Taigi, parduodami būtą su vaikais, papildomai turėsite reikalų ir su savo apylinkės teismu. Teismui svarbu užtikrinti ir įrodyti, kad jūsų vaikas ar vaikai turi, kur gyventi viso būsto pardavimo proceso metu ir po jo.
Pirmas darbas, kurį turite padaryti - priregistruoti vaiką pas senelius arba oficialiai išnuomotame bute (primename, kad nuomos sutartis galios tik tada, kai ji bus įregistruota VĮ "Registrų centras" ar patvirtinta notariškai). Kai priregistruojate, būtinai paimkite pažymą iš savivaldybės apie to būsto sudėtį, tarp kurių bus ir jūsų vaikas/vaikai.
Per tą laiką, kol tvarkote vaiko registravimo klausimus, su būsimaisiais savo būsto pirkėjais sudarykite preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Be šios sutarties teismas su jumis nesikalbės. Neturite, kur gyventi? Tada reikalingas notariškai patvirtintas jūsų būsto pirkėjų sutikimas, kad pirkėjai leidžia jums ir jūsų vaikams laikinai gyventi būsto prikimo-pardavimo proceso metu.
Tokiu atveju preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nereikia, tačiau teismui vis tiek kils klausimų "o kur vaikas gyvens po pardavimo"? Jei tuo pačiu metu ketinate patys pirkti kitą būstą, bendraujate su bankais dėl paskolos, problemų neturėtų kilti. Tai nemažai dokumentų, žinoma ne visų jų gali prireikti, atsižvelgiama pagal individualia situaciją, bet vistiek surinkimui reikia laiko, tad planuokite bent savaitę dokumentų surinkimui.
Patogiausias variantas visus dokumentus su prašymu pristatyti į apylinkės teismą. Tačiau jei aplinkybės susiklostė taip, kad pateikti fiziškai negalite, galima pateikti prašymą ir internetu. Yra viena procesą palengvinanti sąlyga. Visus dokumentus pildo vienas iš vaikų tėvų arba notariškai patvirtintas atstovas.
Kai gaunate teismo leidimą jūsų būstą parduoti, toliau tvarkote pirkimo-pardavimo reikalus su savo pirkėjais, banku, notaru. Apsišarvuokite kantrybe, ir iš karto numatykite papildomas 2 savaites, kurias galimai užtruksite, kol gausite teismo leidimą.
Jeigu pareiškėjai ketina parduoti nekilnojamąjį turtą norėdami pirkti kitą būstą, prašymą teismui dėl teismo leidimo išdavimo turi pateikti tuomet, kai ras pirkėją savo būstui ir su juo pasirašys preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį bei suras ketinamą pirkti būstą ir su būsimu pardavėju pasirašys preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.
Minėtas preliminarias ir galiojančias sutartis būtina pateikti teismui, kreipiantis dėl teismo leidimo parduoti nekilnojamąjį turtą išdavimo. Jeigu pareiškėjai nėra sudarę preliminarios sutarties, prie prašymo dėl teismo leidimo gali būti pateikiamas kitų asmenų patvirtintas sutikimas, kad jie suteikia pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams galimybę gyventi jiems priklausančioje patalpoje.
Prašymą teismui dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti butą (namą) išdavimo turi pateikti vienas iš vaiko tėvų arba jų įgaliotas asmuo. Prašymas gali būti pateiktas atvykus į teismą, į dokumentų priėmimo skyrių, arba internetu per e.teismas.lt sistemą.
Taciau esu isskyrusi ir is santuokos auginu nepilnameti vaika, pagal teismo sprendima vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su manimi kaip ir mano gyvenamoji vieta. Ar teismas duos leidima ikeisti buta jei jis yra perkamas su bendraskoliu (ne vaiko tevas). Manau jūs kažką painiojate, teismo leidimo įkeitimui tikrai nereikia, nes hipoteka yra automatinis dalykas po paskolos sutarties.
Manyciau jūsų atveju būtų protingiausia teismui nurodyti,kad jūsų jr vaikų gyvenamoji vieta,paėmus paskolą, nesikeis,t.y. 4. vplegal.lt 3.
Kaip jau supratote, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pardavimas, kai asmuo turi nepilnamečių vaikų, yra sudėtingesnis nei įprastai ir prieš perleidžiant turtą visų pirmą reikia gauti teismo leidimą, tokiu būdu apsaugant nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrinant jų teisę į gyvenamąjį būstą. Norint gauti teismo leidimą parduoti gyvenamąjį būstą, asmuo turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo leidimą.
Bylos dėl teismo leidimų išdavimo yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, o prašymą išduoti teismo leidimą teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per penkias darbo dienas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 str. 7 d., kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
Todėl prašyme išduoti teismo leidimą turite nurodyti, ar vienintelio šeimos gyvenamojo būsto pardavimas nepažeis Jūsų nepilnamečių vaikų gyvenimo, mokymosi bei vystymosi sąlygų, taip pat kokių veiksmų imsitės, kad užtikrintumėte, jog šeima turėtų kur gyventi. Kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos apie vaiko tėvus, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus.
Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija.