Daugiabučių renovacija Lietuvoje yra svarbus procesas, siekiant pagerinti pastatų energetinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę. Šalyje įsibėgėja vadinamoji mažoji renovacija - pasinaudojus valstybės subsidija, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose galima atnaujinti šildymo sistemas. Tačiau šis procesas ne visada vyksta sklandžiai. Dažnai kyla nesutarimų tarp gyventojų, problemų renkant parašus ir kitų iššūkių. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines problemas, susijusias su daugiabučių renovacija ir parašų rinkimu.
Mažeikiuose jau daugiau nei dešimtmetį vyksta daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo projektai. Pirmosios renovacijos bangos (URBAN) metu, kai buvo naudojamos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, gyventojams teko prisidėti tik 15 proc. nuo visos daugiabučio renovacijos darbų, taupančių šilumą, sumos. Šiuo metu namo gyventojų investuojamų lėšų dalis jau išaugo iki 80 proc. ir daugiau.
Šią vasarą Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė, kad senus, neefektyvius šilumos punktus turinčių daugiabučių atstovai kviečiami teikti paraiškas paramai gauti ir atnaujinti savo daugiabučių namų šildymo bei karšto vandens sistemas.
Pasak specialistų, „mažoji renovacija“ gali reikšmingai sumažinti gyventojų išlaidas už šildymą. Specialistų teigimu, tai padėtų gyventojams mažiau mokėti už šildymą, o valstybė kompensuotų 60 proc.
Naujame 20 mln.
2025-ieji parodė, kad renovacija – ne tik šiltesnės sienos, bet ir nauda gyventojams
Daugiabučių namų modernizavimas
Mažoji renovacija: kas tai?
Mažąja renovacija vadinamas daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas bei subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Ją atliekant seni elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Įrengiant automatinius balansinius ventilius suderinamos ir optimizuojamos šildymo sistemos.
APVA informavo, kad valstybės parama taip pat skiriama pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus.
Pretenduoti į paramą gali daugiabučiai namai, pastatyti pagal iki 1993 m.
Valstybės subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują automatizuotą šilumos punktą. Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc.
Valstybės paramos sąlygos
| Aspektas | Informacija |
|---|---|
| Valstybės parama | Iki 60% projekto išlaidų (iki 70% su automatizuotu šilumos punktu) |
| Paramos gavėjai | Butų ir kitų patalpų savininkai |
| Daugiabučio amžius | Pastatytas iki 1993 m. |
Konfliktai dėl renovacijos
Vieni mažeikiškiai šią galimybę priėmė džiaugsmingai, kiti kategoriškai pasipriešino. Dėl mažosios renovacijos projekto Draugystės gatvės 28-ame name kilo gyventojų konfliktas, į kurį įsikišti buvo paprašyta Savivaldybė.
Deja, ir dalyvaujant arbitrams - Savivaldybės vadovams bei specialistams - kaimynams susitarti nepavyko.
Draugystės g. 28-ojo namo gyventojų dauguma iš pradžių pareiškė norą dalyvauti mažojoje renovacijoje, dabar šildymo sistemos atnaujinimo bandoma atsisakyti.
Taip 45 butų name atsirado dvi grupės žmonių - pasisakančių už mažąją renovaciją ir su ja nesutinkančių.
Pasakantieji už šildymo sistemos atnaujinimą teigė, jog, pakartotinai renkant parašus, žmonės buvo klaidinami, skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Pavyzdžiui, sakoma, kad po atnaujinimo darbų, radiatorių keitimo sienose liks didžiulės skylės, kurių niekas neužtaisys.
Jie sakėsi ginsiantys savo nuosavybę ir neleisiantys jos niokoti. Pasak gyventojų, bus pakeisti tik vamzdžiai, statybininkai gal šiek tiek užtaisys skyles, bet apdailą teks pasidaryti patiems gyventojams. Jų teigimu, kils nemažai sunkumų iš naujo prirenkant parketą ar tapetus.
„Admituras“, sulaukęs gyventojų parašų „prieš“, mažąją renovaciją Draugystės g. 28-ame name atšaukė.
Susirinkime nuskambėjo ir daugiau įvairių kaltinimų bei priekaištų tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės.
Parašų rinkimo problemos
Pasak „Admituro“ atstovo, parašų rinkimas yra įstatymiškai įteisintas apklausos būdas kaip ir susirinkimas arba apklausos-anketos. Be to, pagal galiojančius įstatymus, vienas prašymas su gyventojų parašais gali dengti kitą prašymą, vieną kartą dauguma pasisako „už“, kitą kartą - „prieš“.
E. Uikys su šiais teiginiais nesutiko. Jis teigė: norint „atsiimti“ parašą, šis noras privalo būti argumentuotas. Dėl parašų atsiėmimo procedūros jis žadėjo konsultuotis su Savivaldybės specialistais.
Vicemerė Kristina Juškevičienė nesutariančioms pusėms pasiūlė surengti dar vieną susirinkimą bei suorganizuoti dar vieną apklausą. „Reikėtų, kad kiekvienas gyventojas gautų balsavimo biuletenį su aiškia preambule, kodėl vyksta apklausa, bei su balsavimo pasirinkimo galimybėmis: pasisakyti „už“, „prieš“ ar susilaikyti“, - siūlė K. Juškevičienė.
Viena iš namo gyventojų, dalyvavusių susitikime ir pasisakančių prieš renovaciją, sakė prieštaraujanti dar vienam susirinkimui ir dar vienam balsavimui. Moteris teigė, kad administratorius turėjo butų savininkus informuoti apie renovaciją - ir ne tik čia gyvenančius, bet į išvykusius į užsienį.
E. Uikys atsakė, kad to nenumato jokie teisės aktai. Tai patvirtino R. Podelienė. Pasak jos, administratorius neprivalo kiekvieną asmeniškai informuoti, užtenka pakabinti į skelbimų lentą informacinį pranešimą.
Savivaldybės pozicija
Vicemerė K. Juškevičienė pabrėžė: „Savivaldybė negali daryti įtakos sprendimui - atlikti renovaciją ar jos neatlikti. Tai tik gyventojų pasirinkimas. Gaila, kad šiuo atveju kaimynams bus sunku susitarti. Susitikimas parodė, kad nė viena pusė nėra linkusi nusileisti ir eiti į kompromisą.“
Jos teigimu, gyvenant daugiabučiame name, kompromisai, lankstumas yra be galo reikalingi, nes kitaip galima nesutarti ne tik dėl renovacijos, bet ir dėl kitų darbų, pavyzdžiui, stogo remonto.
Alternatyvos nesutarimų atveju
R. Podelienė teigė, kad yra net kelios alternatyvos: pereiti pas kitą administratorių, steigti bendriją ar pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Visa tai daroma tuo pačiu principu - kai už šį sprendimą pasisako dauguma butų savininkų (penkiasdešimt proc. plius vienas).
E. Uikys, kalbėdamas su „Santarve“, sakė, kad, sprendžiant problemas, kaip patekti į butus dėl renovacijos darbų, Mažeikiuose į teismus dar neteko eiti. E. „Jei iškyla problemų dėl piktybiško neįsileidimo į butus, mes siunčiame raštus, kur viskas išsamiai išdėstoma, informuojama apie atsakomybę. Dažniausiai to ir pakanka“, - kalbėjo E. Uikys.
Kaip bus su Draugystės g. 28-tu namu, jis nesiėmė prognozuoti. „Jei bent ketvirtadalis gyventojų, kaip numato įstatymai, pageidaus naujo susirinkimo ar apklausos jiems rūpimu klausimu, tai mes ir padarysime“, - apibendrino E. Uikys.
tags: #del #daugiabucio #renovacijos #parasai