Parama Daugiavaikėms Šeimoms Nekilnojamojo Turto Įsigijimui Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Šioms įvairioms socialinėms grupėms yra skiriamos įvairios valstybės mokamos socialinės išmokos.

Viena iš aktualių problemų Lietuvoje - būsto prieinamumas. Būsto plėtra ir būsto srities politika yra analizuojama ir nagrinėjama valstybės mastu, o kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ir sąjungos mastu. Europos socialinė chartija, Europos būsto chartija, Europos regioninės plėtros komitetas pabrėžia būsto socialinės dimensijos svarbą.

Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokią paramą gali gauti daugiavaikės šeimos Lietuvoje, norinčios įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Valstybės Parama Būstui

Valstybės paramos būstui išsinuomoti dydis priklauso nuo asignavimų, skirtų socialinio būsto įsigijimui. Kiekvienas pilietis turi teisę statytis, įsigyti nuosavybės teise gyvenamąjį namą, butą, nuomotis gyvenamąją patalpą iš fizinių ir juridinių asmenų. Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų.

Šios, atsižvelgdamos ne tik į Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, bet ir į Europos Sąjungos valstybių gerąją praktiką, standartus, rengia ir įgyvendina būsto politikos tikslus, prioritetus, būsto plėtros, modernizavimo, atnaujinimo programas.

Nors gyventojai turi galimybę pasinaudoti komercinių bankų siūlymais įsigyti būstą pasinaudojant kreditais, šią galimybę riboja menkos gyventojų pajamos.

Lietuvos būsto sektorius yra tarpinstitucinis, t.y. apima daugelį sričių, įskaitant valdymą, planavimą, statybas, priežiūrą, teritorijų planavimą, energijos tiekimą, atliekų tvarkymą, mokėjimą už butų šildymo, šalto, karšto vandens išlaidas, energijos naudojimą, turto registravimą, regionų plėtros politiką. Yra sukurta teisinė sistema, reguliuojanti būsto sektorių.

Lietuvoje nėra daug nuomojamų gyvenamųjų patalpų (skirtingai nei ES valstybėse), o tai mažina gyventojų pasirinkimą. Daugeliui asmenų pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą.

Socialinio Būsto Fondo Plėtra

Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Socialinio būsto fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos:

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448);
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.

Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.

Kompensacijos už būsto šildymą

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (1 VRP - 233,00 Eur; 2 VRP - 466,00 Eur) kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui arba 3 VRP (699,00 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Gyvenant būste kelioms asmenų grupėms ir kai atsiskaitoma pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), kompensacijos dydis, apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei, t. y. atsižvelgiama į visų tame būste gyvenančių asmenų pajamas ir normatyvinį būsto plotą.

Apskaičiuotų kompensacijų sumos už centralizuotai teikiamą šilumą ir geriamąjį vandenį pervedamos į šias paslaugas teikiančių juridinių asmenų sąskaitas už kiekvieną praėjusį mėnesį.

Subsidijos Būstui Įsigyti

Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui įsigyti - gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Asmenims suteikta subsidija gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti. Šia parama taip pat galima pasinaudoti nuosavam būstui rekonstruoti. Parama teikiama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, dažniausiai tai yra parama jaunai šeimai.

Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.

Jei asmuo ar šeima turi teisę į paramą būstui įsigyti, tai gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą.

Svarbu! Informuojame, kad šiuo metu yra panaudoti visi atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimai, skirti subsidijoms valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti. Prašymai suteikti paramą būstui įsigyti galės būti teikiami tik Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai savo interneto svetainėje paskelbus naują kvietimą teikti prašymus.

Kriterijai, kuriuos turi atitikti asmuo ar šeima, norėdami gauti paramą:

• b) turi ar turėjo nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (arba) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
• c) neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams.

Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.

Negalią turintis asmuo - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.

Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas - kredito davėjo, įrašyto į viešąjį kredito davėjų sąrašą, pagal kreditavimo sutartį asmenims ir šeimoms, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, skolinami pinigai būstui įsigyti (būstui pirkti ar (ir) statyti) arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.

Kreipimosi Tvarka ir Reikalingi Dokumentai

Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (toliau - prašymas-paraiška) pateikiama raštu asmeniškai, elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt), paštu arba per atstovą (įgaliotą asmenį, rūpintoją, globėją). Jei prašymas-paraiška pateikiama paštu ar per įgaliotą asmenį, prie prašymo turi būti pridėtos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.

Asmuo apie priimtą sprendimą informuojamas prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (paštu, el. paštu, telefonu).

Informacija ir dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo:

Pareiškėjas, atsižvelgiant į jo ar bendrai gyvenančių asmenų situaciją, turi pateikti:

1. prašymą-paraišką (atsižvelgiant į aplinkybes SP-4 arba SP-4(A), kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys);
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę ar naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą);
3. vaiko (vaikų) gimimo liudijimą (-ai), kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
4. santuokos, ištuokos, mirties liudijimą arba kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį santuokos, ištuokos, mirties faktą, kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
5. teismo nutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) išlaikymo, tėvystės nustatymo arba teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) materialinio išlaikymo;
6. juridinių asmenų išduotą pažymą apie gaunamas (negaunamas) lėšas vaikui (vaikams) išlaikyti (alimentus);
7. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko išlaikymo priteisimo arba dokumentą (su teismo rezoliucija dėl bylos nagrinėjimo teisme) ar teismo šaukimą, patvirtinantį aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo;
8. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (pažymos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro);
9. asmens, įsigijusio verslo liudijimą ar individualios veiklos vykdymo pažymą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą;
10. pažymą, kad asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje pagal formaliojo švietimo studijų (įskaitant akademines atostogas dėl ligos ar nėštumo laikotarpį) ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ir apie tai, ar gauna (negauna) stipendijas;
11. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, kai likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
12. ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, kad asmuo augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė);
13. dokumentą, patvirtinantį turto įsigijimą ar perleidimą;
14. sudarytą sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl įsiskolinimo padengimo arba teismo sprendimą dėl įsiskolinimo padengimo;
15. dokumento, suteikiančio Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir jo šeimos nariui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ar dokumento, suteikiančio užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kopiją.
16. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, įregistruota viešajame registre.
17. banko atsiskaitomosios sąskaitos numeris (kai kreipiamasi dėl kietojo ir kitokio kuro).
18. atsiskaitymo už paslaugas knygelė arba dokumentas, patvirtinantis atsiskaitymą už paslaugas.

Asmeniui atvykus į seniūniją pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą, įgaliotas darbuotojas įsitikina piliečio asmens tapatybe ir įvertina pateiktus dokumentus.

Priimant asmens paraišką-prašymą, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį.

Trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos.

Kita Parama Šeimoms

Valstybė teikia įvairias išmokas ir pašalpas šeimoms, auginančioms vaikus. Šios išmokos gali padėti šeimoms pagerinti savo finansinę padėtį ir įsigyti būstą:

• Išmoka įvaikinus vaiką: Įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (sprendimą vykdant skubiai - nuo jo vykdymo pradžios) skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (BSI - 74,00 Eur, 8 BSI - 592,00 Eur) išmoka per mėnesį ir mokama ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, išskyrus atvejus, kai jam pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą paskirta vaiko priežiūros išmoka ir jos dydis yra ne mažesnis už šioje dalyje nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį.
• Vienkartinė pašalpa pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių - karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių, žuvusių ar mirusių tremties, pasibaigus įkalinimui, metu, šeimos nariams: 4 965 eurai.
• Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka: skiriama ir mokama nuo 2025 m.

Vienkartinės socialinės paramos teikimo galimybės ir paramos dydis priklauso nuo Savivaldybės biudžete šiai paramai teikti turimų lėšų. Motyvuotas prašymas dėl tikslinės, periodinės, sąlyginės materialinės pašalpos skyrimas pateikiamas seniūnijoje pagal deklaruotą arba pagal faktinę gyvenamąją vietą. Prašymai ir pateikti dokumentai nagrinėjami Savivaldybės piniginės socialinės paramos skyrimo komisijoje.

Kur Kreiptis Dėl Paramos?

Norėdami gauti išsamesnę informaciją apie paramą būstui ir socialines išmokas, galite kreiptis į šias institucijas:

• Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius.
• Seniūnija pagal deklaruotą arba faktinę gyvenamąją vietą.
• Gyventojų registro tarnyba.
• Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA).
• Užimtumo tarnyba.

Taip pat galite kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių.

Kontaktai pasiteiravimui:

• Vyr. +370 5 2723327
• Vyr. +370 5 240 1595,
• Vyr. +370 626 13932

Teirautis galima ir el. paštu.

tags: #del #paramos #dugiavaikems #seimoms #nekilnojamam #turtui