Daugiametės gėlės sodybos dizainui: tradicijos ir modernumas

Jei jau įsigijote sodybą kaime, tai ir jos puošyba neturėtų tapti labai miestietiška. Žodžiu, apie tai pagalvoti pats metas, nes ruduo - geras laikas sodinti daugiametes ir dvimetes gėles, o taip pat krūmus. Apžvelkime, kaip įvairiuose Lietuvos regionuose puoselėjami gėlių darželiai ir kokias gėles verta rinktis norint sukurti autentišką ir gražią aplinką.

Tradicinė lietuviška sodyba Rumšiškėse.

Aukštaitijos gėlių darželiai

Kiekvienoje Aukštaitijos sodyboje buvo gėlių darželis, kuris buvo sodinamas dėl grožio. Pagal darželį buvo sprendžiama ir kokia gaspadinė: jei gėlių darželis prastas, tai ir šeimininkė nedarbšti. Gėlių darželis buvo ypač svarbus mergaitėms. Jei šeimoje būdavo dukterų, tai jos jau nuo 10-12 metų perimdavo darželio tvarkymą iš mamos. Vėliau merginos išeidamos iš namų pasiimdavo kartu ir sodinamų gėlių, kurias vėliau labai saugodavo.

Aukštaitės gėlių darželį paprastai rengdavo prie gyvenamo jo namo , lysvelės dažniausiai būdavo apskritos, jas vadino lovelėmis. Tik Rytų Aukštaitijoje lysveles darė keturkampas ir vadino eželėmis. Lysvelių kraštus apdėdavo akmenukais ir paprastai juos baltindavo. Kartais tvirtindavo velėna, augalais, karklų vytelėmis. Aukštaitėms svarbiausiai buvo ne augalų grožis, o kvapas ir vaistingumas.

• Bijūnai (Paeonia L.) sodino dėl puošnių kvapių didelių žiedų. Ypač buvo vertinamos anktyvos raudonais žiedais žydinčios pivonijos.
• Diemedis (Artemisia abrotanum L.) - aromatingas puskrūmis.
• Plunksnalapes rudbekijas (Rudbeckia laciniata L.) dar vadintas geltonaisiais jurginais sodino prie tvoros ir namo kampuose.
• Dviragės leukonijos (Matthiola bicornis DC.) žinomos naktinukų pavadinimu buvo sodinamos dėl kvepiančių vakarais žiedų svaigumo.
• Kvapioji razeta (Reseda odorata L.) - mylimiausia ir garbingiausia gėlė dėl žiedų kvapo ir ilgo žydėjimo.

Dzūkijos gėlių darželiai

Vos tik vyrai suręsdavo pirkią, tuoj dzūkės šalia jo sodindavo gėlių darželį. Sakydavo, kad jeigu prieš pirkią nėra gėlių darželio, tai reiškia jau niekas tokioje pirkioje ir negyvena. Darželį suskubdavo sodinti dėl gražumo, linksmumo ir pasidžiaugimo. Jis turėjo būti tvarkingas ir apravėtas. Daugeli augalų iš dzūkių darželių buvo vartojami vaistams, o taip pat apeigoms.

Dzūkijoje žemės sausos, nederlingos, smėlis, tad dažnai lysvelių visai nekasė - sodino gėles palaidai, o jei kasė tai dažniausiai keturkampes. Didesnę gėlių lysvę vadino ažuogana, mažesnę - ažuoganėles, ažuoganaite. Lysvelių kraštus tvirtino akmenukais, raudonų plytų kampais, bežievėmis karklų vytelėmis ar apvelėnuodavo.

• Vaistinės balzamitos (Tanacetum balsamita L.) buvo auginamos dėl kvapnių ir vaistingų lapų.
• Bijūnai (Paeonia L.) sodino dėl puošnių kvapių didelių žiedų ir dėl to, kad taip pat buvo laikomi vaistu.
• Diemedis (Artemisia abrotanum L.) - aromatingas puskrūmis, kurį dzūkės augino dėl kvepiančių sidabriškų lapelių.
• Žalioji rūta (Ruta graveolens L.) buvo reikalinga tradicijų apeigoms puoselėti: Pirmajai Komunijai, vestuvėms, laidotuvėms.
• Mėtos (Mentha L.) irgi puošė dažną darželį.
• Pievines pilnavidures kraujažoles (Achillea ptarmica var. multiplex haimerl.) vadino čysčiumi. Tai buvo viena pagrindinių gėlių ne tik dėl baltų žiedelių, bet ir dėl vaistingumo.
• Baltosios driekanos (Bryonia alba L.) - tai daugiamečiai, žoliniai, vijokliniai, vaistiniai augalai.

SuvalkijOs gėlių darželiai

Darželis buvo ir kiekvienoje suvalkiečio sodyboje. Miestelių gyventojai darželius rengė tarp gyvenamojo namo ir gatvės, kad visi matytų, koks jis yra gražus. Kaimuose, vienkiemiuose darželius rengė į kiemo pusę, kad grožėtis galėtų šeima. Darželių plotas buvo įvairus: vieni jį įrengdavo per visą namo plotą, abipus priengio, kiti - vienoje prieangiopusėje, treti „L“ formos: vienoje prieangio pusėje ir iš namo galo.

Suvalkijoje darželių pakraščiuose sukasdavo pailgas lysveles, o viduryje - keturkampes arba apvalias. Tarpukariu buvo populiarios rombo ir širdelės pavidalo lysvelės. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, sukasdavo lysveles ir Lietuvos valstybingumo ženklų formos: Gedimino stulpus, šaulių ženklą. Lysvelių kraštus tvirtino akmenukais, augalais, pusplytėmis, velėnomis, karklų lankeliais. Nors buvo šeimininkių, kurios kraštus irgi apsodindavo tik gėlėmis.

• Daugiametės flioksai (Phlox Paniculata L.) buvo sodinami dėl gražių, ryškių ir gana stipriai kvepiančių žiedų.
• Kartieji kiečiai (Artemisia absinthium L.) vadinami metėlėmis, jei tik neaugo kažkur šalia laukuose, buvo sodinami darželių pakraščiuose ar prie tvoros iš kitos pusės.
• Rūtos (Ruta graveolens L.) buvo labai reikalingos apeigoms ir pagarbiai sodinamos.
• Paprastieji sinavadai (Aquilegia vulgaris L.) dar vadinami katilėliais irgi buvo plačiai auginami.
• Plunksnalapes rudbekijas (Rudbeckia laciniata L.) dar vadintas geltonaisiais jurginais sodino prie tvoros ir namo kampuose.

Žemaitijos gėlių darželiai

Žematijoje sakydavo, kad sodyba be darželio kaip putra be druskos. Net elgetos sakydavę; jei nėra darželio, nėra ir gero žmogaus. Jis buvo visų namų garbė, nors jį globojo išskirtinai tik moterys. Ypač gėlių darželį mylėjo margaitės. Jis buvo jų „visas kraitis“.

Žemaitės darželį sodindavo į kiemo pusę, kad būtų gražu į jį žiūrėti kasdienos darbus dirbant. Bet jei toji pusė buvo šiaurinė, tai sodindavo ir į priešingą. Darželio plotas paprastai nebūdavo didelis , o planas nebuvo įmantrus. Pagal tvorelę sukasdavo pailgas lyveles, o viduryje - daugiausiai keturkampes. Tarpukariu darė širdies, rombo, trikampio lysveles, o džiaugdamiesi atgauta Nepriklausosomybe, formavo ir Lietuvos valstybingumo ženklų formos lysveles.

Lysvelių kraštus žemaitės tvirtindavo akmenukais, kartais velėna, o kartais ir vytelių lankeliais. Kartais pasitaikydavo ir baltais narcizais apsodintų kraštelių, kas atrodydavo labai gražus, tarsi ištiestos drobės. Darželiuose dažniausiai žemaitės augindavo žiemines gėles, kad jų nereikėtų iš naujo sėti kas pavasarį.

Daugiametės gėlės: praktiniai patarimai

Pasak "Žiežmarių gėlių" lauko augalų specialistės Ramutės Muižinikienės, norint labiau papuošti sodybos saulėtąją zoną ypač tiks ir patiks žemaūgiai jurginai: tai praktiškas augalas, tinkantis auginti ir vazone, ir palangių konteineriuose. Suteikite žemaūgiams jurginams saulės ir auginkite purioje dirvoje.

"Jeigu žemė yra smėlėta ir negalinti pasigirti derlingumu, daugiametės gėlės ir čia žydės, svarbiausia, prieš sodinant maišyti kuo daugiau derlingos žemės kartu su durpėmis ar durpingu juodžemiu. O jei situacija nepagerės, tada maišyti molio arba komposto.

Norint papuošti savo namų balkoną gėlių žiedais, gėlininkai rekomenduoja pelargonijas - šios nekaprizingos gėlės jau yra žinomos visiems: tai laiko pateisintos gėlės, kurios auginamos duoda puikių rezultatų.

Gyvenant aukščiau negu antrame ar trečiame aukšte, verta rinktis vijoklinius augalus, tokius, kaip raganė - šis augalas laikomas kone gražiausiu vijokliniu augalu. Visada atrodys labai įspūdingai, o jūsų dėmesio reikalaus minimaliai - raganė puikiai prisitaiko prie bet kokio klimato.

Jei norite pasipuošti ir savo kambarius gėlių žiedais, tokios gėlės kaip agapantai visada atrodys puikiai: originalios formos mėlyni arba balti žiedai tikrai atpirks šios gėlės kaprizus - šį augalą patartina auginti mediniame kubile, dengtame drenažo sluoksniu iš žvyro.

Vaistinė melisa, nors visų pirma laikoma pirmosios pagalbos vaistu, puikiai gali būti auginama ir kaip skaniai kvepiantis žalialapis augalas: suteikite jai daug šilumos ir lengvą dirvožemį, o patys apsiginkluokite kantrybe.

Augalai prie vandens telkinio

Sodyba prie ežero, upės arba su tvenkiniu - kiekvieno svajonė. Geriausia, kai dalis vandens paviršiaus yra šešėlyje. Todėl medžiai ir krūmai prie kūdros - geras sprendimas. Vandens augalai, tokie kaip lelijos, atlieka panašią funkciją. Nepalikite kūdros plikos saulėje - taip daugiau šansų, kad ji užmauros. Bent trečdalis vandens paviršiaus turėtų būti šešėlyje.

I.Auželienė kaip svarbiausią, tinkamiausią ir geriausiai pritaikomą pakrančių augalą pamini gluosnį. Visiems jiems būdinga gana plati ir stipri šaknų sistema - todėl jie gali gerai sutvirtinti šlaitą. Be to, jie puikiai jaučiasi, jei nepritrūksta drėgmės.

Baltasis gluosnis (lot. Salix alba).

Baltasis gluosnis (lot. Salix alba) užauga iki 20-25 m aukščio. Jo svyrančios šakos leidžiasi žemyn ir sukuria tėkmės pojūtį, harmoningai sujungdamos vandens ir augalų stichijas. Joks kitas medis nepadaro šio efekto taip tobulai.

Karklai ar žilvičiai, kaip bepavadinsime, taip pat yra puikūs pakrantės augalai. Dažnai jų vengiama dėl agresyvaus plėtimosi. Tačiau yra išvesta įvairių karklų veislių, kurios ne tokios agresyvios.

Kiti tinkami augalai prie tvenkinio:

• Kamasija (lot. Camassia) - tai mažai populiarūs svogūniniai augalai, kilę iš Šiaurės Amerikos, kurie tiesiog tarpsta drėgnose, saulėtose vietose.
• Japoninė raktažolė (lot. Primula japonica)
• Melvenė (lot. Molinia) - viena iš nedaugelio dekoratyvinių žolių, kuri gali augti sezoniškai užmirkstančiose pievose.
• Raudoklė (lot. Lythrum salicaria) - pažįstamas augalas, aptinkamas Lietuvos drėgnose pievose bei paupiuose.
• Sibiriniai vilkdalgiai (lot. Iris sibirica) - skirtingai nuo barzdotųjų giminaičių, geriau auga drėgnose vietose.
• Kemerai (lot. Eupatorium) - įspūdingi, stotingi augalai, su laiku išaugantys į plačius kerus.
• Raudonoji vingiorykštė (lot. Filipendula rubra)
• Visos rūgtys (lot. Polygonum) prijaučia drėgnai dirvai.
• Paprastoji gyvatžolė (lot. Bistorta major) - dažnas augalas šlapiose Lietuvos pievose bei pamiškėse.

Kad ir kokius augalus pasirinksite, nepamirškite, kad geriausias vandens telkinys yra toks, kuriame susiformavusi sveika ekosistema.

Vasarą žydinčios daugiametės gėlės

Štai keletas rekomenduojamų vasarą žydinčių daugiamečių gėlių, kurios gali papuošti jūsų sodybą:

• Pentiniai suteikia vertikalumo, tad juos galite auginti net tuose gėlynuose, kur neturite daug vietos.
• Snapučiai tinkami sodinti gėlyno viduryje ir pakraščiuose, jie puikiai užpildo tarpus tarp kitų augalų.
• Ežiuolė yra augalas vasaros grožiui.
• Astrancijos toleruoja pusiau pavėsį. Puikiai auga ir saulėje, o jeigu pakanka drėgmės, žydi net visą rudenį.
• Žvaigždūnė ‘Butterfly Blue’ primena lietuviškas pievas.
• Jeigu savo gėlyne planuojate sodinti levandas, rinkitės tikrąją levandą (Lavandula angustifolia).
• Veronika dovanoja šiuolaikiškumo prieskonį, atšviežina gėlyną naujomis formomis ir struktūromis.
• Bijūnai yra ilgaamžiai, gali augti 25-50 metų vienoje vietoje.

Kokie sodybos šeimininko lūkesčiai pasodinus augalą? Jie svarbūs todėl, kad aplinka prisipildo spalvų. Tačiau augalai vaidina daugybę vaidmenų, atlieka įvairias funkcijas. Pavyzdžiui, jie papildo sodą struktūriškai, turi nematomų savybių: kvapą, garsą, skonį.

Pradžioje labai svarbu, kas bus lyderiai, t. y. sodybos dizaino pagrindas. Kiekvienas augalas savitas, kiekvienos sodybos dirva ir ją supanti aplinka skirtingos, kiekvienas kampelis apšviestas vis kitaip. Idealu, jei augalą esate matę ne tik nuotraukoje, bet ir kieno nors sodyboje.

Jei jau apsisprendėte, kokio aukščio ir kiek augalų reikia sodybai, pagalvokite apie jų kontūrus, formą. Svarbi yra augalo, o ne lapų ar žiedų forma. Pieštuku nupieštas želdinių grupės eskizas naudingas, kai norima įgyvendinti kelias skirtingas idėjas. Tikslas, kurio jūs siekiate - kontrastingų formų augalų, puikiai derančių tarpusavyje, grupė.

Grupuokite augalus. Sodinkite grupes, o ne pavienius augalus. Pakartokite augalų grupes. Labai gražiai atrodo dvi vienodos augalų grupės skirtinguose sodo kampeliuose. Jos papildo viena kitą. Grupių pakartojimas yra vienas iš būdų, padedančių išvengti galybės augalų rūšių (tai būtų kolekcija, o ne želdynai). Rezultatas - stiprus ir užtikrintas efektas.

Planuokite augalų sodinimą vertikaliais ir horizontaliais sluoksniais. Sukurkite tokį želdyną, kuriame būtų ne vien didelis augalas. Apgalvokite, kas augs už jo, priekyje, gal ir apačioje. Kur maža erdvės ir lysvės gana siauros, augalai gali būti sudaryti kelis aukštus, kaip gamtoje. Pavyzdžiui, miške aukščiausiai yra medžių lapija, žemiau - mažesni medeliai ir krūmai, po jais - daugiamečiai žoliniai augalai, o apačioje - svogūniniai.

Sklypo zonavimas

Norint lengviau ir geriau sutvarkyti sklypą jį reikia suskirstyti į zonas:

• Dekoratyvinė zona puošia sklypą.
• Reprezentacinė sklypo dalis dažniausiai rengiama sklypo fasadinėje pusėje.
• Ramaus poilsio zona skirta sodybos šeimininkų poilsiui. Joje daugiau želdinių, apribotų erdvių.

Svarbiausia - neužsodinti viso sodybos ploto augalais. Būtina palikti erdvės, iš jos bus geriau matomi visi pakraščiuose esantys augalų deriniai.

Alpinariumai ir akmenų sodai

Nuo senų laikų mėgstami alpinariumai. Dažnai įrengiamas alpinariumas ir vandens telkinys. Nuo reljefo labai priklauso gėlyno tipas, jo dydis bei pobūdis. Dėl kalvoto reljefo gėlynas gali būti geriau apžvelgiamas, be to susidaro įvairesnės augimo sąlygos.

Kalvelė arba šlaitas su akmenimis ir apsodintas augalais - vadinama alpinariumu. Jis tinkamas žaliajam plotui papuošti. Lygioje vietoje sukurta kompozicija iš akmenų ir augalų - tai akmenų sodas. Jis gražiai puošia jūsų kiemelį. O dideli akmenų deriniai, uolynai, kuriuos puošia ir jų grožį atskleidžia smulkūs augalėliai - tai rokariumai. Kokį alpinariumą turėsime, labai priklauso nuo esamo reljefo.

Kaip įrengti alpinariumą?

1. Pažymėkite aikštelės plotą - būsimą alpinariumą. Jis turi būti saulėtoje vietoje, ovalo ar stačiakampio formos
2. Pažymėtoje vietoje nukaskite velėną, išrinkite piktžolių šaknis, akmenis.
3. Jei tai šlaitas, pagalvokite ar norite šiek tiek ar daugiau pakeisti formą: paaukštinti, ar priešingai nukasti šlaitelį.
4. Jei sklypelis nuokalnėje ir priesmėlio dirva, specialaus drenažo įrengti nereikia, tik pagerinkite laidžia, derlinga žeme, jei tai priemolio ar molio - būtinai įrenkite.
5. Alpinariumo pagrindas - akmenys bei akmeninės sienutės.

Tinka tiek vietiniai, tiek atvežtiniai akmenys: įvairių spalvų granitai, dolomitai. Vietiniai daugiau susilieja su esamu peizažu. Atvežtiniai - išsiskiria iš visumos ir ryškiau matomi. Ir vieni, ir kiti gražiai atrodo, rinkitės pagal galimybes.

Sodybos stiliai

Pasirenkant stilių pirmiausia atsižvelgiama į esamų pastatų išvaizdą ir bendrą kraštovaizdį. Aplinkos dirbtinumas ir nesiderinimas su bendru projekto kontekstu per ilgą laiką tampa vis pastebimesnis ir pradeda erzinti pačius šeimininkus. Be abejo, prie kaimiško stiliaus rąstinio namo netiks idealiai simetriškas klasikinis sodas su susodintų gėlių ornamentais, o modernus baseinas keistai atrodys rytietiškoje aplinkoje.

Natūralią gamtą imituojantys sodai

Natūralią gamtą imituojantys sodai siekia atrodyti kuo natūraliau ir dažniausiai primena laukinę gamtą. Įvairiausi žydintys augalai, susimaišę su varpiniais augalais ir dekoratyvinėmis žolėmis gali atrodyti kiek chaotiškai, bet reikalauja nemažos priežiūros ir kruopštaus planavimo. Tokiam sodui prižiūreti ir kontroliuoti augalų augimą reikės nemažai laiko, tačiau nedaug investicijų: juk lauko vienmetės ir daugiametės gėlės dažniausiai pasisėja pačios, varpiniai augalai plečiasi patys.

Japoniškas sodas

Toks stilius dažniausiai vadinamas japoniškuoju sodu. Japoniškas sodas turi rodyti darną ir glaudų žmogaus ryšį su gamta ir suderinti visas penkias stichijas: vandenį, žemę, medį, orą ir ugnį. Vanduo sode reiškia gyvenimo ir energijos tėkmę, nepastovumą. Akmuo simbolizuoja amžinybę, tvirtumą, jėgą.

Projektuojant tokio stiliaus sodą naudojamos tik natūralios kilmės medžiagos: mediena, nendrės, bambukai, akmenys, žvirgždas, samanos. Ypač įdomus yra japoniškas akmenų sodas. Tai uždara ir privati meditacijos erdvė. Akmenų sodo pagrindiniai elementai: įvairūs akmenys, žvirgždo ar smėlio pagrindas, juos gali papildyti kiti rytietiški elementai: lantanos, tsukubai įrengimas, akmens bokštai ir kt.

Sodas šeimai

Projektuojant sodą šeimai yra atsižvelgiama į visų šeimos narių laisvalaikio pomėgius, bendrus šeimos poreikius. Pagal tai sklypas suskirstomas funkcinėmis zonomis, pasitelkus vientisumo įspūdį teikiančias detales. Vaikams galbūt svarbiausia maudytis baseinėlyje, žaisti smėlio dėžėje ar sportuoti krepšinio (teniso) aikštelėje. Mamai gali būti svarbu turėti šviežių daržovių ir prieskonių, eksponuoti mėgstamų gėlių kolekciją ar skaityti knygas. Tėčiui galbūt norisi pasportuoti aikštelėje su vaikais arba reikia ramios vietos paskaityti laikraščiams, pamedituoti. O savaitgaliais puiku visai šeimynai su draugais lauko kepsninėje išskepti kepsnių ir paplepėti pavėsinėje.

Etnografinis kaimiškasis stilius

Etnografinis kaimiškasis stilius populiarus kaimo turizmo sodybose, kaimo soduose. Kaimiško stiliaus sodas turi atrodyti netvarkingai, lyg augalai augtų patys savaime. Tačiau nereikėtų apsigauti dėl šiek tiek chaotiško vaizdo - šis sodas reikalauja nuolatinio darbo ir kruopštaus planavimo - taip gaunamas reikiamas rezultatas.

Projektuojant etnografinį stilių vengiama modernių formų, egzotiškų ir formuojamų augalų, taisyklingų gyvatvorių ir pan.

Natūralistinis apželdinimas

Kuriant natūralistinį želdyną, pirmiausia turime atsižvelgti į tai, kokia yra žemė ir pagal tai ieškoti, ką į ją pasodinti, kaip sukurti želdyną. Renkantis gėles, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti: koks dirvožemio laidumas, rūgštingumas, kiek saulės, kiek drėgmės, ar vieta atvira. Vėliau galima galvoti apie augalus.

Gėlynų įrengimas

„Nestebina dažni klausimai, kaip įrengti gėlyną. Į jį akys krypsta pirmiausia. „Kai žmogus išgirsta klausimą, koks stilius, spalvos patinka, dažnai nustemba, susimąsto. Tačiau priimti sprendimus vis tiek reikia. Sodas negali vienu metu būti ir linksmas ryškiaspalvis, ir romantiškas pastelinis, ir elegantiškas baltas, ir žalias visais metų laikais.

„Sodinant bet ką, bet kas ir išeis. Kaip apsispręsti, ko labiausiai norite?

„Kaip visada - kuo daugiau matai, tuo geriau supranti, kas tau patinka. Siūlau tiesiog pamatyti kiek įmanoma daugiau gėlynų: internete ir gyvai. Visais metų laikais. Galima fotografuoti, naršyti, patikusius paveikslėlius archyvuoti. Juos peržiūrint atmesti, kas ne labai patinka, kol viskas, kas liks, bus vienos spalvinės gamos, vieno stiliaus“, - pataria E. Sūnilaitienė.

„Gėlyno vieta, dydis ir forma - asmeniniai sprendimai, tačiau yra ir taisyklių. Svarbu iškart nuspręsti teisingai. Pirmiausia nuspręskite, kur ir kodėl norite gėlyno. Po langais, kad galėtume gėrėtis gerdami kavą? Prie gatvės, kad sklypas atrodytų puošnesnis? Prie terasos ar laisvalaikio zonos, kurioje leisite vakarus? Sodo kampe, siekiant nukreipti akį nuo nepageidaujamo objekto? Palei tvorą, kad jos matytųsi kiek įmanoma mažiau? Nuspręskite, kokio dydžio bus gėlynas. Svarbiausia nepadaryti per mažo (nesižiūrės - nieko nėra baisiau už netinkamoje vietoje įrengtą per mažą gėlyną) arba per didelio (sunku prieiti ravint, daugiau darbo, nors efektas bus panašus kaip ir mažesnio).

Suprantama, į sutryptą žemę augalų nesodinsite, dėl to gėlyno vieta turi būti bent 20-30 cm supurenta, išravėtos piktžolių šaknys. Labai naudinga žemę pagerinti: įberti komposto, derlingo juodžemio ir pan.

„Populiarėja požiūris, skatinantis ne kovoti su gamta, o prisitaikyti prie jos.

tags: #daugiametes #geles #sodyboje