Jaunų žmonių būsto nuomos ypatumai ir prioritetai Lietuvoje

Jauni žmonės į būsto paieškas žvelgia pragmatiškai - jie ieško vietos, kur būtų patogu gyventi, dirbti ir greitai pasiekti reikiamas paslaugas. Tačiau jų norai ne visada dera su galimybėmis, o pasitenkinimo būstu lygis išlieka žemiausias tarp visų amžiaus grupių, rodo naujausio „Norstat“ tyrimo duomenys.

Apie jaunų pirkėjų prioritetus ir sprendimus NT rinkoje pasakoja „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jauno amžiaus pirkėjai būsto rinkoje elgiasi racionaliai, tačiau jų lūkesčiai ne visada sutampa su realybe, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa.

Būsto paskolos gyventojams iki 30 m. amžiaus sudarė 27 proc. visų per 2024 m. išduotų būsto paskolų, o vidutinė tokios paskolos suma siekė 123 tūkst. eurų, rodo „Luminor“ banko duomenys.

Jauni žmonės, planuodami įsigyti būstą, pirmiausia galvoja apie būsto kainą (50 proc.) ir kasdienius poreikius - gerą paslaugų prieinamumą (40 proc.), patogų susisiekimą viešuoju transportu (37 proc.), galimybę dirbti netoli namų (33 proc.). Pasak L.Žukovės, tai atspindi ir platesnes gyvenimo būdo tendencijas - jauni žmonės dažniau gyvena aktyviau, keliauja po miestą, nori greitai pasiekti tiek darbą, tiek laisvalaikio vietas.

„Jaunas NT pirkėjas dažnai sprendimą priima ne vien dėl komforto, bet ir dėl mobilumo - jis vertina laiką ir lankstumą, todėl būstas turi atitikti greitesnį gyvenimo ritmą. Dėl to prioritetas teikiamas ne ramybei, o funkcionalumui: arti darbas, parduotuvė, viešasis transportas“, - sako L.Žukovė. Tai patvirtina ir tyrimo skaičiai - vos 29 proc. 18-29 metų amžiaus žmonių kaip svarbų kriterijų įvardijo mažą triukšmą ar nedidelį eismo lygį.

Atlikta apklausa rodo ir aiškius kartų skirtumus. Daugiau nei pusė (58 proc.) 50-59 metų Lietuvos gyventojų dažniau linkę galvoti apie ramesniame rajone esantį būstą - tai svarbu vos 29 proc. 18-29 m. respondentų.

Iš kitos pusės, mikrorajono saugumas - vienas svarbiausių prioritetų jaunimui. Šiam veiksniui renkantis būsto vietą 18-29 m. respondentai teikia dažniausiai iš visų kitų amžiaus grupių (35 proc., lyginant su 29 proc. 30-39 m. amžiaus žmonėmis, 22 proc. 50-59 m. ir pan.).

„Vyresnio amžiaus žmonės renkasi ramesnį būstą, daugiau dėmesio skiria komfortui, aplinkai, gyvenimo kokybei. Tuo metu jaunoji karta vis dar ieško, kaip optimaliai išnaudoti laiką ir erdvę, todėl jų būsto sprendimai šiandien skiriasi. Tačiau žmonės linkę keistis, todėl, nepriklausomai nuo amžiaus, anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai keisis ir jų poreikiai“, - apibendrina L.Žukovė.

Taip pat, priešingai nei jaunesni pirkėjai, jie žymiai mažiau nerimauja dėl geopolitinių rizikų - saugumo situacija Europoje jiems rečiau tampa sprendimą dėl NT įsigijimo lemiančiu veiksniu (8 proc. lyginant su 24 proc.).

Daugiau nei trečdalis 18-29 m. amžiaus žmonių nurodo vertinantys darbo vietos artumą (33 proc.), viešojo transporto prieinamumą (37 proc.) bei mikrorajono saugumą (35 proc.), tačiau mažiau dėmesio skiria gamtai (21 proc.) ar aplinkos išskirtinumui (6 proc.).

Nepasitenkinimas esamu būstu

Jaunesni respondentai rečiau yra visiškai patenkinti savo gyvenamosiomis sąlygomis, nei vyresnio amžiaus žmonės. Vos 47 proc. 18-29 metų respondentų nurodė esantys patenkinti savo būstu, tuo metu tarp 30-39 metų amžiaus žmonių šis rodiklis siekia 52 proc., o tarp 40-49 m. net 60 proc. Be to, jaunesni žmonės dažniau išreiškia ir žymesnį nepasitenkinimą: net 13 proc. 18-29 metų respondentų teigė, kad savo būstu yra labiau nepatenkinti nei patenkinti.

Tarp vyresnių amžiaus grupių šis skaičius gerokai mažesnis - svyruoja nuo 5 iki 9 proc. „Didesnį nepasitenkinimą galima sieti tiek su mažesniu finansiniu pajėgumu, tiek su pereinamuoju gyvenimo etapu. Jauni žmonės dažniau nuomojasi, gyvena su kitais šeimos nariais ar tik pradeda savarankišką gyvenimą, todėl jų pasirinkimai dažnai yra kompromisas tarp to, ko norėtų, ir to, ką šiuo metu gali sau leisti“, - pažymi L.Žukovė.

Pasak ekspertės, dažniausiai tokie gyventojai dairosi senesnės statybos būtų antrinėje rinkoje, o ateityje neretai yra linkę keisti būstą, taip gerindami gyvenimo sąlygas. Kita vertus, vyresni gyventojai dažniau jau yra įsigiję būstą, sukūrę šeimas ir įsitvirtinę darbo rinkoje, todėl natūralu, kad jų pasitenkinimo lygis būstu ir gyvenamąja aplinka yra aukštesnis.

Luminor banko apklausa Baltijos šalyse buvo atlikta 2024 m. rugsėjį bendradarbiaujant su tyrimų agentūra Norstat, joje dalyvavo 1004 respondentai Latvijoje, 1000 respondentų Lietuvoje ir 1012 respondentų Estijoje.

„Luminor“ banko atliktos apklausos duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų, šiuo metu gyvenančių nuomojamame būste, norėtų įsigyti nuosavą butą ar namą, jei mėnesinė paskolos įmoka būtų lygi dabar mokamai nuomos kainai.

Naujai atlikta apklausa parodė, kad būstą šiuo metu nuomojasi 11 proc. Lietuvos gyventojų. „Tačiau dauguma jų norėtų tapti nebe nuomininkais, o būsto savininkais, jei tik mėnesinė būsto paskolos įmoka būtų lygi būsto nuomai. Tokiu atveju butą ar namą sau norėtų įsigyti 88 proc. respondentų, - pastebi E. Jurevičius. - Tik nedidelė dalis gyventojų nurodo, kad norėtų ir toliau nuomotis, o nuosavo būsto nepirkti. Tokios nuomonės laikosi vos 9 proc.

Nors iš apklausos duomenų matoma, kad dauguma žmonių norėtų įsigyti būstą, o ne jį nuomotis, jei mėnesio išlaidos išliktų tokios pačios, ši pageidaujama situacija ne visada sutampa su nekilnojamojo turto rinkos realijomis, sako ekspertas.

„Kaip pastebima iš respondentų atsakymų, vidutinė nuomos kaina, neįskaitant komunalinių paslaugų, šiuo metu yra apie 400 eurų. Tai prilygsta mėnesinei būsto paskolos įmokai už standartinį vieno kambario butą. Tačiau norintiems turėti dviejų kambarių būstą, mėnesinė paskolos įmoka yra gerokai didesnė - apie 700 eurų. Ir nors EURIBOR palūkanų norma palaipsniui mažėja ir suteikia geresnes sąlygas įsigyti nuosavą būstą, tai visgi nereiškia žemesnių nuomos kainų. Nuomos kainas dažniausiai diktuoja paklausos ir pasiūlos santykis“, - sako E. Jurevičius.

Eksperto teigimu, esant didelei paklausai, remiantis praeities tendencijomis, ne auga nuomos kaina, o nuomotojai tampa išrankesni nuomininkų atžvilgiu. Tačiau pokyčių nuomos pasiūloje taip pat galima sulaukti, kadangi mažėjančios būsto paskolų palūkanos traukia investuotojų, kurie paskutiniaisiais metais daugiau žvalgėsi į kitas investavimo priemones, dėmesį.

Lietuviai - nuosavo būsto mėgėjai. 96 proc. žmonių sako, kad norėtų gyventi nuosavame būste. Šiuo metu apie 88 proc. Nuomą renkasi dažniausiai 18-35 metų amžiaus gyventojai, neturintys šeimos, per mėnesį gaunantys mažiau nei 1000 Lt pajamų.

Lietuviai taip pat išsiskiria pagal savo lėšomis įsigyto būsto rodiklį. 85,3 proc. šalies gyventojų yra nusipirkę būstą už savo lėšas.

J.Gumuliauskienės teigimu, šiuos skirtumus lemia skirtinga istorija ir kultūra. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, daug nekilnojamojo turto buvo privatizuota. Be to, jaunos šeimos dabar dažnai ima paskolas ir perka būstą.

Nuosavo būsto daugiausiai Lietuvoje turi vyresnio amžiaus žmonės. Kol kas, N.Mačiulio teigimu, Lietuvoje labiau būstą apsimoka pirkti, tačiau reikia turėti omenyje, kad dabar palūkanos yra rekordiškai žemos, o taip bus tikrai ne amžinai.

„Butas - gana nelikvidus turtas, kurio kaina gali greitai keistis, o nefiksavus paskolos palūkanų irgi negalima tikėtis tik pastovių išlaidų.

Antrąjį šių metų ketvirtį Vilniaus gyventojų galimybės įsigyti būstą savo mieste augo sparčiausiai per dvejus metus. „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas antrąjį ketvirtį, lyginant su ketvirčiu prieš tai, išaugo 4,8 proc.

Jis rodo, kad vilniečių atlyginimai buvo 9,8 proc. Sparčiausiai Baltijos šalyse būsto įperkamumo indeksas augo Taline. Estijos sostinės gyventojų atlyginimai buvo 64,5 proc.

Mėnesinei įmokai vilniečiai turi skirti 27 proc., Rygos gyventojai - 22 proc., Talino - 18 proc.

Pasak bendrovės „Capital“ nekilnojamojo turto brokerio Manto Mikočiūno, šiuo metu Vilniuje studentiško būsto kainos svyruoja nuo maždaug 350 eurų už senos statybos vieno kambario butą iki 700-750 eurų už naujos statybos dviejų kambarių butą su atskiru miegamuoju.

„Pastaruoju metu pastebime, kad studentai vis rečiau linkę dalintis gyvenamąja erdve su kitais. Šiandien jie dažniausiai ieško atskiro būsto, kuriame gyventų vieni ir turėtų savo nuosavą erdvę poilsiui po studijų ar darbo. Todėl rinkoje jau kurį laiką stebima tendencija, kad vis mažiau studentų nuomojasi būstą keliese ir labiau renkasi solo variantus. Tai, žinoma, turi įtakos ir kainų augimui“, - pastebi M. Mikočiūnas.

Pasak brokerio, ryškiausias nuomos kainų augimo laikotarpis prasideda liepos viduryje ir tęsiasi iki rugsėjo vidurio. Būtent tada, kai paskelbiami stojimo rezultatai, o būsimieji pirmakursiai pradeda intensyvias būsto paieškas.

„Būtent tuo metu, kai išauga paklausa, nuomotojai aktyviau peržiūri kainodarą - rinkoje stebima, kad šiuo laikotarpiu nuomos kainos vidutiniškai padidėja 10-15 proc., lyginant su tų pačių metų sausiu - vasariu. Kainų kilimą lemia ir tai, kad dažniausiai būsto nuomos sutartys sudaromos metams, o tai reiškia, kad ankstesniais metais į miestą atsikraustę gyventojai tuo pat metu ieškosi naujo būsto“, - sako nekilnojamojo turto brokeris.

Pasak „Artea“ banko finansų ekspertės dr. Dalios Kolmatsui, būtent todėl svarbu nelaukti paskutinės minutės ir priimti apgalvotą, biudžetą atitinkantį sprendimą. „Studentams patartina pradėti paieškas kuo anksčiau - ypač jei biudžetas ribotas. Verta prisiminti, kad nuomos sutartys dažniausiai pasirašomos metams, todėl tai - ne vienkartinis sprendimas, o ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, kuriam reikia atsakingo pasiruošimo“, - sako ekspertė.

Pasak finansų ekspertės, renkantis būstą svarbu įsivertinti ne tik išlaidas, bet ir savo galimybes taupyti. „Net jei pajamos nedidelės, verta nuo pat pradžių įtraukti taupymą į savo mėnesio biudžetą - rekomenduojama taupymui skirti 10 - 20 proc. biudžeto dalies. Toks įprotis padeda ne tik sukaupti atsargą netikėtoms situacijoms, bet ir ugdo atsakingą požiūrį į pinigus, kuris pravers bet kuriame gyvenimo etape“, - sako dr. Dalia Kolmatsui.

„Studentams būsto paieška dažnai tampa pirmuoju rimtu finansiniu iššūkiu, kurį jie priima savarankiškai. Todėl pradžioje svarbiausias žingsnis - ne žiūrėti skelbimus, o suskaičiuoti, kiek realiai būsimas gyventojas gali skirti būsto nuomai. Svarbu įtraukti ne tik nuomos kainą, bet ir visus papildomus mokesčius - šildymą, elektrą, internetą, transportą, maistą. Pagal galimybes itin svarbu reguliariai, kiekvieną mėnesį atsidėti 10-20 proc. savo pajamų taupymui. Jei po paskaičiavimo biudžete tokios dalies nelieka, pasirinktas variantas gali reikšti per didelę finansinę naštą ir riziką vėluoti su įmokomis ar pritrūkti lėšų nenumatytiems atvejams“, - sako „Artea“ banko finansų ekspertė dr. Dalia Kolmatsui.

tags: #dazniausiai #busta #nuomojasi