Šiame straipsnyje aptariami neteisėti reikalavimai turto atžvilgiu, analizuojant teismų praktiką ir vartotojų teisių apsaugos aspektus. Aptarsime, kaip bankai gali reikalauti įkeisto turto vertinimo, kokios sąlygos gali būti pripažintos neteisėtomis, ir kokias galimybes turi vartotojai ginti savo teises.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Turto vertinimo reikalavimai: ar jie visada pagrįsti?
Daugumoje būsto kreditų sutarčių numatoma, kad bankas turi teisę reikalauti gyventoją tam tikru periodiškumu ar atvejais atlikti įkeisto turto vertinimą. Tokiu būdu bankas nori pasitikrinti, ar šio turto vertė nenuvertėjo, ir jeigu nuvertėjo daugiau nei jo nustatyta leidžiama riba (pavyzdžiui, sudaro mažiau nei 80 proc. nuo paimto kredito), reikalauja arba įkeisti papildomą turtą, arba įnešti papildomą sumą grynais, arba užtikrinti kreditą papildomu laidavimu, arba imtis kitų priemonių.
Ši nuostata vartotojui ne tik reiškia papildomas išlaidas - turto vertinimo paslaugų kaina priklauso nuo darbų apimties, turto būklės, vietos ir kitų veiksnių, apytiksliai ji gali siekti nuo 100 iki 300 eurų, bet ir vėliau, nustačius, kad turto vertė sumažėjo daugiau nei bankas leidžia, vartotojas bus priverstas ieškoti papildomų kreditą užtikrinančių priemonių.
Sulaukus tokio reikalavimo, svarbu išsiaiškinti, ar jis yra pagrįstas. Bankas, teikdamas būsto kreditavimo paskolą, turi pats prieš sudarant sutartį įvertinti riziką, t.y. vartotojo sugebėjimą grąžinti kreditą, taip pat bendros ekonominės padėties ir būsto rinkos perspektyvų riziką.
Motyvai, kuriais vadovaudamasis bankas galėtų reikalauti įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo, turėtų būti pagrįsti ir aiškūs, be to, jie turi būti numatyti ne banko rašte, o sutartyje. Atsižvelgtina ir į tai, kad paprastai iš būsto sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymas greta turto įkeitimo yra užtikrintas ir papildoma priemone - būsto kredito draudimu visam kreditavimo sutarties laikotarpiui. Dėl to bankas neturi teisės potencialią įkeisto turto nuvertėjimo riziką perkelti vartotojui.
Taigi, jeigu iš sutartyje nurodytos formuluotės nėra aišku, kokiais motyvais vadovaudamasis bankas turi teisę reikalauti atlikti turto vertinimą, tokia sąlyga gali būti pripažinta neteisėta.
Konkretūs turto vertintojai: ar bankas gali primesti savo pasirinkimą?
Kita su turto vertinimu susijusi nuostata yra ta, jog bankai reikalauja, kad jį turi atlikti konkretūs priimtini nepriklausomi paslaugos teikėjai. Vėlgi, jei iš pačios būsto kredito sutarties nuostatų nėra aišku, kokie nepriklausomi turto vertintojai bankui yra priimtini ir kur vartotojas galėtų rasti informacijos apie juos, tokios sąlygos gali būti pripažintos kaip pažeidžiančios kliento teises bei interesus.
Kitos vartotojams nepalankios sąlygos kredito sutartyse
Gan dažnai kredito sutartyse numatomas ir vartotojo įpareigojimas kiekvieną mėnesį pervesti visą darbo užmokestį į kreditą suteikiančio banko sąskaitą. Šis reikalavimas riboja vartotojo teisę laisvai rinktis finansinių paslaugų teikėją, be to, tokiu atveju vartotojas turi mokėti papildomus mokesčius už pinigų pervedimą ir įskaitymą. Taigi, tokia nuostata gali būti pripažinta kaip pažeidžianti vartotojo ekonominius interesus.
Dar viena iš nuostatų, kurią būtų galima laikyti nesąžininga yra ta, kad kredito sutartyse bankai nustato sau teisę iškilus grėsmei, kad kreditas nebus grąžintas laiku, pareikalauti kredito gavėjo pateikti papildomas prievolių užtikrinimo priemones. Jei sutartyje nėra detaliai paaiškinta, kada bus laikoma, kad tokia grėsmė iškilo, sąlyga vartotojo atžvilgiu gali būti pripažinta nesąžininga.
Gynyba nuo neteisėtų reikalavimų: vartotojų galimybės
Iškilusius ginčus dėl būsto kredito sutarties visais atvejais geriausia išspręsti derybų keliu. Tačiau, jeigu taikiai susitarti nepavyksta ir bankas toliau reikalauja vykdyti neteisėtas sutarties sąlygas, vartotojai gali ginti savo teises keliais būdais:
- Kredito gavėjas gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vartotojo teises pažeidžiančių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
- Kiti galimi keliai yra kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu įvertinti kredito sutartį arba kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo.
Kaip atpažinti žinučių iš „banko“ apgaules?
Teismų praktika: pavyzdys iš civilinės bylos
Nagrinėjant vieną civilinę bylą, nemokumo administratorė bankrutavusios kredito unijos vardu pareiškė ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti neteisinga žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaitą turint tikslą gauti paskolą bei priteisti daugiau kaip pusės milijono žalą solidariai iš draudiko, turto vertintojo bei kredito unijos paskolų komiteto bei valdybos narių. Paaiškėjo, kad turtas pervertintas daugiau kaip 49 kartus, taip netinkamai įvertinus skolininko patikimumą, finansines galimybes grąžinti paskolą ir kt.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė kelis šimtus tūkstančių žalos atlyginimo iš turto vertintojo nustatęs, kad jis atsakingas už 30 proc. Teismas konstatavo, kad turto vertinimo ataskaita parengta akivaizdžiai netinkamai. Teismo vertinimu, turto vertintojas žinojo, kad ataskaita bus panaudota turtui įkeisti, todėl jo veiksmai prisidėjo prie žalos unijai kilimo sąlygų sudarymo.
Lietuvos apeliacinis teismas ieškinį atmetė, nors ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad parengta turto vertinimo ataskaita buvo su esminiais trūkumais. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ataskaita atlikta turint tikslą įkeisti turtą, yra teisinga, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad vertintojas ir paskolų komiteto bei valdybos nariai veikė bendrai, turėdami ketinimą padaryti žalą.
Vertintojo parengta ataskaita nebuvo būtinas dokumentas paskolai suteikti ir nesant šio klaidingo turto įvertinimo paskola vis tiek būtų buvusi suteikta, nes kredito unija nusprendė suteikti paskolą pažeisdama daugelį imperatyvų, kurių kiekvienas buvo pakankamas pagrindas atsisakyti suteikti paskolą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pabrėžė, kad šioje byloje esant atsakovų daugetui sprendžiamas solidariosios turto vertintojo civilinės atsakomybės objektyviojo bendrininkavimo pagrindu klausimas. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra.
Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio, LAT pažymėjo, kad objektyviojo bendrininkavimo atveju turi būti nustatytas kiekvieno bendrininko veiksmų ryšys su ta pačia kilusia žala. Objektyviojo bendrininkavimo atveju solidarioji atsakomybė taikoma ne dėl to, kad preziumuojamas kiekvieno asmens veiksmų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys, o dėl to, jog nustatoma, kad kiekvieno asmens veiksmai yra būtini visai žalai atsirasti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal teisinį reglamentavimą, turto vertinimas buvo būtina sprendimo dėl paskolos suteikimo priėmimo sąlyga. Kredito unijos paskolos komiteto narių ir valdybos narių netinkamas pareigų vykdymas neeliminuoja profesionalaus turto vertintojo atlikto vertinimo reikšmės paskolos suteikimo procese.
Taigi, žalą lėmė ne tik tai, jog skolininkas dėl savo prastos finansinės padėties, kurios tinkamai neįvertino atsakingi unijos asmenys, negalėjo grąžinti paskolos, bet ir tai, kad grąžintinos sumos unija negalėjo išsiieškoti iš įkeisto turto, nes jo vertė neatitiko vertintojo parengtoje ataskaitoje nurodyto dydžio.
Atsakovas, būdamas turto vertinimo srities profesionalas, turėjo suprasti, kad jo parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes. Dar daugiau, nėra svarbu, kokiu tikslu ataskaita buvo rengiama, nes turto vertintojas turi pareigą pateikti teisingą išvadą dėl vertinamo turto vertės, nepriklausomai nuo turto vertinimo atlikimo pagrindo. Turto vertė nustatoma objektyviai vadovaujantis rinkos ekonomikos logika.
Taigi, LAT vertinimu, ginčo atveju konstatuotinas ir pakankamas teisinis priežastinis ryšys vertintojo atsakomybei kilti.
Apibendrinant šį teisminės praktikos precedentą, taip pat įvertinus ir kitą pastarųjų metų teismų praktiką profesionalių konsultantų atžvilgiu, matyti, kad atsakomybės kartelė įvairias paslaugas teikiantiems asmenims didėja ir už žalą atsakingų asmenų ratas plečiasi.
Ši byla iliustruoja, kaip svarbu atidžiai vertinti turto vertinimo ataskaitas ir užtikrinti, kad jos būtų parengtos laikantis visų teisinių reikalavimų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad profesionalūs konsultantai, įskaitant turto vertintojus, gali būti atsakingi už žalą, padarytą dėl jų netinkamai suteiktų paslaugų.
Išvados
Vartotojai turi būti budrūs ir atidžiai analizuoti kredito sutartis, atkreipiant dėmesį į sąlygas, susijusias su turto vertinimu ir kitomis prievolėmis. Jei kyla abejonių dėl sutarties sąlygų teisėtumo, būtina kreiptis į teisininkus ar vartotojų teisių apsaugos organizacijas. Teismų praktika rodo, kad neteisėti reikalavimai turto atžvilgiu gali būti ginčijami, o vartotojų teisės - apgintos.
| Būdas | Aprašymas |
|---|---|
| Derybos su banku | Pirmas žingsnis - bandyti susitarti su banku taikiu būdu. |
| Kreipimasis į teismą | Jei derybos nepadeda, galima kreiptis į teismą dėl vartotojo teises pažeidžiančių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. |
| Vartotojų teisių apsaugos tarnyba | Galima kreiptis į tarnybą su prašymu įvertinti kredito sutartį dėl nesąžiningų sąlygų taikymo. |
| Lietuvos bankas | Galima kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo. |