Nuomininkų Keliamo Triukšmo Prevencija: Kaip Apsaugoti Savo Ramybę

Gyvenimas daugiabučiuose dažnai reiškia kompromisus, o vienas dažniausių - kaimynų keliamas triukšmas. Ar girdite viršutinių kaimynų vaikščiojimą, muziką iš gretimo buto ar kitus garsus, kurie trukdo ramiai gyventi? Erzina kaimynų triukšmas? Panagrinėkime, ką daryti tokioje situacijoje, kokie teisės aktai reglamentuoja triukšmo lygius ir kada galite kreiptis pagalbos.

Kartais koncertai vyksta ne tik tam skirtose erdvėse, bet ir už gyvenamojo kambario sienos. Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė Eglė Šiugždinytė pataria, kaip atpažinti triukšmą, kaip susitarti su triukšmą keliančiais kaimynais ir kas gresia tvarkos pažeidėjams.

Triukšmo Reglamentavimas Lietuvoje

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo triukšmo sukeliamos žalos yra tam tikri apribojimai.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas - nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas - nuo 22 val. iki 7 val. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.

Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val.

Nors atrodytų, kad teisėtai galima triukšmauti nuo 7 val. ryto iki 19 val., tačiau reikia nepamiršti, kad, yra nustatytos tam tikros higienos normos stacionariems triukšmo šaltiniams, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama.

Leistinas Triukšmo Lygis

Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose, reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“:

• Dienos metu - 45 dB
• Vakaro metu - 40 dB
• Nakties metu - 35 dB

Vadinasi, nepaisant to, koks yra paros metas, visais atvejais reikalinga įsivertinti skleidžiamo triukšmo garsą.

Reikėtų pažymėti, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Ši norma taikoma pavyzdžiui, vertinant, ar name įrengtas liftas, mechaninio vėdinimo įrenginiai, oro šilumos siurblys ir pan., nekelia per didelio triukšmo.

Svarbu prisiminti ir tai, kad planuojant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinį naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

Pirmieji Žingsniai Susidūrus Su Triukšmu

E. Šiugždinytė pataria pirma kreiptis į kaimynus ir juos įspėti dėl per didelio triukšmo.

„Rekomenduojama pirma kreiptis į kaimynus ir informuoti juos, kad jų keliamas triukšmas trukdo.

Jei nepavyksta susitarti gražiuoju, verta jiems priminti, kad dėl triukšmo galima kreiptis į policiją.

Anot E. Šiugždinytės, kartais kaimynai sureaguoja į prašymus laikytis ramybės tik tada, kai atvyksta policijos pareigūnai.

Atsakomybė Už Triukšmavimą

Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK).

Viešosios rimties trikdymu laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose.

Nors ANK nėra viešosios vietos apibrėžimo, teismų praktikoje viešoji vieta apibrėžiama kaip vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis.

Todėl policijos pareigūnai atvykę pagal iškvietimą dėl keliamo triukšmo, visais atvejais pirmiausiai stengiasi nustatyti triukšmo šaltinį.

Tačiau kaimynams nereikėtų piktnaudžiauti ir skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio garso triukšmo, girdimo iš jų buto, pavyzdžiui, vaikų verkimo, vaikų keliamo triukšmo žaidimų metu, buities prietaisų naudojimo, kurie skleidžia triukšmą, nes tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas, t. y.

Baudos Už Triukšmo Pažeidimus

Nuobaudos skiriamos remiantis ANK 488 straipsniu. Jis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.

Tačiau nusižengimą padarius pakartotinai, bauda kyla nuo 80 iki 300 eurų.

Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute.

Kur Kreiptis Dėl Kaimynų Keliamo Triukšmo?

Bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112.

Jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus. Tokių matavimų tikslas - užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.

Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus.

Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams).

Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis, juos sudrausminant. Be to, vidaus tvarkos taisyklės padeda ir prevenciškai - gyventojai matydami, kad kiti asmenys šių taisyklių laikosi, yra labiau linkę ir patys šių taisyklių laikytis.

Kauno miesto savivaldybės administracijoje (toliau KMSA) pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus įgalioti KMSA Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Tačiau visais atvejais reikia siekti gerų santykių su kaimynais ir bandyti spręsti kylančias problemas taikiai - paprasčiausiai pasikalbėti.

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis užtikrina, kad triukšmingi kaimynai yra policijos reikalas. Tačiau gyventojams jis pirmiausia siūlo pabandyti tartis su kaimynais patiems, ypač jeigu triukšmo atvejai yra vienkartiniai. Žinoma, jeigu jie kartojasi ir yra piktybiški, o draugiškas pokalbis nepadeda, būtina kreiptis į policiją.

Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant apie tai, jog vakare bus girdima garsesnė muzika, nes kažkas namuose bus švenčiama, ar kad kurį laiką bus vykdomi bute tam tikri remonto darbai, ir už tai iš anksto atsiprašyti savo kaimynų, kad kurį laiką bus trikdoma namo gyventojų rimtis ir tai kels tam tikrą diskomfortą. Tai turėtų būtų suprantama ir pateisinama, juk visi tai daro ne dėl to, jog tyčia norėtų panervinti savo kaimynus, o dėl to, jog tai yra būtina ir tuo metu reikalinga.

Negana to, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme yra numatyta, jog triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones (14 str. 2 d.). Taigi neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute, už tai galima susilaukti nemenkos baudos.

Tačiau ne kiekvienas keliamas triukšmas yra matuojamas, kaip antai, vertinant statybų ar buitinį triukšmą, matuoti triukšmo lygio nėra privaloma, gali būti remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir pan. Jei į triukšmo šaltinio vietą yra kviečiama policija, užtenka vien to, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą. Tai yra daugiau įrodinėjimo ir vertinimo dalykas. Juk galimi atvejai, kad ir nebus viršyti skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai, tačiau tas triukšmas bus toks nepakeliamas, erzinantis ir nemalonus, pastoviai girdimas, kad bus neįmanoma ramiai gyventi kitiems namo gyventojams, akivaizdžiai juos erzins, trikdys jų rimtį, poilsį ir pan.

Garso Izoliacija: Vienas Iš Būdų Apsisaugoti

Bendrovės „Rockwool“, kuri verčiasi garso izoliacijos medžiagų gamyba, atstovas Edgaras Misiukas teigia, sunku užtikrinti visišką garso izoliavimą. Todėl negalima teigti, kad įrengus bute garso izoliaciją baigsis visos problemos su kaimynais. Specialistas pastebi, kad triukšmo problema ypač aktuali senuose daugiabučiuose.

„Stambiaplokščiuose namuose, ypač senesnės statybos, gyventojai kenčia nuo orinio garso, kuris sklinda oru per sienas ir sandūras tarp plokščių bei kiaurymes jose; o taip pat ir nuo smūginio garso, kuris sklinda gelžbetoninėmis konstrukcijomis ir vamzdynais. Pagrindinės blogos garso izoliavimo priežastys tokiuose pastatuose - standžios gelžbetoninių konstrukcijų jungtys, kiaurymės sienose ir perdangose (rozetės, ventiliavimo kanalai, plyšiai sienose bei perdangose). Garsas persiduoda puikiu vibracijų laidininku - betonu, kuris šį dar sustiprina. Vienas, iš efektyvesnių sprendimų, galintis pagerinti smūginio garso izoliavimą, - specialių grindų įrengimas. Taip pat būtina užtaisyti visus plyšius aplink vamzdžius, kartais padeda rozečių lizdų užkamšymas“, - pasakoja E. Misiukas.

Specialistas pataria daugiabučio gyventojams turintiems galingą kino ar muzikos aparatūrą tiesiog ja tyliau naudotis, nes butą paversti kino studija kainuos brangiai, todėl verta pagalvoti, ar verta.

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas Raimondas Bliūdžius diskusijoje sakė, kad iki 1992 m. Todėl žiemą namo sienos temperatūra būdavo 12,4 laipsnių, o patalpose viduje - 18 laipsnių. Tokių namų situaciją galima būtų pakeisti apšiltinant pastatų sienas. Čia kalbama ne tik apie orlaides ir lango varstymą, bet ir pačią lango konstrukciją. „Linksmas dalykas tiems, kurie negyveno tuose namuose, būdavo rozetės. Tais laikais, kai nebūdavo tokių grąžtų, kaip dabar, gamyklose rozetės būdavo iš karto išgręžiamos iš abiejų pusių ir gaudavosi puikus ryšio kanalas“, - apie blokinius namus sakė R.

„Paprastai kalbant, galima prie sienų, kurios ribojasi su triukšmingais kaimynais, įrengti drabužinę. Taigi vasarą, kai kaimynai ima dažniau linksminasi, į drabužinę sukabinus žieminius drabužius, galima šiek tiek apsisaugoti nuo triukšmo“, - patarė R. Didžiausia problema, anot jo, kai su triukšmingais kaimynais ribojasi virtuvė, tada jau mažai ką galima padaryti.

Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad tokiais atvejais reikėtų kreiptis ne į ją, bet skambinti telefonu 112. „Vilniaus savivaldybė kuruoja tik tuos triukšmo atvejus, kurie yra susiję su lojančiais šunimis ar šalia butų įsikūrusiais barais. Skundų dėl triukšmaujančių kaimynų mes priimame“, - teigiama portalui atsiųstame komentare.

Taigi darytina išvada, jog pirmiausiai reikia išmokti gyventi kaimynystėje draugiškai - nepiktnaudžiaujant savo teisėmis ir perdėtai neskundžiant kitų kaimynų dėl girdimo bet kokio triukšmo, nes kitu atveju bus neįmanoma gyventi kartu su kaimynais tame pačiame ar gretimame name ir reikės keltis gyventi kur kitur, toliau nuo bet kokių kaimynų, t. y. izoliuotis nuo visuomenės nesugebant su ja sugyventi.

Aišku, galima pasidomėti ir izoliacinėmis priemonėmis, tačiau kur kas svarbiau megzti gerus santykius su kaimynais.

Triukšmo Lygio Ribos

Šiuo metu yra nustatyta, jog leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose:

(Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“).

tags: #del #nuomininku #keliamio #triuksmo