Per 2001 metus Žemės ūkio ministerija parengė 7 įstatymų projektus, kuriuos priėmė Seimas.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos priemones, patvirtintas Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196, įvykdytos 6 minėtuoju nutarimu patvirtintos priemonės.
Per praeitus metus ministerija iš Vyriausybės, Seimo bei kitų valstybės institucijų iš viso gavo 11514 dokumentų, parengė 4986 raštus, teisės aktų projektus ir kitus dokumentus.
2001 m. Žemės ūkio ministerija buvo atsakinga už derybinių skyrių „Žemės ūkis” ir „Žuvininkystės” bei 6 priemonių kitų 3 derybinių skyrių Teisės derinimo priemonių plano priemonių įgyvendinimą.
Ministerijos kompetencijai priklausė 63 priemonės. Visiškai įvykdytos 52 priemonės, iš dalies - 2 priemonės (šiuo metu 1 iš jų įvykdyta). 5 priemonės nebuvo vykdomos.
Priežastys, dėl kurių priemonės buvo nevykdomos: nustojo galioti ES teisės aktai bei pasikeitė Europos Sąjungos rinkos reguliavimo priemonės. Keturių priemonių vykdymas dėl objektyvių priežasčių perkeltas į Lietuvos pasirengimo narystei ES programos Teisės derinimo priemonių 2002 m. planą.
Remiantis Stojimo partnerystės prioritetais, žemės ūkio sektoriui ir įvairiuose Europos Komisijos dokumentuose pateiktomis rekomendacijomis, suformuluoti pagrindiniai žemės ūkio sektoriaus prioritetai. Acquis įgyvendinimo priemonių plane numatytos priemonės kiekvienam prioritetui įgyvendinti.
62 šio plano priemonės buvo priskirtos Žemės ūkio ministerijos ir jos reguliavimo srities institucijų kompetencijai. Įvykdytos - 24. Pradėtos vykdyti 26 tęstinės priemonės, kurių 2001 m. numatyti darbai įvykdyti. 12 priemonių nebuvo vykdoma dėl objektyvių priežasčių.
Specialioji kaimo rėmimo programa buvo vykdoma pagal numatytą planą su nežymiais nukrypimais. Diegiant ES Bendrosios žemės ūkio politikos elementus - taikant žemdirbių pajamų palaikymo priemonių sistemą tiesioginių išmokų būdu, mokamos išmokos už 2001 metais deklaruotus grūdinių augalų pasėlius (40 Lt/ha). Tam panaudota 20,5 mln. litų Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų.
Taip pat buvo nustatytos tiesioginės išmokos už deklaruotus grikių (300 Lt/ha) ir rugių (150 Lt/ha) pasėlius nenašiose žemėse, panaudojant beveik 2 mln.litų lėšų. Tiesioginės išmokos buvo mokamos ir ekologinės gamybos ūkių savininkams, tikslu padidinti rinkoje paklausios ekologiškos produkcijos gamybą.
Parengta gyvulių skerdenų kokybės klasifikavimo sistemos, atitinkančios ES reikalavimus teisinė ir techninė bazė. Atsižvelgiant į itin nepalankias klimatines praėjusios vasaros sąlygas, buvo nustatytos kompensacijos žemės ūkio subjektams, nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, išmokant už žuvusių linų pasėlių hektarą 1100 Lt., žuvusių rapsų hektarą - 80 Lt. Taikytos ir kitos būtinos rinkos reguliavimo priemones.
Vyriausybė, atsižvelgdama į žemdirbių, jų savivaldos institucijų, visuomeninių organizacijų pageidavimus ir įvertindama kitus faktorius, laikinai (6 mėnesiams) nustatė minimalias ribines 2001 metų derliaus maistinių grūdų supirkimo kainas, taip pat buvo paankstintas intervencinio grūdų supirkimo terminas.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra supirko 96,1 tūkst.t maistinių grūdų, iš jų 88,9 tūkst.t I ir II klasės kviečių, 6,3 tūkst.t I klasės rugių bei 0,9 tūkst.t grikių. Pašarinių grūdų - 155,1 tūkst.t.
Žemės ūkio, tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystės produkcijos gamintojams pernai buvo išmokėta 45,9 mln. Lt kompensacija už dyzelinių degalų akcizą.
Sprendžiant bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių skolų žemdirbiams problemas, tikslinant 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, Specialioji kaimo rėmimo programa papildyta 27 mln. Lt. Vyriausybė patvirtino fiziniams ir juridiniams asmenims pagal jų reikalavimus už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją iš dalies sumokėti, tvarką.
Paraiškas finansinei paramai gauti pateikė 73 įmonės, kurių neapmokėtų reikalavimų suma 73,2 mln.Lt. Žemdirbių reikalavimai apmokėti už supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją tenkinami vidutiniškai 36,8 proc. Sutartys finansinei paramai gauti buvo pasirašytos su 69 įmonių administratoriais ar likvidavimo komisijų pirmininkais, 65 įmonėms pervesta 26,5 mln. Lt, 4 įmonėms skirtos lėšos pervestos š.m.
Toliau vykdomi darbai kuriant Integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS), kuri būtinai turi būti paruošta ir parengta įgyvendinimui iki Lietuvos įstojimo į ES. Iki to laiko turi nepriekaištingai veikti gyvulių bei žemės sklypų registravimo ir identifikavimo sistemos.
Per šį laikotarpį buvo tobulinama gyvulių registro duomenų bazė, kuri ateityje bus reikalinga administruojant ES teikiamą paramą. Svarbus informacinės sistemos, o kartu ir Lietuvos derybinės pozicijos elementas - Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Tai yra Europos Sąjungos šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių ekonominę - finansinę būklę. Jo duomenimis naudojamasi numatant žemės ūkio strategiją, žemės ūkio subjektų rėmimo kryptis, rengiant regioninius kaimo plėtros planus.
2001 metais buvo parengta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002 - 2003 metams programa, kuriai pritarė Vyriausybė.
Sprendžiant gyventojų užimtumo kaime problemas, ministerijos specialistai dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programą, kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais įteisino pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygas ir tvarką. Parengtas Nacionalinio plėtros plano projekto Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius.
Šiuo metu yra pasiekta pažanga išskiriant mažiau palankias ūkininkauti vietoves, kurių ūkininkams numatomos teikti kompensacinės išmokos už prarastas pajamas. Siekiant efektyvaus kompensacinių išmokų administravimo, išskirti mažiau palankių ūkininkauti vietovių plotai priderinanti prie žemiausio administracinio lygmens - seniūnijos ribų. Pritaikius šį administravimo principą, bendras mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskirtas plotas, dėl kurio vyks derybos su Europos Bendrijomis, siekia 47,4 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų.
Ministerija 2001 m. finansavo užsakomuosius tyrimus, kurių pagrindiniai darbai buvo žemės ūkį, maisto pramonę, veterinariją reglamentuojančių Lietuvos teisės aktų derinimas su atitinkamais ES teisės aktais. Įgyvendinant Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategines nuostatas parengtos 28 atskirų žemės ir maisto ūkio šakų plėtros programos ir jų įgyvendinimo priemonės. Mokslininkai taip pat parengė rekomendacijas žemės ūkio taršos mažinimo, sodo, daržo augalų, uogų auginimo , naujų pašarų gamybos technologijų ir kitais aktualiais gamybai klausimais.
Remiant žemės ūkio konsultacinę veiklą žemės ūkio gamybos ir alternatyvios žemės ūkiui veiklos klausimais siekiama padidinti ūkių konkurencingumą, pagreitinti naujovių ir pažangios patirties pritaikymą. Per 2001 metus Konsultavimo tarnyba suteikė apie 40 tūkst. konsultacijų, suorganizavo per 500 konsultacinių seminarų žemdirbiams. Alternatyvios žemės ūkiui veiklos klausimais žemdirbius ir kaimo gyventojus konsultavo Žemės ūkio rūmai. Per 2001 metus Žemės ūkio rūmai suteikė apie 12 tūkst. konsultacijų, suorganizavo apie 300 seminarų.
Siekiant skatinti žemdirbių aktyvumą, pažangaus ūkininkavimo plėtrą, verslumo ugdymą kaime, ministerija 2001 m. tūkst.
Rengiantis narystei ES, Lietuvai, kaip ir kitoms šalims kandidatėms, yra suteikta galimybė dalyvauti stojimo programoje SAPARD, skirtai žemės ūkiui ir kaimo plėtrai remti. Siekiant užtikrinti efektyvų SAPARD lėšų panaudojimą, 2001 m. kovo 30 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 357 buvo sudarytas Programos priežiūros komitetas. Vykdant šio nutarimo nuostatas žemės ūkio ministro įsakymu buvo sudaryta ir patvirtinta personalinė priežiūros komiteto sudėtis.
Priežiūros komitetą sudaro 16 narių, atstovaujančių suinteresuotoms institucijoms bei socialinių ir ekonominių partnerių grupėms. Sprendimai komiteto posėdžiuose priimami bendru susitarimu, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių. Pirmasis Priežiūros komiteto posėdis įvyko 2001 m. lapkričio 8 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2001 m. gruodžio 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. 104 buvo paskelbtas pirmasis paraiškų pateikimo etapo terminas - nuo 2001 m. gruodžio 6 d. iki gruodžio 21 d.
Buvo išmokėta subsidijų už 880 tūkst. tonų supirktų cukraus gamybos kvotai įvykdyti cukrinių runkelių. Strateginiame veiklos plane buvo numatyta, kad subsidijos bus išmokėtos už 870 tūkst.
2001 metais grynasis Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, lyginant su 2000 metais, padidėjo 22 proc., neigiamas užsienio prekybos balansas per 2001 metus sumažėjo 206 mln. Lt ir sudarė 97 mln. Lt. 2001 metais buvo parengta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002 - 2003 metams programa, kuriai pritarė Vyriausybė.
Tobulinama produktų importo bei eksporto licencijavimo sistema, kad ji atitiktų taikomą ES šalyse. Priėmus daugelį rinkos apsaugos priemonių, įgyvendinant veterinarinę ir fitosanitarinę importo kontrolę, buvo užkirstas kelią į Lietuvos rinką patekti produktams, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų. Pagal ES teisės aktų nuostatas patvirtinti kokybės reikalavimai pagrindinėms žemės ūkio ir maisto produktų grupėms nustato vienodus reikalavimus importuojamiems bei respublikoje pagamintiems ir į rinką teikiamiems produktams. Tai padės apsaugoti rinką nuo prastos kokybės produktų.
Parengti ir patvirtinti teisės aktai pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės ir saugos reikalavimų bei produktų saugos ir kokybės nustatymo metodų. Pamatiniais analizės metodais, atitinkančiais ES teisės aktų bei tarptautinių standartų reikalavimus, ištirti žemės ūkio ir maisto produktai akredituotose žemės ūkio ir maisto produktų tyrimo laboratorijose didina pasitikėjimą Lietuvoje pagamintais produktais bei jų konkurencingumą.
Pasitikėjimą įmonių pagaminta produkcija kelia sertifikuotos įmonių kokybės vadybos sistemos. 14 maisto gamybos ir grūdų perdirbimo įmonių turi sertifikuotas kokybės vadybos sistemas ir 1 įmonė - AB „Rokiškio sūris” turi sertifikuotą aplinkos vadybos sistemą.
Šiuo metu respublikoje veikia viena utilizacijos gamykla - AB „Rietavo veterinarinė sanitarija”. 2001 m. prie minėtos įmonės prijungta AB ,,Kaišiadorių veterinarinė sanitarija", kuri dabar dirba kaip atliekų surinkimo punktas.
Teoriškai paskaičiavus, per metus susikaupia apie 50 tūks.t gyvūninės kilmės atliekų. AB „Rietavo veterinarinė sanitarija” pajėgi utilizuoti apie 10 tūks.t. minėtų atliekų, tai yra gyvulių skerdimo subproduktų, maisto atliekų bei kritusių gyvulių, paukščių, žvėrių ir kitų gyvūnų. Šiuo metu daugiausia perdirbamos tik specifinės rizikos atliekos, susijusios su galvijų pasiutlige. Įmonės technologinė įranga fiziškai ir morališkai pasenusi, neekonomiška, autotransporto priemonės, skirtos atliekų surinkimui, susidėvėjusios, dideli jų eksploatacijos kaštai, dėl to įmonė negali dirbti visu pajėgumu ir yra būtinos papildomos dotacijos bei investicijos iš valstybės. Tuo tikslu parengtas bei pateiktas Vyriausybei nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 710 „Dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos profilaktikos kompleksinių priemonių patvirtinimo” dalinio pakeitimo” projektas bei rengiama Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo koncepcija.
Ištyrus veislinių kiaulių paklausą bei pasiūlą respublikoje bei užsienyje, 2001 m. tarpininkauta realizuojant veislinį kiaulių prieauglį bei atliktas išauginto veislinio kiaulių prieauglio raumeningumo matavimus ultragarsiniu aparatu 'Piglog-105" ir pagal kontrolinio kiaulių auginimo, penėjimo, įvertinimo duomenis, buvo teikti pasiūlymai tolesniam kiaulių panaudojimui, kuriant gero produktyvumo kiaulių bandas veislynuose. 2001 m. visos priemonės įvykdytos kaip ir buvo numatyta strateginiame veiklos plane.
2001 m. rajonų žemės ūkio skyriai, Žemės ūkio ministerijai koordinuojant, toliau vykdė žemės ūkio technikos valstybinę priežiūrą. Buvo vykdoma traktorių ir kitos technikos teisinė registracija ir techninės būklės kontrolė. Atlikta 24 tūkst. įregistravimo - išregistravimo operacijų, patikrinta techninė būklė beveik 140 tūkst. tūkst. traktorių, jų priekabų, savaeigių žemės ūkio ir kelių tiesimo mašinų.
Toliau buvo vykdomi žemės ūkio technikos bandymai ir sertifikavimas. Šiuos darbus vykdanti Valstybinė mašinų bandymo stotis 2001 m. iš dalies viršijo kai kuriuos numatytus planinius rodiklius. Žemės ūkio techniką gaminančios įmonės ir privatūs asmenys daugiau negu ankstesniais metais kreipėsi į bandymų stotį, prašydami atlikti bandymus nustatant įvairių gaminių vartojamąsias savybes ir saugos lygį pagal ES direktyvų ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Bandymų stotis atliko 47 tokius bandymus vietoje numatytų 45. Ypač daug technikos gamintojų kreipėsi norėdami sertifikuoti savo techniką.
37 gaminiams ir žemės ūkio mašinoms buvo išduoti kokybės sertifikatai ( plane buvo numatyta 18 vnt.). Pagal 2001 m. planą bandymų stotis buvo numačiusi išplėsti bandymų laboratorijos akreditacijos sritį. Tačiau per metus ši užduotis buvo susieta su Vyriausybės patvirtinta Atitikties įvertinimo infrastruktūros plėtros programa, užduotis buvo išplėsta, numatant bandymų laboratoriją akredituoti pagal Europos tarybos direktyvų Nr. 74/150 ir ...
tags: #del #tarnybiniu #lengvuju #automobiliu #isigijimo #nuomos