Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus kiekvienam gyventojui, nes nuo to priklauso įvairios socialinės išmokos, pensijos, parama ir net galimybė leisti vaikus į darželius ar mokyklas. Tačiau ką daryti, jei gyvenate nebaigtame name? Ar galima jame deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kokie reikalavimai tam taikomi?

Gyvenamosios vietos registravimas: kas svarbu?
Su gyvenamosios vietos deklaravimu susiję daug gyvenimo kokybę gerinančių veiksnių, tokių kaip:
- Vaikų darželiai
- Mokyklos
- Galimybė balsuoti
- Dalyvavimas bendrijos veikloje
- Registracija gydymo įstaigose
- GPM lengvata
Norint džiaugtis šiais dalykais, reikia turėti deklaruotą gyvenamą vietą. Kad turėtum, kur deklaruoti, reikalingas registruotas nekilnojamas turtas. Jeigu namas pastatytas, tačiau nepriduotas?
Nebaigtos statybos namas: ar galima deklaruoti gyvenamąją vietą?
Namų registravimo paslaugomis užsiimančius žmones vienijančio portalo pridavimai.lt vadovas primena, kad su gyvenamosios vietos registravimu tampriai susiję dar keli klausimai: Koks namo baigtumas procentais privalo būti registruotas norint deklaruoti savo gyvenamąją vietą? Šiam klausimui atsakyti neužtenka vien skaityti įstatymus.
Gyvenamosios vietos deklaravimą nusako įstatymas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo. Tačiau jame nėra detalizuotas toks niuansas, kaip namo baigtumas procentais. Teko skambinti atsakingoms institucijoms ir aiškintis. Pasirodo, kad čia turėtų galioti protingumo kriterijus.
Kaip ir aišku, kad namo baigtumui esant tarkim 20 proc. (pamatai ir sienos) - jame gyventi dar nėra įmanoma. Tą patį galima sakyti ir apie 85 proc. Dar neteko sutikti šeimos, kuri gyventų ant betono - dalinės apdailos. Tačiau praktikoje atsakingi seniūnijų/savivaldybių darbuotojai priima deklaruojamą vietą net ir nebaigtos statybos name.
Kadangi įstatymu konkretus baigtumo procentas nenustatytas, kiekvienas daro kaip nori. Praktikoje teko matyti deklaruotas gyvenamas vietas ir su 40 proc. ir su 90 proc. baigtumu. Taigi, ar privalu priduoti pilnai baigtą namą norint registruoti gyvenamą vietą? Ar užtenka nebaigtos statybos registravimo? Dažniausiai tam užtenka ir nebaigtos statybos ~70 proc. ir daugiau. Tačiau atsižvelgus į visus argumentus 100 proc. įteisinimas vis tiek reikalingas.
Argumentai UŽ namo pridavimą
Apie tai pranešime spaudai pasakoja portalo pridavimai.lt vadovas Mantas Milašauskas, kuris pasidalino girdėtais argumentais už namo pridavimą:
- Gresia bauda: Statinio ir daiktinių teisių į jį registravimo ir nebaigtų statyti ar rekonstruoti statinių kadastro duomenų tikslinimo NTR tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 145 eurų iki 290 eurų, juridiniam asmeniui - nuo 290 iki 580 eurų.
- Gyvenamosios vietos registravimas: Su gyvenamosios vietos deklaravimu susiję daug gyvenimo kokybę gerinančių veiksnių, tokių kaip: vaikų darželiai, mokyklos, galimybė balsuoti, dalyvavimas bendrijos veikloje, registracija gydymo įstaigose ir pan.
- Mokestinės prievolės parduodant nekilnojamą turtą: Jau daug metų GPM įstatyme numatyta GPM mokesčio lengvata parduodamam turtui, kuris buvo išlaikytas dešimt metų, t.y. įsigytas arba užregistruotas prieš dešimt metų.
- Įkeitimas bankui: Jei reikalingas banko finansavimas, registruoti ir įkeisti turtą būsit priversti net kelis kartus.
- Dovanojimas, paveldėjimas: Tėvai nenori palikti nesutvarkytų galų, todėl pradeda tuo rūpintis patys.
- ES parama: Norint pretenduoti į oficialią paramą, privalu turėti oficialiai registruotą turtą.
Argumentai PRIEŠ namo pridavimą
M. Milašauskas pasidalino girdėtais argumentais prieš namo pridavimą:
- Namai statomi nelegaliomis lėšomis.
- Bijoma turto mokesčio.
- Namo pridavimas yra brangi procedūra.
- Namas pastatytas nelegaliai, pavyzdžiui, neturint projekto, statybos leidimo, statomas neleistinoje teritorijoje ar pan.
- Šiukšlių išvežimo mokesčio vengimas.

Mokestinės prievolės parduodant nekilnojamą turtą
Pastačius namą ir turint minčių ateityje jį parduoti - tai labai rimtas argumentas. Jau daug metų GPM įstatyme numatyta GPM mokesčio lengvata parduodamam turtui, kuris buvo išlaikytas dešimt metų, t.y. įsigytas arba užregistruotas prieš dešimt metų:
…turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
Arba gyvenamoji vieta buvo deklaruota ne trumpiau nei dvejus metus. Cituojant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 53 punktą:
…pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.
Taigi, jei neatmetate galimybės ateityje namą parduoti, neabejotinai pravartu jį įteisinti ir palaikyti nustatytą terminą.
Statybą leidžiantys dokumentai ir "Infostatyba"
Statytojas ar įgaliotas asmuo pateikia prašymą ir kitus dokumentus nuotoliniu būdu per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų interneto svetainę (Vartai) pasiekiamą adresu www.planuojustatau.lt ir prisijungiant prie IS „Infostatyba“.
Informacinėje sistemoje “Infostatyba” užpildomi atitinkami laukai, įkeliami privalomi dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas. Pildant prašymą turi būti užtikrinta, kad viešai skelbiami prie prašymų išduoti leidimus pridedami dokumentai būtų patalpinti jiems skirtose IS „Infostatyba“ pridedamų dokumentų skiltyse ir pateikti be draudžiamų skelbti asmens duomenų.
Nebaigtas statyti būstas: kas tai?
Nebaigtas statyti būstas laikomas tada, kai pastato ar buto baigtumas yra nustatytas mažesnis negu 100 proc. dėl nebaigtų statybos darbų. Būsto statybų baigtumo lygis nurodomas procentine išraiška, kuris dažnu atveju potencialiems pirkėjams gali sukelti neaiškumą, kas į nurodytą baigtumo lygį (procentus) turi įeiti.
100 proc. baigtumas: ką reikia žinoti?
Kol kas, anot M. Statulevičiaus, jei niekas nesikeis, statybų techniniame reglamente numatyta, ką reikia minimaliai padaryti, norint pasiekti 100 proc.: įsukti lemputę, pakabinti klozetą ir kriauklę, sumontuoti palanges, atlikti tam tikrus apdailos darbus.
Kaip nustatomas būsto baigtumas?
L.Liogės teigimu, pastato ar jo dalies (buto) baigtumas įprastai nurodomas turto kadastrinėje byloje, kurią parengia matininkas. Būtent jis apskaičiuoja, kokio baigtumo būstas yra pastatytas kadastrinių matavimų atlikimo metu. Pagal galiojančius teisės aktus pastato 100 proc. baigtumas laikomas atliktu tada, kai pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato (jo dalies) statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą.
Kitaip tariant, pastato ar jo dalies baigtumas yra kadastro duomuo, parodantis, kiek procentų pastato (jo dalies) yra pastatyta pagal projektą. Norint gauti atitinkamą pastato baigtumo procentą, reikia apskaičiuoti, kiek procentų vadinamojo lyginamojo svorio sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų (langų, durų, vidaus ar išorės apdailos ir pan.) vertė būsto projekto mastu, t. y. iš esmės, kiek būsto įrengimo elementų trūksta iki visiško projekto išpildymo“, - tikino ji.
Vis dėlto, anot L.Liogės, pagal įprastą praktiką 80 proc. buto baigtumą sudaro paruoštos statybinės konstrukcijos, būste įrengtos inžinerinės sistemos: šildymas, vandentiekis, karšto vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir (ar) dujų tiekimas.
Namo 80 proc. baigtumas galėtų būti laikomas pastatyta namo dėžutė su išorine apdaila, į kurį atvestas vandentiekis, šildymas (išvedžiota šildymo sistema), elektra bei įrengti nuotekų šalinimo įrenginiai, taip pat įmontuotos durys, langai, grindų pagrindas (juodgrindės). Kiti 20 proc. galėtų būti būsto projekte numatyti likusieji darbai: grindų pilnas įrengimas (su apdailos medžiagomis), sienų pilna apdaila (glaistymas, dažymas ar pan.), sanitarinių mazgų įrengimas, rekuperacinės/vėdinimo sistemos įvedimas ir pajungimas (rekuperatoriaus įrenginio įrengimas), jei tokia projekte yra numatyta, kiti projekte numatyti apdailos (įrengimo) darbai.
Svarbu žinoti, kad pagal teisės aktus pastatytą naują daugiabutį galima naudoti tik gavus statybos užbaigimo aktą ir įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre. Jei daugiabučiui nėra išduotas statybos užbaigimo aktas ir jis neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tokiame pastate gyventi draudžiama. Neužbaigtame statyti daugiabutyje galima tik vykdyti statybos darbus, o gyventi ar vykdyti kitokią veiklą ‒ ne“, - tikino L.Liogė.
Teisininkės teigimu, lankymasis ir nuolatinis gyvenimas nebaigtos statybos būste gali būsto savininkams ir (ar) vystytojams (pardavėjams) sukelti taip pat neigiamų pasekmių: savivaldybių administracijos gali taikyti administracinę atsakomybę už neužbaigtų statyti ir neregistruotų statinių naudojimą.
Be administracinės atsakomybės, taip pat gali iškilti būsto savininkams nepatogumų, norint sudaryti energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi minėtos sutartys su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais gali būti sudaromos tik įvykdžius statinio statybų užbaigimo procedūras“, - teigė L.Liogė.
Kredito gavimas nebaigtam būstui
Lietuvos banko patvirtintuose atsakingo skolinimosi nuostatuose numatyta, kad skolinimas grindžiamas bendros kredito sumos ir įkeičiamo būsto rinkos vertės arba kainos santykiu.
Be to, minėti nuostatai numato, kad kredito sumos ir įkeičiamo būsto vertės santykis negali būti didesnis nei 85 proc. Kitaip tariant, būsto baigtumo procentas nesiejamas su būsto finansavimo procentine suma. Tačiau įsigyjant nepilno baigtumo būstą ir norint dalį suteikto kredito panaudoti būsto įrengimui (apdailos darbams), bankų finansuojama ir išmokama ne visa apdailos darbų sąmatoje nurodyta kaina, taip pat ne daugiau kaip minėti 85 proc. apdailos darbų bei medžiagų kainos.
Pasak L.Liogės, kai būsto baigtumas yra mažesnis nei 80 proc. baigtumo, bankai dažnu atveju taiko kitokias skolinimo sąlygas, nei aukščiau aptarta, t.y. laiko, kad finansuoja turto statybą, o ne turto su daline apdaila įsigijimą, todėl atitinkamai ir finansavimo sąlygos būna griežtesnės. Tačiau kiekvienas atvejis vertintinas individualiai ir būtent pagal konkrečią turto būklę sprendžiama, kokie reikalavimai bus keliami turto įsigijimo ar statybos finansavimui.
| Argumentai UŽ namo pridavimą | Argumentai PRIEŠ namo pridavimą |
|---|---|
| Gresia bauda | Namai statomi nelegaliomis lėšomis |
| Gyvenamosios vietos registravimas | Bijoma turto mokesčio |
| Mokestinės prievolės parduodant nekilnojamą turtą | Namo pridavimas yra brangi procedūra |
| Įkeitimas bankui | Namas pastatytas nelegaliai |
| Dovanojimas, paveldėjimas | Šiukšlių išvežimo mokesčio vengimas |
| ES parama |
tags: #deklaravimas #gyvenamosios #vietos #nebaigtos #statybos #name