Besivystant ekonomikai, fiziniai ir juridiniai asmenys vis labiau suvokia draudimo svarbą. Draudimas vaidina didelį vaidmenį šiuolaikiniame gyvenime ir yra vienas iš sėkmingo, nenutrūkstamo verslo vystymosi garantų. Jis saugo įmonių ekonominius interesus ir suteikia paslaugas, kurias galėtume pavadinti "ramus miegas". Ši frazė geriausiai atskleidžia draudimo paskirtį ir jo vaidmenį žmonių gyvenime.
Klientas perka užtikrinimą, kad atsitikus nepalankioms ar nenumatytoms aplinkybėms, patirti nuostoliai bus visiškai atlyginti ir dėl šių aplinkybių nebus patirtas diskomfortas ar jis bus minimalus. Todėl tiek sudarant sutartį, tiek kreipiantis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, asmuo tikisi atstatyti savo status quo, t.y. grįžti į pradinę padėtį, kurioje jis buvo iki nepalankių aplinkybių atsiradimo. Draudimo kompanijos įsipareigoja už tam tikrą įnašą atiduoti riziką dėl nepageidaujamo įvykio atsitikimo tikimybės.
Draudimo teisiniai santykiai bei iš draudimo kylanti nuostolių kompensavimo prievolė pasižymi tam tikru specifiškumu lyginant su kitais civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindais. Tačiau vadovaujamasi bendrais nuostolių atlyginimo principais. Didelės nuostolių sumos iškelia būtinybę padėti visus taškus ant "i" ir atsakyti į klausimą, už ką yra atsakingos draudimo įmonės ir ar pagrįstai jos yra taip dažnai peikiamos.
Aukščiausiojo Teismo praktika bei gausi užsienio autorių teorinė literatūra turto draudimo ir kompensavimo principo įgyvendinimo jame klausimais patvirtina nagrinėjamos temos aktualumą. Dar pakankamai kukli Lietuvos autorių sukaupta bibliografija šiuo klausimu palieka vietos naujoms mintims ir įgalina pažvelgti į nagrinėjamą klausimą iš naujos perspektyvos.
Draudimo įmonės prievolė atlyginti nuostolius atsiranda ne iš delikto, bet iš draudimo sutarties, todėl kompensacijos dydis yra ribojamas tam tikra draudimo sutartyje įtvirtinta suma ir kitais draudimo sutarties atributais, kurie, atsižvelgiant į draudžiamojo įvykio pobūdį ir pasireiškimo laiką, gali ir neatspindėti visų draudėjo patirtų praradimų.
Darbo pradžioje siekiama apibrėžti kompensavimo principo esmę, atskleisti jo išraišką praktikoje, apžvelgti istorinį kompensavimo principo turinio transformacijos kelią. Toliau nagrinėjami nuostolių atlyginimo būdai ir jų atitiktis kompensavimo principo koncepcijai. Siekis padaryti darbą įdomų ir labiau suprantamą paskatino paįvairinti darbą realiais ar įsivaizduotais pavyzdžiais, kurie puikiai iliustruoja autorės išsakomas tezes.
Kompensavimo Principas
Turto draudimo paskirtis - atlyginti draudėjui draudžiamojo įvykio pasekmėje atsiradusius nuostolius bei grąžinti asmenį į materialinę padėtį, buvusią prieš pat draudžiamojo įvykio atsitikimą. Nepaisant to, kad toks turto draudimo vaidmuo iš pirmo žvilgsnio suponuoja mintį, kad draudimo įmonės prievolė atlyginti draudėjo patirtus nuostolius yra neribota, turto draudimui būdingo kompensavimo principo nereikėtų sutapatinti su visiško nuostolių atlyginimo principo kategorija.
Draudimo sutartyje ar draudimo įmonės taisyklėse apibrėžtos atsakomybės ribose, jeigu draudėjo patirtų nuostolių dydis patenka į draudiko prievolės pagal sutartį ribas, tuomet galime kalbėti apie visišką nuostolių atlyginimą, priešingu atveju turėsime reikalą tik su daliniu nuostolių kompensavimu. Tai jokiu būdu nereiškia, kad draudimas eliminuoja ar kažkaip suvaržo asmens teisę į visišką nuostolių atlyginimą: draudimo nepadengta asmens nuostolių dalis gali būti išieškoma iš atsakingų už nuostolius asmenų (jei tokie nustatomi).
Todėl, mūsų manymu, nagrinėjant nuostolių atlyginimą turto draudime, būtų verta pasirinkti ne visiško nuostolių atlyginimo principo, bet kompensavimo principo terminą. Apie visiško nuostolių atlyginimą kalbame tuomet, kada turime reikalą su sutartine ar deliktine civiline atsakomybe ir jos atsiradimo sąlygomis, tuo tarpu draudimo įmonės prievolė atlyginti nuostolius kyla ne iš sutarties pažeidimo ar delikto, bet iš tam tikros aplinkybės - draudimo sutartyje įvardytos kaip draudžiamieji įvykiai - atsiradimo. Civilinei atsakomybei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato jokių limitų, reikalaudamas, kad nuostoliai būtų atlyginti visiškai, o konkretų atlygintino nuostolio dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į civilinės atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius ir pan. (LR CK 6.251 straipsnis).
Draudimo įmonės atsakomybės ribos privalo būti nustatytos - pagal LR CK 6.991 straipsnį vienas iš būtinų draudimo liudijimo rekvizitų yra draudimo suma - todėl iš draudimo reikalaujama ne visiško nuostolių padengimo, bet nuostolių padengimo draudimo sumos ribose. Draudimo įmonės gali susiaurinti draudiko prievolės ribas nustatant tam tikrus limitus, kurių rėmuose vykdomas nuostolių kompensavimas.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad draudimas yra viena iš ūkines veiklos rūšių, o šio verslo pelningo ir ilgalaikio egzistavimo sėkmė priklauso nuo įmonės galimybės ir sugebėjimų įvertinti prisiimtas rizikas ir sukaupti pakankamai kapitalo jų pasekmėms neutralizuoti. Todėl būtų neteisinga reikalauti iš draudikų garantuoti savo draudėjams visišką nuostolių atlyginimą tradicine civilinės atsakomybės prasme, kadangi bet koks veiklos planavimas ir rezervų galimiems nuostoliams padengti formavimas taptų netikslingas.
Taigi kartais draudėjo interesams padaryta žala ar atsiradę nuostoliai draudimo bus kompensuojami tik iš dalies ir sutrikdytai draudėjo materialinei gerovei atstatyti į buvusią padėtį gali prireikti papildomų paties draudėjo investicijų arba, delikto atveju, pretenzijos už padarytą žalą atsakingam asmeniui pareiškimo.
Šiame darbe naudojamas kompensavimo principo terminas tiksliausiai atspindi turto draudimo sutarties esmę ir paskirtį - atlyginti draudėjui patirtus nuostolius. Anglų kalboje šiam principui apibrėžti naudojamas ne "compensation" terminas, bet kitas, panašią reikšmę turintis - "indemnity", kadangi pastarasis tiksliau atspindi nuostolių draudime padengimo esmę.
Kompensavimas (angl. compensation) anglų kalboje turi bendresnę reikšmę ir reiškia ne tik savanoriškais pagrindais (t.y. iš prievolės) sumokėtą pinigų sumą, bet ir prievartinį kompensavimą, t.y. vieno ar kelis asmens prievolę atlyginti kitam asmeniui tam tikros įvykio pasekmėje atsiradusius nuostolius. Nagrinėjant anglakalbių mokslininkų parašytą literatūrą, reikėtų paaiškinti šių dviejų terminų nesinonimiškumą.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad literatūroje sutinkamas kitas šio principo lietuviškas atitikmuo - kongruencijos terminas. Autoriai pateikia šio principo apibrėžimą: "pagal šį principą negali būti pretenduojama į didesnę draudimo išmoką, negu draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas patyrė nuostolių, t.y. išmokos dydis turi atitikti patirtą žalą". Kongruencija (lat. congruentia - sutapimas) yra suprantama kaip atitikimas, sutapimas. Šiame darbe pasirinkome ne plataus vartojimo dar nenusipelniusio, bet daugiau įprasto ir todėl labiau priimtino kompensavimo principo terminą.
Kaip mums jau pavyko išsiaiškinti, turto draudimo paskirtis yra atlyginti draudėjui jo patirtus nuostolius ir grąžinti asmenį į prieš draudžiamąjį įvykį buvusią padėtį. Būtent tokią prasmę įgyja svarbiausias turto draudimo - kompensavimo - principas, kurio ribas nubrėžia objektyvūs, t.y. nuo sutarties šalių valios nepriklausantys, išorės pasaulio veiksniai, draudimo sutartyje apibrėžiami kaip draudžiamieji įvykiai, bei sutarties šalių susitarimu nustatytos sąlygos (tokios kaip draudimo suma, sąlyginė išskaita ir pan.). Šis principas atskleidžia draudimo, kaip realiai patirtų išlaidų atlyginimo priemonės, prigimtį ir kartu yra nesąžiningo vienos iš sutarties šalių praturtėjimo kitos šalies sąskaita draudimo garantas.
Aukščiausiojo Teismo sprendime Castellain v. Preston padaryta išvada: "kiekviena laivų ar gaisro draudimo sutartis yra kompensavimo sutartis (angl. contract of indemnity), ir tik kompensavimo, kuris reiškia, kad nuostolių atveju draudėjas turi atgauti pilną kompensaciją, bet niekada - daugiau. Ši teisės sąlyga turi būti konstruojama taip, kad būtų tenkinama ši fundamentali taisyklė, ir jei kada nors bus iškeltas bet koks šiai taisyklei prieštaraujantis pasikėsinimas, jis turi būti aiškinamas kaip neteisingas". Šiame išaiškinime ir išryškėja dvejopas kompensavimo principo vaidmuo: pirma, patenkinti pagrįstas draudėjo pretenzijas, atlyginant jam tai, ką jis prarado ir antra, apsaugoti draudimo įmonę ir kitus draudimo įmonės klientus turtą nuo nepagrįstų atskirų asmenų reikalavimų. Juk draudimo įmonė vykdo išmokų mokėjimą iš "vieno katilo", t.y. iš visų draudėjų surinktų įmokų, o suformuotos išmokų mokėjimui rezervų nepakankamumo atveju išmokos mažina ir įmonės savininkų pelną.
Lowry J. ir Rawlings P. taip apibrėžia kompensavimo principą turto draudime: "kompensavimas (angl. indemnity) reiškia, kad draudėjas turi būti grąžintas į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei įvykis nebūtų atsitikęs, sumažintas bet kokiu perviršiu, kurį draudėjas pageidavo pats pakelti". Šiuo nepalankiais įvykiais sukeltus draudėjo nuostolius. Kaip teisingai pažymi Stempel J. W.: "draudimas egzistuoja ne tam, kad užkirstų kelią nuostoliams ar pagerintų draudėjo finansinę būklę, bet tik tam, kad apmokėtų jiems atsiradusius nuostolius, padengtus draudimu. Kitais žodžiais tariant, draudimas egzistuoja kad grąžintų (angl. pay back) ar kompensuotų (angl. reimburse) nuostolius".
Reikia atkreipti dėmesį, kad mūsų nagrinėjamas kompensavimo principas savo tradicinę formą įgyja tik turto ir atsakomybės draudimo rūšyse. Gyvybės ar sveikatos draudimui šis principas nėra taikomas, ar jo taikymas yra ribotas, kadangi tokias vertybes kaip gyvybę ir sveikatą neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, kadangi jokios materialinės vertybės neatstos žmogui prarastos sveikatos ir jo artimiesiems mylimo žmogaus praradimo. Tai skirstoma į rūšis: nuostolių bei sumų draudimas. Gyvybės ir sveikatos draudimas visada bus laikomas sumų draudimu ir nuostolių atlyginimu bus siekiama ne atstatyti prieš žalos atsiradimą buvusią padėtį, bet kiek įmanoma daugiau sumažinti ar palengvinti žalos pasekmes. Šis principas kompensacija.
Kita kompensavimo principo turto draudime specifika pasireiškia tuo, kad jis aprėpia tik finansinius draudėjo nuostolius, o draudėjo patirti dvasiniai išgyvenimai dėl turto praradimo ar sugadinimo, jo sugaištas laikas turto atstatymui ar naujo paieškai ir įsigijimui išeina iš kompensavimo principo ribų. Šiam draudėjui, daikto praradimas draudimo įmonės bus vertinamas sausai pagal šis daiktas panaudojimui sunaudotos medžiagos vertę, neatsižvelgiant į tai, kokią vertę jie turėjo draudėjui. Šiam gali pasirodyti neteisingas, bet, iš kitos pusės, reikia pripažinti, kad tokis daikto vertę, kaip ir gyvybės ar sveikatos draudimo atveju, objektyviai neįmanoma nustatyti - vienų žmonių emociniai išgyvenimai, skausmas, nusivylimas ir pan. negali būti pripažinti stipresni ar sunkiau pakeliami nei kitų žmonių, lygiai taip pat kaip vieno žmogaus gyvybė niekada neturi būti vertinama labiau nei kito.
Todėl į turto draudimo apsaugos sferą visada pateks tik materialios vertybės, o kompensavimo principas turto draudime reiškia draudėjo finansinių nuostolių atlyginimą. Kita kompensavimo principo pusė neleidžia draudėjui pasipelnyti iš draudžiamojo įvykio fakto, t.y. išvengti lošimo - pasireiškimą, o draudimas į gauts lošimui būdingas požymis, kuomet už nedidelę sumą galima būtų tikėtis pagerinti savo finansinę padėtį. Šios tikrąją turto vertę, negaliojimo (LR CK 6.1001 str. Šiam objektui pas skirtingus draudikus gali būti nustatytos skirtingos draudimo sumos.
Žalos atlyginimo schema
Draudžiamieji ir Nedraudžiamieji Įvykiai
Draudimo išmokos nemokamos už turto sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą dėl šių įvykių:
- žemės drebėjimo;
- karo, ypatingosios padėties, ekstremaliosios padėties, diversijos, masinių riaušių, streiko, lokauto, piratavimo, sabotažo, radioaktyviosios spinduliuotės ar kitokio branduolinės energijos poveikio;
- tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su užkrečiamosiomis ligomis arba užkrečiamosios ligos baimėmis ar grėsmėmis (faktinėmis ar suvokiamomis), neatsižvelgiant į kitas priežastis ar įvykius, kurie įvyko tuo pačiu metu ar bet kokia kita seka, taip pat neatlyginamos jokios kitos su šiuo įvykiu susijusios nuostoliai, žala, pretenzijos ar išlaidos, įskaitant, bet neapsiribojant, visas užkrečiamųjų ligų kontrolės ar profilaktikos išlaidas;
- terorizmo;
- sprogstamojo įtaiso, Jūsų ar Jūsų pavedimu veikiančio asmens naudojamo gamybos procese (vykdant kasybos, statybos, remonto, griovimo, išmontavimo ir pan. darbus), sprogimo;
- neišvengiamų natūralių procesų: mikroorganizmų, korozijos, rūdijimo, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo, grybelio, garavimo, svorio netekimo, struktūros, spalvos ar kvapo pasikeitimo ir pan. (draudimo išmokos nemokamos tik už turtą, sugadintą, sunaikintą ar prarastą tiesiogiai dėl šių procesų);
- nežymaus subraižymo, įlenkimo, įskėlimo, ištepliojimo ir pan., t. y. kai paveikiama tik apdrausto turto estetinė išvaizda, o savo funkcinių savybių jis nepraranda;
- brokuotų, netinkamų dalių, medžiagų, įrenginių naudojimo, jeigu Jūs apie šias aplinkybes žinojote ar privalėjote žinoti;
- pametimo, trūkumo, praradimo, išskyrus atvejus, kai tai atsitinka dėl draudžiamojo įvykio;
- sukčiavimo, turto prievartavimo, pasisavinimo, iššvaistymo;
- turto projektinės apkrovos viršijimo, turto eksploatavimo taisyklių ar instrukcijų pažeidimo, jeigu tai yra tiesioginė apdrausto turto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo priežastis;
- apdrausto turto eksploatavimo tuomet, kai jis techniškai netvarkingas ir (arba) jam būtinas remontas, jeigu tai yra tiesioginė apdrausto turto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo priežastis;
- augalų, vabzdžių, graužikų ar kitokių parazitų tiesioginio poveikio;
- trūkumų, kuriuos, pagal garantinį įsipareigojimą, privalo pašalinti bei išlaidų, kurias, pagal garantinį įsipareigojimą, privalo padengti gamintojas, pardavėjas, tiekėjas, rangovas, montuotojas, garantinį ar techninį aptarnavimą vykdanti įmonė. Jeigu apdraustą turtą ar jo dalį Jūs pagaminote patys, tai Jūs prilyginamas šiame punkte išvardytiems asmenims;
- lietaus, krušos, sniego, purvo, vandens ar vandens nešamų daiktų prasiskverbimo ar įsiveržimo pro nesandariai ar nevisiškai uždarytus langus, duris, vėdinimo angas, kaminus ar nesandarias vietas mobiliojo įrenginio konstrukciniuose elementuose (plyšius, skilimus, įtrūkimus, nepakankamą sujungimo vietų, kėbulo, kabinos hidroizoliaciją) ar kitas angas, išskyrus atvejus, kai šios angos atsirado dėl draudžiamojo įvykio;
- apdrausto turto dalių, kurios pagal paskirtį ir darbo pobūdį susinaudoja, sudyla ar kitaip nusidėvi ir eksploatuojant apdraustą turtą būna dažnai keičiamos (grąžtai, peiliai, krumpliaračiai, pjūklai, šlifavimo diskai, štampai, konvejerių juostos, tinklai, sietai, žarnos, futeruotės, filtrai, apsauginės dangos, guoliai, šepečiai, baterijos, akumuliatoriai, padangos, vikšrai, trosai, vielos, grandinės, diržai ir pan.), sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo, išskyrus atvejus, kai kartu sugadinamos, sunaikinamos ir prarandamos kitos apdrausto turto dalys. Tokiu atveju nuostolį nusidėvinčioms dalims (taip pat ir padangoms) apskaičiuojame taikydami 20 % metinį nusidėvėjimą nuo praeitų metų likutinės vertės (apskaičiuotos pagal šį 1.16 punktą), pradedant skaičiuoti nuo antrųjų metų, nepriklausomai nuo to, kokiu draudimo vertės tipu turtas yra apdraustas. Pirmaisiais nusidėvėjimo skaičiavimo metais nusidėvėjimą skaičiuojame nuo turto įsigijimo vertės;
- turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu.
Žalos Dydžio Nustatymas
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos.
tags: #del #patalpu #apgadinimu #nuostoliu #atlyginimas