Kiekvienas kaimo ar priemiesčio sodybos savininkas nori dailiai ir harmoningai apželdinti savo gyvenamąją aplinką. Medžių ir krūmų parinkimas, jų susodinimas priklauso nuo vietovės atvirumo, dirvožemio ir reljefo, sodybos paskirties ir dydžio, einančių magistralinių kelių, upių, esančių ar įrengiamų vandens telkinių, nuo miško ir pramonės objektų nuotolio ir kita. Svarbiausia suvokti, ko siekiama apsodinant sodybą medžiais ir krūmais.
Šiuo metu statomi modernesni namai ir ūkiniai pastatai, todėl sodybų apželdinimas gerokai skiriasi nuo ankstesnių laikų. Daugelis pastatų mūriniai, kelių aukštų, didelis dėmesys skiriamas erdviam kiemui, automobilių statymo aikštelėms ir kita. Projektus rengia architektai, kurie nurodo ne tik statybos vietas, bet ir želdomus sklypelius, želdinių dydžius.
Spygliuočių nauda sodybai
Viena iš spygliuočių išskiriamų lakiųjų medžiagų yra fitonicidai, kurie pasižymi sveikatą gerinančiu ir stiprinančiu poveikiu. Į žmogaus organizmą fitonicidai patenka per odą ir per plaučius. Jie gerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, aktyvina šios sistemos veiklą. Fitonicidai padeda įveikti nuovargį, atstatyti normalią nervinę būklę, taip pat teigiamai veikia nuotaiką ir bendrą savijautą.
Privalumai:
- Padeda kovoti su galvos skausmais ir pernelyg dideliu cukraus kiekiu kraujyje.
- Teigiamas poveikis imunitetui, medžiagų apykaitai ir odai - fitonicidai didina baktericidinį odos aktyvumą.
- Antibakterinis poveikis ir savybės, padedančios kovoti su infekcijomis bei stabdyti ligas sukeliančių mikroorganizmų vystymąsi.
- Grynina ir švarina orą.
Todėl jais patariama atitverti namą nuo važiuojamosios kelio dalies. Spygliuočius auginti rekomenduojama tose vietovėse, greta kurių yra įsikūrę fabrikai, gamyklos ir kitos industrinės patalpos.
Spygliuočių teikiamos dovanos
Nors greta namo augančių spygliuočių poveikis žmogaus organizmą pasiekia per kvėpavimo takus ir odą, galima griebtis ir papildomų iš spygliuočių ruošiamų sveikatą stiprinančių preparatų. Pumpurai, spygliai, šakelės, žievė, kankorėžiai - tai spygliuočių dalys, iš kurių gali būti gaminami nuovirai, antpilai, užpiltinės, tepalai, arbatos ir kiti organizmui naudingi, su ligomis kovoti padedantys gaminiai.
Nepamiršti vertėtų ir sakų: būtent sakuose kaupiasi naudingosios spygliuočių medžiagos. Jei greta namų auga spygliuočiai, nemenką kiekį sakų susirinkti galima labai paprastu būdu: tereikia nupjauti vieną iš jaunesnių medžio šakų ir pjovimo vietoje pakabinti indelį. Kai indelis prisipildys, jį patartina laikyti sandariai uždarytą, o prieš vartojimą panardinti į šiltą vandenį, kad sakai suskystėtų.
Sakai padeda gydyti įvairias odos problemas ir pakitimus. Jie taip pat pasitelkiami kovojant su osteochondroze, bronchitu, plaukų slinkimu ir kitais sveikatos pakenkimais.
Netradiciniai spygliuočių sprendimai
Paprastosios eglės, pušys ar dekoratyvinės tujos gali pasirodyti pernelyg įprastas ir kiek nuobodus sprendimas. Todėl ieškantiems netradicinių ir įdomesnių spygliuočių alternatyvų apželdinimo specialistai rekomenduoja rinktis spalvotas eglių, pušų ar kadagių formas, kurios į orą išskiria naudingas medžiagas, bet yra įdomesnės išvaizdos.
Ieškantiems įdomesnių kadagių rūšių, alternatyva gali tapti geltonos spalvos ūglių viršūnėlėmis išsiskiriantis paprastasis kadagys (Juniperus communis) Depressa Aurea arba tarpinis (J. x media) Pfitzeriana Aurea, kuris vasaros pradžioje džiugina auksinio atspalvio šakelėmis, rudenėjant virstančiomis gelsvai žalsvos spalvos. Savo atspalviais išsiskiria ir įvairios kalninės (P. mugo) pušies formos: Winter Gold, Ophir, Zundert, Carsten.
Eglių mėgėjų dėmesį patraukti turėtų šios spalvotosios eglių formos: dygioji eglė (P. pungens) Maigold, paprastoji eglė (P. abies) Cruenta, paprastoji eglė (P. abies) Finedonensis, baltoji eglė (Picea glauca) Daisy‘s White, dygioji eglė (P.
Sodybos apželdinimo ypatumai
Prieš sodinant sodybose medžius ir krūmus, reikia turėti omenyje vietovės klimato ypatumus. Nors Lietuva nedidelė, ji suskirstyta į 6 didelius biogeografinius rajonus. Tai Žemaičių aukštumos, Vidurio žemumos, Aukštaičių aukštumos, Pajūrio žemumos, Sūduvos-Nemuno vidurupio ir Dzūkų-Sūduvos aukštumų rajonai. Rajonai skiriasi pagal daugelį klimato rodiklių. Augalams ypač didelę reikšmę turi vegetacijos periodo trukmė, ankstyvosios ir vėlyvosios šalnos, šalčio maksimumai žiemą ir klimato kontinentalumas.
Gyventojai mėgsta sodybose auginti retus, dažnai svetimžemius medžius ir krūmus, kurie puošnesni už vietinius, tačiau lepesni ir yra prisitaikę prie švelnesnio klimato sąlygų. Geriau nesodinti mūsų sąlygomis neišbandytų augalų. Be to, būtina atsižvelgti, kuriame rajone yra sodyba. Klimato pakeisti negalima, tačiau galima parinkti optimalias augalų augimo sąlygas. Pavyzdžiui, sodinti užuovėjoje, tarp kitų medžių, arčiau pastatų, pietinėje sodybos dalyje ar šlaite ir pan. Kitas svarbus veiksnys yra šviesa. Yra išskiriami šviesomėgiai ir paūksminiai medžiai ir krūmai. Didelę reikšmę augalų augimui ir jų grožiui turi dirvožemio derlingumas ir drėgmė. Nederlingus dirvožemius pakenčia pušys, beržai, kadagiai, karaganos, robinijos ir kt.
Medžių ir krūmų formos
Medžiai ir krūmai skiriasi rūšies fenotipiniais (išvaizdos) ypatumais. Svarbiausi architektūriniai ir dekoratyviniai požymiai: medžių dydis, lajos forma, kamieno ir šakų struktūra, lapai ir spygliai, žiedai ir vaisiai. Aukštais medžiais laikomi tie, kurie, sulaukę brandaus amžiaus, siekia daugiau kaip 20 m aukštį, vidutiniais - 10-20 m ir žemais - mažesni kaip 10 m. Yra ir ypač mažų medžių, užaugančių ne daugiau kaip iki 3 m.
Koloniškų formų lajomis išsiskiria vakarinės tujos, paprastieji ir virgininiai kadagiai, ąžuolai, skroblai, tuopos, šermukšniai ir guobos. Kūgiškos lajos būna paprastųjų, dygiųjų ir kanadinių eglių, pilkųjų kėnių. Rutuliškas lajų formas turi paprastosios pušys, paprastieji klevai, uosiai, kaštonai ir trapieji gluosniai. Svyruoklinės formos aptinkamos tarp eglių, pocūgių, ąžuolų, beržų, gluosnių, šermukšnių, karaganų (žirnmedžių), guobų, uosių ir liepų rūšių. Skirtingos formos lajomis būna krūmai ir sumedėję vijokliniai augalai.
Patarimai apželdinant sodybą
Prieš įsigyjant augalus, iš medelyno specialisto reikia reikalauti garantijos, kad augalai atitinka pavadinimus. Pradedant apželdinimą nuo pagrindinio į sodybas vedančio kelio, siūloma kryžkeles dėl saugaus eismo palikti neapsodintas ar apsodinti žemaūgiais (iki 1 m) krūmais. Atskirų keliukų pakelėse medelius sodinti retai, kas keli metrai, kad pro tarpus matytųsi gražūs laukai ir kiti vertingi objektai. Tam tinka kalninės pušys, dygiosios ir kanadinės eglės, pilkieji kėniai, maumedžiai, beržai, glaustašakiai ąžuolai ir skroblai, miškinės kriaušės, šermukšniai, trešnės.
Uždaroms alėjoms sudaryti ypač tinka liepos, vinkšnos ir kiti medžiai plačiomis lajomis. Galima keliukus apsodinti ir krūmais. Apie sodybas, kur atviri laukai, tikslinga įveisti juostas nuo vėjų. Geriausia rinktis egles, europinius kėnius, vinkšnas, liepas, klevus, ąžuolus, bukus, uosius (atsižvelgiant į dirvožemį). Kur yra vėją sulaikančių statinių arba netoli miškas, vėjo apsauginių juostų nereikia, tuomet sodybose tikslinga sodinti sukomponuotas medžių grupes (ąžuolus, bukus, klevus, vinkšnas, uosius ir jų dekoratyvines formas) su krūmais aplink. Ypač puošnūs medžiai ir krūmai sodinami pavieniai.
Fasadinėje sodybų dalyje rekomenduojama sodinti dekoratyvinius pavienius ar grupėmis medžius ir krūmus, o ūkinėje dalyje - gyvatvores arba pavėsį sudarančius medžius. Paveldui skirtoje sodybos dalyje sodinami vertingi ilgaamžiai medžiai. Prie takų patartina nesodinti gyvatvorių, verčiau pasodinti pavienius arba grupėmis puošnius žemus arba besidriekiančius krūmelius.
Kaip išsirinkti tinkamus medžius savo kiemui
Dekoratyviniai medžiai sklype gali augti ne tik dėl grožio - su jais galima išspręsti kai kurias sklypo problemas. Bet žinant, kad medis sodinamas ilgiems metams, neretai pritrūksta drąsos tą sprendimą priimti. Kad būtų lengviau išsirinkti iš didelės medžių įvairovės, paruošėme 7 principus, ir kiekvieną iliustravome su konkrečiais medžių pavadinimais.
1. Griežta forma ar laisvas augimas?
Yra medžių, kurie auga iškart tvarkinga laja, ir todėl jų nereikia genėti, kad išlaikytų savo formą. Koloninis ąžuolas - ąžuolas paprastasis (Quercus robur) ‘Fastigiata Koster’. Jei reikia medžio su tvarkinga laja, forma gali būti ir ne koloniška. Yra tokių medžių, kurių šakos prasideda aukščiau, o laja apvali ir be genėjimo. Griežtą tvarkingą medžio siluetą galima pasiekti ir specialiai formuojant. Darbo daug, tad įsigyti tokį kainuoja gerokai daugiau, tačiau jeigu jums genėjimas yra tarsi maloni terapija, galite ir patys suformuoti kažką įdomaus.
Jeigu jūsų sklypas ribojasi su natūralia gamta, Loreta pataria rinktis medžius, kurie atrodytų tarsi augantys natūraliai - tada jie organiškai įsilies į aplinką ir sklype neatrodys kaip svetimkūnis. Laisvų formų dekoratyviniai medžiai ypač tinka ir moderniuose sklypuose, kur jie sušvelnina, suminkština betoną, metalą ir stiklą. Juodalksnis puikiai gali įsilieti į natūralią aplinką.
Žengiant dar toliau link laisvumo, gamtiškumo, netaisyklingumo, sutinkame daugiakamienius medžius. Jie natūraliai atrodo sodyboje, ką jau sakyti. O štai miesto želdynuose daugiakamieniai dekoratyviniai medžiai - pačioje mados viršūnėje. Lamarko medlieva (Amelanchier lamarckii) - daugiakamienė forma. Ginalinis klevas (Acer ginnala).
2. Medžio grožis skirtingais metų laikais
Kai reikia pasirinkti medžius savo sklypui, nepamirškite pasidomėti, kaip jie atrodo skirtingais metų laikais. Sodyboje, kur erdvės daug, galite sodinti vieną medį pavasario grožiui, o kitą - rudeniškoms lapų spalvoms. Tada galima rinktis medį, kuris ypač gražus vienu sezono metu. Kai sklypas nedidelis, vienas ir tas pats medis turi gerai atrodyti visais metų laikais.
Medžiai, kurie gražūs visais metų laikais:
- Lamarko medlieva (Amelanchier lamarckii). Labai gražiai žydi, lapeliai smulkūs ažūriniai, rudenį subrandina paukščių mėgstamas uogas.
- Įvairūs šermukšniai, jie žydi pavasarį, užmezga įvairių dydžių ir spalvų (nuo geltonų iki tamsiai raudonų) uogas, pavyzdžiui, šermukšnių veislės ‘Joseph Rock‘, ‚Edulis‘, ‚Rosiica Major‘ . Nuostabiais lapais šermukšnis japoninis (Sorbus commixta) ‘Dodong’.
- Įvairūs klevai, ypač - ginalinis klevas (Acer ginnala), kurio sėklytes mėgsta lesti dagiliai. Šie klevai žydėjimo metu labai kvepia, nors patys žiedai ir nėra įspūdingi. Apskritai klevai dekoratyvūs labai ilgai: visų pirma sprogsta lapai, vėliau atsiranda nauji ūgliai, rudenį kinta lapų spalva (nuo geltonos iki sodriai bordo).
- Dekoratyvinės kriaušės ir obelys: jų lapai skirtingų spalvų, žiedai įvairūs: pilnaviduriai, tuščiaviduriai. Loreta siūlytų pasižiūrėti obelį (Malus) ‘Mokum’, ‚Street Parade‘, Kalerio kriaušę (Pyrus calleryana) ‘Chanticleer’. Beje, šią kriaušę dažnai pamatysite anglų kraštovaizdžio architektų kurtuose projektuose.
- Dekoratyvinės slyvos, vyšnios nuostabiai žydi, dažnai pasižymi ir spalvotais lapais.
3. Tinkamas medis tinkamoje vietoje
- Lamarko medlieva (Amelanchier lamarckii), ypač jeigu norima išraiškingo daugiakamienio medelio.
- Kokia nors pasirinkta dekoratyvinė pušis, ypač jeigu fone matomas natūralus pušynas.
- Klevas (Acer) ‘Globosum’ - tiktų klasikinio stiliaus kiemui, kur vyrauja apskritimai ir puslankiai.
- Klevas paprastasis (Acer platanoides) ‘Drumondii‘.
- Magnolija japoninė (Magnolia kobus).
- Šermukšnis japoninis (Sorbus commixta) ‘Dodong’.
4. Alėjos atgimimas
Šiuo metu pamažu atgimsta alėjos.
Medžiai alėjoms:
- Kompaktiška mažalapė liepa (Tilia cordata) ‘Rancho’.
- Sidabrinė liepa (Tilia tomentosa).
- Bekotis ąžuolas (Quercus petraea).
- Pelkinis ąžuolas (Quercus palustris).
- Ąžuolas paprastasis (Quercus robur) ‘Fastigiata Koster’ - ten, kur mažiau vietos ir reikia koloninės formos.
- Klevai (Acer).
- Šermukšniai (Sorbus).
- Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) - mylintiems spygliuočius.
Pelkinis ąžuolas (Quercus palustris) pasižymi ypatinga lapų spalva rudenį. Klevas cukrinis (Acer saccharum) - ryški lapų spalva gražiai atrodytų ir alėjoje.
5. Dideli medžiai - greitas efektas
Naujas tuščias sklypas iškart kitaip atrodys, jeigu jame atsiras didelių medžių. Medžio prigijimą ir tolesnį augimą lemia teisingai suformuota šaknų sistema ir pasodinimas.
6. Privatumas
Kai nesinori žiūrėti kaimynui kasdien į akis, medžiai gali išspręsti privatumo problemą. Kai kaimynai neranda bendro sutarimo, geresnis pasirinkimas būtų glaustalapiai dekoratyviniai medžiai, kurie neformuoja plačios lajos - tai koloninės formos medžiai, jau minėti straipsnio pradžioje. Pasodinus su tarpais, vizualiai jie suskaido gretimą statinį, šiek tiek pridengia vaizdą.
7. Užuovėja
Jei ieškote medžių tam, kad sukurtų užuovėją sklype, Loreta turi daug patirties šioje srityje - ši problema ypač aktuali Klaipėdos regione, kur vėjas ir vėjo gūsiai būna labai stiprūs. Lietuvoje stipresni vėjai vyrauja pavasarį, rudenį ir žiemą, todėl ir medžių pasirinkimas turi būti gerai apgalvotas.
Medžiai, tinkami užuovėjai:
- Paprastoji pušis - nors ji ažūriška, jos pakanka, kad būtų suvaldyti didesni vėjo gūsiai.
- Pušis juodoji (Pinus nigra).
- Įvairūs ąžuolai, kurie vėliausiai numeta lapus.
- Tujų gyvatvorė.
- Skroblų gyvatvorė.
Pušis kalninė (Pinus mugo) gali užstoti vėją jūsų jaukiai vietelei sklype. Dideli dekoratyviniai medžiai sukuria jaukumą, sudaro pavėsį, užstoja vėją - ir be to, gali būti labai gražūs!
tags: #dekoratyvines #eglutes #pusaites #sodyba