Šiame straipsnyje aptarsime sukčiavimo (BK 182 str.) ir turto pasisavinimo (BK 183 str. 2 d.) tyrimo nutraukimo pagrindus, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika ir baudžiamojo proceso aspektais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Esminiai Sukčiavimo Kriminalizavimo Kriterijai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konkretizavo nusikalstamo sukčiavimo (BK 182 str.) kriminalizavimo kriterijus.
- Pagrindinis kriterijus - „esminės apgaulės“ kriterijus.
- Pagalbiniai kriterijai:
- „Kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo“.
- „Nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio“.
- Atskiri atvejai: „Verslo rizikos“.
Apgaule
Civilinės Teisės Atribojimas Nuo Nusikalstamo Pasisavinimo
LAT vėl sprendė civilinės teisės atribojimą nuo nusikalstamo pasisavinimo (BK 183 str. 2 d.). Šiame kontekste paaiškino darbuotojo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties reikšmę apibrėžiant šios nusikalstamos veikos dalyką.
Įtariamojo Apklausa
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, renkami tik BPK nustatyta tvarka, o kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai.
Procesiniai veiksmai ir įtariamojo apsisprendimas procesui svarbiais klausimais, įskaitant gynėjo pagalbos atsisakymą bendraujant su pareigūnais, turėtų būti tinkamai dokumentuojami, kad būtų išvengta bet kokių abejonių dėl netinkamo spaudimo.
Įtariamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save, skirta tam, kad asmuo būtų apsaugotas nuo netinkamos institucijų (pareigūnų) prievartos (vertimo) ir įrodymų gavimo naudojant prievartos ar spaudimo metodus, nepaisant jo valios, iš esmės gina įtariamojo teisę pasirinkti, ar, apklausiant policijos pareigūnams, kalbėti ar tylėti.
Tokia pasirinkimo laisvė realiai pažeidžiama tuo atveju, kai, įtariamajam apklausos metu pasirinkus tylėti, institucijos imasi gudrybių siekdamos išgauti prisipažinimą ar kitus kaltinamojo pobūdžio parodymus, kurių negali gauti apklausos metu, ir tokie išgauti parodymai pateikiami kaip įrodymai teisme.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje formuojamos nuostatos, kad bet koks suimto įtariamojo ir policijos pareigūnų pokalbis turi būti traktuojamas kaip oficialus kontaktas ir negali būti suprantamas kaip „neformali apklausa“.
Tai suponuoja kaltinamojo teisių, įskaitant teisę tylėti ir teisę į gynėją, taikymą tais atvejais, kai pareigūnai realiai atlieka suimto įtariamojo apklausą, ir pareigūnų pareigą užtikrinti šias teises; siekiant garantuoti, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl pareigūnų bendravimo su įtariamuoju ir jam galimai taikyto netinkamo spaudimo, toks bendravimas turėtų būti tinkamai dokumentuojamas.
EŽTT praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad dėl teisės į gynėją ribojimo (be kita ko, neformalių pareigūnų „pokalbių“ su suimtu įtariamuoju kontekste) bendram proceso teisingumui padaryta žala negali būti pašalinta tiesiog įtariamajam patvirtinus gynėjui nedalyvaujant duotus parodymus vėlesnėje proceso stadijoje, jau gynėjui dalyvaujant.
Nacionaliniai teismai turi tinkamai pasisakyti dėl šio procesinio trūkumo ir jį ištaisyti pašalindami iš bylos be gynėjo gautus parodymus, taip pat įvertinti minėto teisės pažeidimo poveikį bendram proceso teisingumui.
Apeliacinė Instancija
Taikant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktį, būtina nustatyti visas tris įstatyme nurodytas sąlygas:
- Ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad faktinės veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų.
- Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan.
- Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą gali lemti nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į sunkesnę, nuosprendžiu paskirtos bausmės sugriežtinimas, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, nuteisimas, didesnio nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimas ir pan.
Ši norma taikoma tais atvejais, kai nustatomos visos trys sąlygos.
| Sąlygos | Apibūdinimas |
|---|---|
| Faktinių aplinkybių skirtumai | Esminiai skirtumai nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų. |
| Padėties pabloginimas | Veikos perkvalifikavimas, bausmės sugriežtinimas ir pan. |
| Apeliacijos ribų peržengimas | Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų peržengimas. |
tags: #del #sukciavimo #ir #turto #pasisavinimo #tyrimo