Vaiko Išlaikymo Priteisimas Nustatant Gyvenamąją Vietą Lietuvoje

Lietuvos įstatymai įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šioje srityje konsultuojame žodžiu (telefonu, atvykus į biurą) ir raštu (el. paštu). Teikiame “alimentai internetu” paslaugą, leidžiančią viską tvarkyti internetu. Tai vis populiarėjanti teisinė paslauga internetu. Vaiko išlaikymo priteisimo (tiek nepilnamečio, tiek pilnamečio) arba padidinimo klausimus sprendžiant internetu klientas gauna kokybiškas paslaugas sugaišdamas labai mažai laiko.

Advokatui bendraujant internetu su klientu visada randami optimalūs, tinkantys jam sprendimai. Jums nereikia atvykti į kontorą, galite būti net ir kitame pasaulio krašte. Todėl siekdami palengvinti jums darbą, jog negaištumėte laiko vykimams į advokatų kontoras dėl išlaikymo priteisimo, sukūrėme anketas, kurios padės mums greitai (maks. per 1 dieną) ir patikimai paruošti procesinius dokumentus teismui Jums neišėjus iš namų be jokio valandinio užmokesčio! Jau sekančią dieną galėsite pristatyti dokumentus į teismą. Apmokėjimo politika: apmokėjimas per 20 d.

Naujiena! Prisiteiskite alimentus be advokato, nedalyvaujant Jums patiems teismo posėdyje. Parengiame teismui dokumentus, jog nei Jums nei kitam vaiko tėvui nereikėtų dalyvauti teismo posėdyje ar samdytis advokatą nesvarbu kur Jūs bebūtumėte, ar Lietuvoje, ar Anglijoje, ar Švedijoje ar kitoje pasaulio šalyje. Vaiko išlaikymo priteisimas gali užtrukti, tad dėl laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo galima kreiptis į „Sodrą“.

Lietuvoje daugėja bylų, kuriose sprendžiamas klausimas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelio, pagal kurį vaikas su abiem tėvais praleidžia vienodai laiko, kitaip dar vadinamo „50:50 procentų laiko“ modeliu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma ne su abiem tėvais, bet su vienu iš tėvų, o sprendžiant ginčą dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą. Tačiau minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, pirma teisminį procesą inicijuojančiai šaliai pasinaudojus privalomuoju mediacijos institutu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Tėvų Pareigos ir Teisės

Tėvų teisės ir pareigos išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, kad šios tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims, tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo, toks atsisakymas negalioja (CK 3.5 straipsnio 1 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), tačiau tėvai gali susitarti dėl išlaikymo (alimentų) tvarkos ir formos (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), t. y.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan.

Pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau ir į jų sveikatą bei elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas.

Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį.

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku.

Vaiką išlaikyti privalo ABU TĖVAI! Ši tėvų pareiga įtvirtinta svarbiausiame šalies įstatyme - Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: „tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti“ (38 str.).

Pilnamečio Vaiko Išlaikymas

LR civilinio kodekso (toliau - CK) 3.194 str. numatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą arba pagal formaliojo profesinio mokymo programą ir studijuoja aukštojoje mokykloje (studijų programos pirmosios pakopos (profesinio bakalauro arba bakalauro) arba vientisųjų studijų programos studentai) ir kuriems reikia paramos. Tačiau tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.

Išlaikymo Dydis ir Forma

Vaiko išlaikymo išmoka, arba alimentai - pinigai, kuriuos sutuoktinis po skyrybų privalo mokėti nepilnamečio biologinio vaiko išlaikymui. Alimentus moka tas tėvas, kuris gyvena atskirai nuo šeimos. Išmokos gali būti priteisiamos ir aukštojoje mokykloje studijuojančiam, bet ne vyresniam nei 24 m.

Kol šeima gyvena santuokoje, vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Tačiau nutraukiant santuoką tampa aktualu nustatyti ne tik sutuoktinio pareigą skirti išlaikymą vaikui, likusiam gyventi su kitu sutuoktiniu, tačiau ir tokio išlaikymo dydį, apibrėžiant jį konkrečia pinigų suma. Nutraukiant santuoką, teismas visuomet turi išspręsti ir vaikų išlaikymo klausimą.

Kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, nustatomas ir vaikui mokamų alimentų dydis, alimentų mokėjimo tvarka ir forma. Tuo tarpu kai teisme reiškiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dažniausiai kartu reiškiamas ir reikalavimas priteisti vaikams tam tikro dydžio alimentus. Pažymėtina, kad vaiko alimentai gali būti priteisiami ir ne santuokos nutraukimo procese, t.y. tėvams esant nesusituokus ar neišsiskyrus.

Nustatant alimentų dydį, dėl kurio reiškiamas reikalavimas teisme, reikėtų vadovautis ta pačia įstatymo nuostata, numatančia, kad alimentai vaikui turi būti proporcingi nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisės aktai taip pat numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi derinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė - visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Reiškiant teisme reikalavimą dėl alimentų priteisimo, turėtų būt išsakoma nuomonė ir dėl išlaikymo formos. Teisės aktai numato, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Alimentai vaikui priteisiami iki kol vaikas sulaukia pilnametystės. Pažymėtina, kad esant tam tikroms sąlygoms, alimentai gali būti skiriami vaikams, sulaukusiems pilnametystės.

Alimentų priteisimas (dydis). Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (alimentams) (CPK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą.

Išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Todėl, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko rūbams, skiepams, būreliams, padidėjus MMA, t.y. vaiko išlaikymo reikmėms). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti priteista tam tikra vienkartinė pinigų suma arba tam tikros periodinės išmokos, išieškomos nustatytą laiką.

Periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo sumos yra indeksuojamos siekiant alimentų gavėjus dalinai ar visiškai apsaugoti nuo infliacijos. Paprastai indeksuojamos tos išmokos, kurios nebuvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos per pastaruosius 1-erius metus. Alimentų indeksavimu dažniausiai tenka rūpintis patiems alimentų mokėtojams: teisės aktuose numatyta, kad išmokas indeksuoja jas mokantis asmuo.

Vaiko išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali viršyti 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka. BSI nuo 2025 01 01 - 70 Eur.

Alimentų Priteisimo Tvarka: Kur Kreiptis?

Dėl vaiko išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą arba teisines paslaugas teikiančius asmenis. Kreiptis į teismą gali vienas iš vaiko tėvų arba globėjų, o tam tikrais atvejais - ir vaiko teisių apsaugos institucijos. Taip pat padėti prisiteisti alimentus gali ir tokią veiklą vykdančios įmonės.

Paprastai priimant sprendimą dėl alimentų dydžio remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateikta rekomendacija, kad minimalus alimentų dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai (MMA). 2025 m. MMA „į rankas“ - apie 777 Eur, taigi už kiekvieną vaiką kiekvienas iš tėvų turi mokėti po ~ 388,5 Eur (777 Eur / 2).

Kodėl Verta Kreiptis Į Teismą Dėl Vaiko Alimentų?

Tais atvejais, kai vaikas iš tėvo (motinos), su kuriuo nuolat negyvena, negauna jokio išlaikymo arba gaunamas išlaikymas yra per mažas, visada ne tik verta, bet ir būtina kreiptis į teismą.

Kaip Nustatomi Vaiko Alimentai?

Pagal vaiko poreikius ir tėvų finansines galimybes. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaikui išlaikyti reikia skirti bent 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) sumą „į rankas”. Vadinasi, alimentus mokantis tėvas privalo mokėti mažiausiai 0,5 MMA dydžio alimentus vienam vaikui (2025 m. apie 388,5 Eur).

Dažnai kyla klausimas: Ką daryti, jei vaiko tėvas nemoka alimentų? Vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus - ne tokia ir reta situacija. Alimentus tėvai nustoja mokėti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, praradę darbą, dėl sunkios materialinės padėties, negalios ir t. t. Tačiau pasitaiko atvejų, kad vaiko išlaikymo išmoka nemokama piktybiškai: tėvas slapstosi, dirba nelegaliai, išvyksta gyventi į užsienį ir t. Taigi jei vaiko tėvas nemoka alimentų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į teisininkus arba skolų išieškotojus. Taip pat alimentų nemokantis asmuo gali tapti valstybės skolininku.

Laikino Materialinio Išlaikymo Priteisimas

Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų - laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., LR CK 3.65 str. 1d. - 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 str. 1 d.). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti visos bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Todėl norėdami, jog būtų priteistas vaikui laikinas išlaikymas, anketoje atitinkamai pažymėkite. Paprastai priteisia teismas maks. 1/2 MMA arba 306 €/mėn. laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas (pvz.

Užpildykite anketą ir greitai užsitikrinsite savo vaiko išlaikymą! Jei turite klausimų, susisiekite su mumis. Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu.

Minimali Mėnesinė Alga (MMA) ir Išlaikymo Dydis

Nors teismų praktikoje ir yra suformuoti kriterijai, apsprendžiantys vaikui reikalingo išlaikymą dydį, vis dėlto teismai nėra nustatę konkretaus fiksuoto išlaikymo dydžio. Pažymėtina, kad iki 2019 m. sausio 1 d., kuomet 1 MMA sudarė 400 eurų, praktikoje nekilo ginčų dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo.

Teismai vienareikšmiai konstatuodavo, jog laikoma, kad kiekvienas iš tėvų vieno vaiko išlaikymui turi skirti pusę MMA t. y., po 200 eurų per mėnesį. Tačiau, nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo reformai, dėl darbdavių ir darbuotojų mokamų mokesčių konsolidavimo, dirbančiųjų pagal darbo sutartis atlyginimas „popieriuje“ padidėjo 1,289 karto. Atitinkamai, 1 MMA kilonuo 400 eurų iki 555 eurų (nuo 2020 m. sausio 1 d. - iki 607 eurų, nuo 2021 m. sausio 1 d. Įsigaliojus minėtaireformai, praktikoje kilo diskusijos, ar vaiko išlaikymui skiriama suma (orientaciniu dydžiu laikant 1 MMA), nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šiai dienai teismų praktika eina ta linkme, jog po įvestos mokesčių reformos pasikeitusi MMA struktūra neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui. Naujausios teismų praktikos analizė rodo, kad teismai laikosi pozicijos, jog nustatant vaiko išlaikymo dydį, MMA turėtų būti skaičiuojamas atskaičius darbdavio mokėtinus mokesčius, t. Manytina, kad tokia teismų praktika yra pagrįsta, kadangi vaiko išlaikymo dydžio apskaičiavimo modelis, kuomet orientacinis vaikui teikiamo išlaikymo dydis skaičiuojamas nuo pajamų dydžio, kurių asmenys realiai negauna, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų.

Vis dėlto, griežtas 1 MMA dydžio išlaikymo nustatymas kiekvienam vaikui - jokia taisyklė. Kaip nurodo kasacinis teismas, tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Atkreiptinas dėmesys, kad vaikui turint specialiųjų poreikių (susijusių su sveikata), šie gali būti priežastis teismui vaiko išlaikymui priteisti didesnę sumą. Vis tik pats faktas, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, neįtakoja priteistino išlaikymo dydžio - išlaikymo priteisimo prašantis tėvas ar motina turi įrodyti, kad nuolat patiria išlaidų, susijusių su konkrečiomis vaiko sveikatos problemomis.

Ši lentelė apibendrina minimalios mėnesinės algos (MMA) pokyčius ir jų įtaką vaiko išlaikymo dydžiui:

Minėta, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA yra 642 eurai neatskaičius po reformos į MMA sudėtį įtrauktų darbdavio mokėtinų mokesčių, arba 498 eurai, atskaičius darbdavio mokėtinus mokesčius. Atitinkamai, kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti paprastai nustatoma ne mažesnė kaip pusė sumos, po mokesčių atskaitymo, t. y.

Vaiko Pinigai ir Jų Įtaka Išlaikymui

Diskusijas teismų praktikoje sukėlė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas, kuriuo siekiant remti vaikus auginančias šeimas bei mažinti vaikų skurdą ir pajamų nelygybę, buvo įteisintos išmokos vaikams („vaiko pinigai“). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta iki 70 eurų.

Pagal Išmokų vaikams įstatymą, valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to teismams sprendžiant dėl iš tėvo ar motinos priteistino išlaikymo vaikui dydžio nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Atsižvelgiant į šią taisyklę, orientaciniu vaiko išlaikymo nustatymo kriterijumi laikant 1 MMA, iš 498 eurų sumos, gautos iš 642 eurų atėmus po 2019 m. sausio 1 d. reformos į MMA sudėtį įtrauktus darbdavio mokėtinus mokesčius), atėmus „vaiko pinigų“ sumą, t. y. 70 eurų, gausime 428 eurus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad siekiant prisiteisti alimentus vaiko išlaikymui ar siekiant pakeisti jau priteistų alimentų dydį, teismui turi būti pateikiama daug dokumentų ir kitų įrodymų, pagrindžiančių tėvų turtinę padėtį ir būtinuosius vaikų poreikius. Be to, tik profesionali teisinė argumentacija bei turimų įrodymų tinkamas panaudojimas gali garantuoti sėkmę, siekiant priteisti maksimalų alimentų dydį.

tags: #del #islaikymo #priteismo #gyvenamosios #vietos #nustatymo