Radiatoriai yra svarbi šildymo sistemos dalis. Tačiau, viena dažniausių priežasčių, kodėl jie nešyla, yra sistemoje atsiradęs oras. Šildymo sistemoje besikaupiantis oras pastebimai mažina sistemos našumą. Orą iš sistemos reikia pašalinti, procesas vadinamas radiatorių nuorinimu.
Šiame straipsnyje aptarsime degazavimo stotelių nuomos kainas, privalumus ir naudojimą, siekiant užtikrinti efektyvų šildymo sistemos darbą ir sumažinti energijos sąnaudas.
Kodėl svarbu šalinti orą iš šildymo sistemos?
Kai oras užblokuoja dalį radiatoriaus, ta vieta gali nustoti šildyti, o gretimos dalys - šilti mažiau nei įprastai. Tai gali priversti jus atsukti radiatorius stipriau, kas padidins energijos sąnaudas ir sąskaitą už šildymą.
Vis dar aktualus šildymo sezono metu oro šalinimas (nuorinimas) šildymo sistemose, tebėra girdimas oro čiurlenimas, burbuliavimas, kiti triukšmai šildymo vamzdžiuose, stovuose ir radiatoriuose. Blogai cirkuliuoja vanduo šildymo sistemoje ar nešyla vamzdžiai arba radiatoriai? Šis įrenginys automatiškai pašalina ištirpusį orą iš visos šildymo (ŠVOK) sistemos - nuo pirmo iki viršutinio namo aukšto, pasiekdamas tolimiausias šildymo sistemos vietas.
Vokietijos Drezdeno Technikos universitetas moksliniais tyrimais nustatė: virš 50% ištirtų šildymo ir vėsinimo sistemų „kenčia” dėl „oro problemų”.
Orą sudaro ~80% azoto ir ~20% deguonies. Sistemose, kuriose viršijama natūrali dujų prisotinimo vandenyje riba, azotas išsiskiria oro burbuliukų pavidalu, o deguonis sureaguoja su metaliniais paviršiais ir oksiduojasi į rūdis. Be oro, dėl cheminių procesų sistemoje gali atsirasti įvairių dujų.
Kaip lengvai išleisti orą iš radiatoriaus
Radiatoriaus nuorinimas - svarbus priežiūros etapas. Šaltinis: manobustas.lt
Degazavimo stotelių privalumai
Naudojant degazavimo stoteles, galima pasiekti šiuos privalumus:
- Neturėsite problemų dėl nešylančių stovų ir radiatorių.
- Sumažės triukšmas šildymo sistemoje („neburbuliuos” ir „neūš” radiatoriuose ir šildymo vamzdžiuose), nes oro koncentracija sistemoje bus žymiai mažesnė nei natūralus jo lygis aplinkoje esančiame vandenyje, dėl to, net ir sumažėjus slėgiui atskirose sistemos vietose iki atmosferinio, oras iš šildymo vandens nebe išsiskirs.
- Cirkuliacinis siurblys dirbs žymiai tyliau, taip pat neturėsite problemų dėl siurblio kavitacijos ir gyventojai, gyvenantys virš šilumos punkto, nesiskųs dėl triukšmo.
- Užpildyti ir papildyti sistemą - taip išvengsite oro patekimo per papildymo vandenį.
- Kas naudoja „Hydro-X” tipo vandens paruošimui skirtas chemines priemones, galės sumažinti jų kiekį, nes ištirpusio deguonies kiekis, kurį turi sorbuoti chemija, po degazavimo bus kelis kartus mažesnis.
- Automatiškai kontroliuoti papildymą. Taip pat galėsite apriboti papildymo ciklo trukmę ir/arba papildymo ciklų per laiko vienetą skaičių.
Šio tipo įrenginiai be priežiūros gali veikti automatiškai 24 val.
Degazavimo stotelių tipai ir naudojimas
Yra keletas degazavimo stotelių tipų, kurie gali būti naudojami įvairiose situacijose:
- Mobilus „Servistek T60+P“ tipo oro šalinimo stotelės naudojimas (pernešant stotelę iš pastato į pastatą).
- Stacionarus „Servistek S+P“, T60+P oro šalinimo stotelių naudojimas (pajungiant stotelę prie mazgo pastoviam veikimui).
- Sumontuoti „Servistek T60+P“ oro šalinimo stotelę katilinėje (stotelė gali aptarnauti iki 220 kub.m sistemas). Taip oras bus ištrauktas iš termofikato ir į namus pateks išvalytas vanduo.
Oro šalinimas (nuorinimas) šildymo sistemose - dujų šalinimas iš vandens ir iš vandens papildymo sistemos atliekamas vakuuminiu būdu specialiame vakuuminiame inde (vamzdyje). Vakuumas sukuriamas siurblio pagalba. Vanduo į indą, kuriame yra sudarytas vakuumas, patenka per purkštuką ir yra išpurškiamas.
Degazavimas vakuumo vamzdyje. Šaltinis: servistek.lt
Ką daryti, jei radiatoriai nešyla?
Prasidėjus šildymo sezonui, radiatoriai ir kiti šildymo prietaisai gali nešilti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, įsitikinkite, kad praėjo šildymo pajungimui skirtas laikas. Šildymo pajungimas dažniausiai užtrunka 3-5 kalendorines dienas nuo savivaldybės įsakyme nurodytos dienos. Įjungus šildymą senos statybos daugiabučiuose radiatoriai pilnai sušyla per parą.
Jei šis laikas jau praėjo ir lauke oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių:
- Įjunkite šildymą radiatoriuose, jie turi visiškai sušilti.
- Išjunkite šildymą. Tai ypač svarbus žingsnis: neišjungus šildymo ir atliekant nuorinimą iš radiatorius ims gausiai plūsti vanduo.
- Pasiruoškite dubenėlį ir šluosčių.
Jei gyvenate viršutiniame aukšte - paimkite talpą vandeniui iki 0,5l., atsuktuvą, pasukite nuorintojo varžtą (gali būti ir čiaupas, tokiu atveju pasukite rankenėlę) ir išleiskite orą, kai tik pasirodo vanduo, varžtą reikia vėl užsukti (arba jei yra užsukti rankenėlę).
Svarbu žinoti, kad sistema turėtų būti nuorinama aukščiausiame taške - būtent ten atkeliauja visas oras, nes jis yra lengviausias. Visi radiatoriai yra nuorinami atliekant aukščiau aprašytą procedūrą. Tiek seni, tiek nauji radiatoriai turi vožtuvus nuorinimui, o juos atsukus galima iš sistemos išleisti ten susikaupusį orą.
Praktiniai patarimai
- Radiatorius reikėtų nuorinti prieš šildymo sezoną - tai užtikrins, kad jie veiks sklandžiai bei efektyviai ir neleis sušalti.
- Jei šildymo sistema buvo remontuojama, keičiami kokie nors elementai, taip pat reikėtų atlikti nuorinimo procedūrą.
- Rekomenduojama radiatorius nuorinti bent kartą per metus, geriausia prieš prasidedant šildymo sezonui. Tačiau, jei pastebite bet anksčiau išvardytus požymius, nuorinimą gali tekti atlikti dažniau.
Grindinio šildymo nuorinimas
Jei turite grindinį šildymą, nuorinimo procesas šiek tiek skiriasi:
- Įsitikinkite, kad jūsų grindinio šildymo ventiliai yra atidaryti ir šiluma patenka į jūsų butą.
- Pasiruoškite dubenėlį ir šluosčių vandens surinkimui nuo grindų.
- Išjunkite šildymą.
- Uždarykite grindinio šildymo ventilius.
- Atidarykite išleidimo vožtuvą.
- Išleiskite orą. Sukite vožtuvą prieš laikrodžio rodyklę. Pakaks pasukti vos pusę apsisukimo, neatidarykite vožtuvo pilnai. Būkite atsargūs, nes oras išeinantis iš radiatoriaus gali būti karštas. Orui pradėjus išeidinėti girdėsite švilpimo garsą. Kai šildymo prietaisas bus nuorintas, pradės lašėti vanduo.
- Įjunkite šildymą.
- Atidarykite grindinio šildymo ventilius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip teisingai užpildyti uždarą šildymo sistemą?
Niekaip nepavyksta tinkamai norinti sistemos, kuri yra trijų kontūrų: boileris, 1a. grindinis šildymas, 2a. radiatoriai. Katilas rūsyje. Užpildžius sistemą vandeniu atrodo kaip ir viskas gerai, bet pradėjus kurti ir įsijungus siurbliams, po kurio laiko pradeda "gargaliuoti" ir vamzdžiuose girdėtis čiurlenimas. Įdomu tai, kad kol dirba du bet kurie kontūrai, cirkuliacija vyksta be pašalinių garsų ir viskas šyla kuo puikiausiai. Bet įjungus trečią prasideda visos bėdos. Toks vaizdas, kad siurbliams trūksta vandens, nes jie per grįžtamą nespėja tiek grąžinti, kiek jo paima. Šaltos sistemos slėgis nustatytas apie 1.2bar. Sistema pildyta jau kelis kartus, bet situacija kartojasi.
Atsakymas: Cirkuliacija ir slėgis čia nevaidina didelės reikšmės. Nuorinti ypač grindų sistemą nėra paprasta. Tai didelis darbas. Santechnikai turi įvairių priemonių. Yra spec. stotelės orinimui. Galime orinti po vieną šaką: numovus nuo kolektoriaus leisti į kanalizaciją ar per langą, kol nebebus burbulų - tada sekančią. Su radiatoriais paprasčiau: turi nusioronti per nuorinimo taškus radiatoriuje.
Ką daryti, jei bute per šalta arba per karšta?
Teisės aktai nustato vidaus oro temperatūros normas. Buto patalpų oro temperatūra turėtų siekti 18 - 22 laipsnius šilumos.
Kaip taupyti šilumos energiją?
- Užsandarinkite bute esančius langus, kad šiluma neišeitų per jų plyšius.
- Neuždenkite radiatorių užuolaidomis, baldais ir kitais daiktais.
- Vėdinkite patalpas - didelė drėgmė sukuria žemesnę jutiminę vidaus oro temperatūrą.
tags: #degozavimo #stoteles #nuomos