Statybos leidimas yra esminis dokumentas, suteikiantis teisę vykdyti statybos darbus. Tačiau kartais situacija susiklosto taip, kad išduotas leidimas gali būti panaikintas. Šiame straipsnyje aptariami statybos leidimo panaikinimo pagrindai Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir konkrečiu atveju Palangoje.
Palangos gyventojų bendruomenė atkreipė dėmesį į statybas, pradėtas 2013 m. spalio 11 d. Palangos centrinėje dalyje, Ganyklų g. 6. Statybas pradėjo buvęs Palangos kredito unijos vadovas Evaldas Petrauskas. Palangiškiai teigė, kad darbai pradėti savaitgalį, siekiant išvengti valstybinių institucijų įsikišimo. Pirmadienį pamatai jau buvo sumontuoti. Statybos buvo pradėtos nepaisant Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Palangos skyriaus rašto, kuriuo pranešama, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutraukiama valstybinės žemės nuomos sutartis E. Petrauskui.
Pasak vietos gyventojų, statybos vykdomos prisidengiant statybos leidimu rekonstrukcijai, kuris išduotas 2008-10-16 ir galioja iki 2018-10-16, tačiau faktiškai vykdoma visiškai nauja statyba, neatitinkanti rekonstrukcijos sąvokos. Gyventojai baiminosi, kad pastačius 7 metrų aukščio pastatą, jo sienos iškils tiesiai po langais, o tai sumažins jų nekilnojamojo turto vertę.
Ši istorija atskleidžia, kaip svarbu yra žinoti statybos leidimų išdavimo ir panaikinimo tvarką, ypač kai statybos vykdomos valstybinėje žemėje ar prieštarauja galiojančioms taisyklėms.
Valstybinės Teritorijų Planavimo ir Statybos Inspekcijos (VTPSI) Pozicija
Pasirodo, jog prieš pat teismo posėdį, kuriame Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) siekė panaikinti išduotus leidimus, ji pati numatytą teismo dieną atsiėmė ieškinį. Palangos gyventojai teigė, kad jie labiausiai nusivylę ir nustebę Statybų inspekcijos sprendimu, kuri dėl šių statybų buvo pateikusi ieškinį teismui. Ieškinyje buvo surašytas ne vienas pažeidimas, teismo prašyta panaikinti statybos leidimą, nugriauti pradėtą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau 2015 m. rugpjūčio 27 d. atvykę į teismo posėdį, jie sužinojo, kad Statybų inspekcija atsiėmė ieškinį.
Pasak palangiškės, anksčiau Statybų inspekcija atliko tyrimą, kurio metu raštu buvo informuota, kad nuomos sutartis su Evaldu Petrausku Nacionalinės žemės tarnybos iniciatyva yra nutraukta. Ji teigė, kad apie šį svarbų faktą minima ir Statybų inspekcijos teismui pateiktame ieškinyje. Minima ir apie tai, kad statinio projekte nurodyta statybos rūšis - rekonstrukcija neatitinka rekonstrukcijos sąvokos, kuri apibrėžta Statybos įstatyme. Kitaip tariant, statybos leidimas išduotas gamybinių patalpų rekonstrukcijai, tačiau faktiškai vykdoma nauja statyba.
VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė GRYNAS.lt komentavo, kad ieškinys buvo atsiimtas dėl pasikeitusių įstatymų. Ji aiškino, kad VTPSI Palangos miesto apylinkės teismui 2013-11-14 pateikė ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, Evaldui Petrauskui, A. G. ir J. G. dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. spalio 16 d. statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Pateiktas ieškinys buvo grindžiamas tuometine Statybos įstatymo redakcija, numačiusia, kad tuo atveju, kai asmuo, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, neatitinka šio įstatymo reikalavimų (vienas iš jų - statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais), leidimo galiojimas panaikinamas teismo sprendimu.
Nuo 2014 m. sausio 1 dienos įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais buvo pakeisti statybos leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai. Pakeisto Statybos įstatymo redakcijoje nebeliko normos, kuri leidimo panaikinimo pagrindu laikytų asmens, kuriam išduotas leidimas, neatitikimą nurodytiems reikalavimams. Šiuo metu kituose Statybos įstatymo straipsniuose taip pat nėra minėtos normos atitikmens, kuri inspekcijai toliau leistų palaikyti civilinėje byloje pareikštus reikalavimus. Kiti argumentai nebuvo pakankami statybos leidimui nuginčyti. Tolesnis bylos nagrinėjimas dėl statybos leidimo panaikinimo tapo netikslingu.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu, VTPSI Klaipėdos skyrius 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu Palangos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą atsiimti ieškinį.
Nepaisant to, VTPSI teigimu, statybos tame objekte vykti negali, o padariniai turi būti pašalinti. Statytojai šiuo metu negali vykdyti naujo statinio statybos ar rekonstrukcijos darbų žemės sklype, kadangi neturi žemės sklypo, kuriame statomas statinys, nevaldo nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Jie taip pat negali realizuoti ir 2008-10-16 statybos leidimo, kuris, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nesukelia jokių teisinių padarinių.
Dėl neteisėtos statybos valstybinės žemės sklype padarinių pašalinimo tartasi su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) atstovais.
Nacionalinės Žemės Tarnybos (NŽT) Veiksmai
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Audrius Gelžinis GRYNAS.lt teigė, kad jeigu statybos padariniai valstybinėje žemėje nebus pašalinti, į teismą kreipsis NŽT. Šiuo metu valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria E. Petrauskui ir R. Petrauskienei buvo išnuomota valstybinės žemės sklypo, esančio Ganyklų g. 6, Palangos mieste, dalis yra nutraukta. Taigi, šiuo metu 0,1712 ha ploto žemės sklypo, esančio Ganyklų g. 6, Palangos mieste, dalis niekam neišnuomota.
2016-02-19 įvyko VTPSI ir NŽT atstovų pasitarimas, kurio metu buvo svarstyti klausimai, susiję su neteisėtų statybos padarinių šalinimu valstybiniame žemės sklype. Atsižvelgdamas į 2016-02-19 Inspekcijoje vykusiame pasitarime priimtus sprendimus, NŽT direktorius pavedė Palangos skyriaus vedėjui atlikti žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, dalyvaujant Statybos inspekcijos atstovui (-ams), kurios metu būtų vietoje patikrinti ar Statybų inspekcijos konstatuoti neteisėtos statybos padariniai yra pašalinti.
GRYNAS.lt žiniomis, statinio pamatai teritorijoje stovi iki šiol ir nėra pašalinti. Nustačius, kad neteisėtos statybos padariniai iki šiol nėra pašalinti, bus imtasi veiksmų: informuoti E. Petrauską ir R. Petrauskienę apie būtinybę nedelsiant imtis veiksmų dėl pažeidimų pašalinimo ir atlikus pakartotinę žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir nustačius, kad neteisėtos statybos padariniai iki nurodytos datos nepašalinti, pagal kompetenciją imtis veiksmų dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo, t. y. kreiptis į teismą dėl įpareigojimo E. Petrauskui ir R. Petrauskienei atlaisvinti valstybinę žemę, pašalinant Statybų inspekcijos konstatuotus nelegalios statybos padarinius.
Statytojo Pozicija ir Teisiniai Ginčai
Statybas vykdantis buvęs Palangos kredito unijos vadovas E. Petrauskas jau daugybę metų varsto teismų duris. Jis teigė, kad informacijos apie tai, jog statybos yra neteisėtos, neturi ir yra įsitikinęs, kad turi teisę tęsti statybas. E. Petrauskas tvirtino, kad statybos leidimas yra galiojantis, o Statybos inspekcija atsiėmė ieškinį, kadangi įstatymai negali uždrausti panaikinti leidimo. Jis įsitikinęs, kad pagal įstatymą pirmenybė yra statybos leidimui, o ne nuomos sutarčiai, ir kad prie turinčios nuosavybės, kuri jau yra pastatyta, privaloma žemė vis tiek bus suformuota prie tų pamatų.
E. Petrauskas teigė, kad kreipėsi į Statybų inspekciją, kad ji jam išduotų pažymą, jog viskas yra legaliai pastatyta turint leidimą, pagal projektą. Jis mano, kad inspekcija privalo tą pažymą išduoti ir jis toliau statys, nes viskas legalu.
Įdomu tai, kad pats statytojas įsitikinęs, kad turi teisę statyti toliau ir valstybinės žemės atlaisvinti nė neketina. Naujame pastate planuojamos komercinės patalpos. Vis dėlto, jeigu statytojas nepašalins statybos padarinių, institucijos žada kreiptis į teismą.
Ši situacija iliustruoja, kaip svarbu yra aiškiai apibrėžti statybos leidimų panaikinimo pagrindus ir užtikrinti, kad visi statybos dalyviai laikytųsi įstatymų ir teisės aktų. Taip pat svarbu, kad institucijos veiktų koordinuotai ir užtikrintų, kad neteisėtos statybos būtų sustabdytos, o jų padariniai pašalinti.
Statytojui teismai - ne naujiena. Sukčiavimu kaltintas verslininkas per ketverius metus turėjo ne vieną teisminį ginčą, kuriuose buvo kaltinamas ir dėl dokumentų klastojimo bei poveikio liudytojui, tačiau dėl šių kaltinimų buvo išteisintas. Be to, jam buvo pareikšti kaltinimai sukčiavimu. Žiniasklaidoje skelbta, kad 2012 metų pabaigoje E. Petrauskas buvo sulaikytas.
Institucijų grasinimai negąsdina - statys toliau. E. Petrauskas GRYNAS.lt teigė, kad informacijos apie tai, jog statybos yra neteisėtos, neturi. Jo įsitikinimu, jis turi teisę tęsti statybas.
Šaltinis: GRYNAS.lt
Teismų Praktika ir Administraciniai Teisiniai Aspektai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3A-239/2023 nagrinėjo ginčą tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų. Ieškovė savo reikalavimus grindė tuo, jog dėl atsakovų žemės sklype atliktų žemės sklypo reljefo paaukštinimo ir pastato statybos darbų (dėl statybos leidimo ir juo leidžiamų statybos darbų) atsakovų žemės sklype suformuotu nuolydžiu į gretimus žemės sklypus pateks lietaus vanduo. Ieškovė taip pat savo teises gynė remdamasi argumentu, jog atsakovų pastato karnizas yra mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos, t. y. 2,98 m atstumu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama ieškinį, reiškė įpareigojimą atsakovams dėl statybos leidimo pateikimo, taigi apie jo išdavimą ieškovei buvo žinoma dar pateikiant pradinį ieškinį. Byloje kartu su atsakovų atsiliepimu buvo pateiktas techninis projektas, darbo projektas ir kontrolinė geodezinė nuotrauka. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, atsakovams pateikus atsiliepimą į ieškinį, buvo pateikta pakankama informacija ieškovei pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, nes ieškovė žinojo apie priimtą administracinį aktą ir jo esmę (instituciją, priėmimo datą, aktu nustatytas teises ir pareigas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju deklaracija buvo patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinio, kasacinis teismas laikė, kad deklaracijos apskundimui taikytinas ABTĮ 29 str. 1 d. nustatytas terminas.
Bylos duomenys patvirtina, kad reikalavimą dėl deklaracijos panaikinimo ieškovė pareiškė praėjus ABTĮ 29 str. 1 d. Administracinis teisinis reikalavimas civilinėje byloje gali būti atmestas vien tuo pagrindu, kad praleistas apskundimo terminas.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad viešosios teisės aktuose nustatytų privalomų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje teismo ekspertas nustatė, kad mažiausias atstumas iki sklypo ribos yra 2,98 m. Teismo ekspertizėje taip pat nurodyta galima matavimo paklaida - 0,016 m. Atsižvelgdama į minimalų vos kelių centimetrų nuokrypį nuo teisės aktuose įtvirtinto privalomo atstumo, taip pat į galimą matavimo paklaidą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog atstumo neišlaikymas šiuo atveju nelemia statybos neteisėtumo ir pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, laikytina pagrįsta.
Pagal statybos darbų atlikimo metu galiojusio STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punktą didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 procentų. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Byloje nenustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovų žemės sklypo reljefo nuolydis siektų 12 proc. ar būtų didesnis, dėl to būtų nurodytas reikalavimas.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad atsakovų žemės sklypas būtų didesnio nei 12 proc. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatytas ir faktinis neigiamas poveikis ieškovės žemės sklypui (pavyzdžiui, šlaito erozija dėl lietaus nuotekų ar kitos aplinkybės).
Ieškovė grunto supylimo faktą savo žemės sklype įrodinėjo fotonuotraukomis. Teismai byloje nenustatė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovės žemės sklype yra supiltas gruntas, kiek jo supilta, kuriame plote, be to, byloje nebuvo nustatyta, kad gruntą ieškovės žemės sklype supylė atsakovai.
Vertindamas reikalavimą dėl tvoros pašalinimo, kasacinis teismas pasisakė, kad nors ieškovė rėmėsi STR 1.05.01:2017 reglamento 7 priedo 1.2. Faktinė aplinkybė, kad atsakovų tvora pažeidžia ieškovės sklypo ribas, yra nustatyta tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų, o jos statybai nebuvo gautas ieškovės sutikimas. Teismo ekspertas konstatavo, jog atsakovų tvora yra pastatyta ant žemės sklypų ribos ir ieškovei priklausančiame žemės sklype, t. y. atstumas ieškovės sklype svyruoja nuo 0,2 m iki 0,16 m.
Kasacinis teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas pašalinti tvorą patenkintas pagrįstai, tačiau pagal byloje esantį ekspertizės aktą nustatyta tik tai, kad atsakovų tvoros dalis pagal teismo eksperto brėžinį nuo taško B iki taško D yra ieškovės žemės sklype. Teismo ekspertas nenurodė ieškovės žemės sklypo koordinačių taškų, kuriuose atsakovų pastatyta tvora pereina į ieškovės žemės sklypą, t. y. šios esminės faktinės aplinkybės byloje liko nenustatytos.
Ši teismų praktika rodo, kad sprendžiant ginčus dėl statybos leidimų ir statybos darbų, svarbu atsižvelgti į įstatymų reikalavimus, teismų praktiką ir konkrečias faktines aplinkybes.
Statybos Leidimo Išdavimo Tvarka ir Reikalavimai
Statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas.
Statybą leidžiančiam dokumentui gauti reikalingi šie dokumentai:
- Sutartis ar susitarimas su žemės sklypo savininku, valdytoju arba šio žemės sklypo savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).
- Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas).
- Žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre.
Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose.
Statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu gauti nepritarimai ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) kai statytojas (užsakovas) privalo sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, bet jos nesudaro iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo.
Laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (TPS „Vartai“) paskelbiant duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
Statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti.
Savivaldybės meras ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas.
Jeigu asmuo, siekiantis gauti statybą leidžiantį dokumentą, prašyme ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodo, kad atliko savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas, savivaldybės meras atsisako išduoti tokį leidimą.
Šie reikalavimai ir procedūros užtikrina, kad statybos būtų vykdomos teisėtai ir saugiai, atsižvelgiant į visuomenės interesus ir aplinkosaugos reikalavimus.
Statybos Įstatymo Pakeitimai ir Jų Įtaka
Nuo 2014 m. sausio 1 dienos įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais buvo pakeisti statybos leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai. Pakeisto Statybos įstatymo redakcijoje nebeliko normos, kuri leidimo panaikinimo pagrindu laikytų asmens, kuriam išduotas leidimas, neatitikimą nurodytiems reikalavimams.
Šie pakeitimai turėjo įtakos VTPSI sprendimui atsiimti ieškinį Palangos atveju, nes pasikeitus įstatymams, nebebuvo teisinio pagrindo panaikinti statybos leidimą remiantis tuo, kad statytojas neatitinka reikalavimų dėl žemės nuosavybės.
Šis atvejis parodo, kaip svarbu yra nuolat sekti įstatymų pakeitimus ir atsižvelgti į juos priimant sprendimus dėl statybos leidimų išdavimo ir panaikinimo.
Apibendrinant, statybos leidimo panaikinimo pagrindai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti įstatymais ir teismų praktika. Svarbu atsižvelgti į įstatymų pakeitimus, teismų sprendimus ir konkrečias faktines aplinkybes, kad būtų užtikrintas teisėtas ir pagrįstas sprendimas dėl statybos leidimo panaikinimo.
tags: #del #statybos #leidimo #panaikinimo