Daugiabučio Radiatoriaus Pajungimas Tiesiogiai Be Bendrajo Reguliavimo: Viskas, Ką Turite Žinoti

Keičiant radiatorius daugiabučiame name ar įrenginėjant šildymo sistemą individualiame name, svarbu pasirinkti tinkamą radiatorių pajungimo schemą. Šiame straipsnyje aptarsime šoninio ir apatinio pajungimo radiatorių skirtumus, vamzdyno pasirinkimą ir kitus svarbius aspektus, kad galėtumėte priimti teisingą sprendimą. Svarbu suprasti, kokio tipo radiatorių ketinate montuoti. Skirtingos medžiagos ir konstrukcijos reikalauja specifinio požiūrio į tvirtinimą ir sujungimą.

Radiatorių Tipai

Radiatoriai skirstomi į du pagrindinius tipus: plokštinius ir sekcijinius. Renkantis radiatorius labai svarbu atkreipti dėmesį, kokias konstrukcijas naudoja gamintojas.

• Plieniniai paneliniai radiatoriai: Tai populiariausias pasirinkimas dėl gero kainos ir kokybės santykio bei estetinės išvaizdos. Jie dažniausiai turi gamykliškai numatytas prijungimo vietas (šoninį arba apatinį).
• Aliumininiai radiatoriai: Lengvi, pasižymintys puikiu šilumos laidumu ir greitai įšylantys. Jie yra sekcijiniai, todėl galima reguliuoti jų ilgį ir galią. Aliumininiai radiatoriai bent keturiskart laidesni šilumai nei plieniniai, tačiau jautresni daugiabučių namų šildymo sistemose naudojamiems priedams - nuo jų linkę koroduoti.
• Bimetaliniai radiatoriai: Išoriškai panašūs į aliuminius, tačiau jų viduje yra plieniniai vamzdeliai. Jie atlaiko didesnį slėgį ir yra idealus pasirinkimas daugiabučiams namams, kur centrinio šildymo sistemoje gali pasitaikyti hidraulinių smūgių. Dar verta paminėti dvimetalius radiatorius, kuriuos sudaro plieno vamzdis ir aliuminio plokštės. Plienas patvaresnis ir geriau išlaiko sistemos slėgį, o aliuminis gerai perduoda šilumą į aplinką.
• Ketiniai radiatoriai: Ketiniai radiatoriai naudoja daugiau vandens, šilumą jie spinduliuoja į aplinką, nesukurdami konvekcijos proceso, todėl šiluma pasiskirsto netolygiai, tačiau ketiniai atsparūs ir patvarūs, todėl tarnaus ilgai.

Radiatoriai būna plokštiniai arba sekciniai. Sekcijiniai gaminami iš ketaus (špižiniai) arba aliuminio, o kartais ir iš ketaus, ir iš aliuminio, įprastai vieną radiatorių sudaro 8-10 sekcijų. Plokštiniai: gaminami iš plieno, patalpą šildo konvekciniu būdu (oras cirkuliuoja tarp radiatoriaus plokštelių ir prišildytas sklinda į patalpą), naudoja palyginti nedaug vandens, atsparūs šildymo sistemose naudojamiems chemikalams.

Kad radiatorius maksimaliai atliktų savo funkciją, jį reikia rinktis tokio paties ilgio kaip ir langas. Jeigu prie sienos už radiatoriaus dar įdėsite šilumą atspindinčios medžiagos plokštę, radiatoriaus neuždengsite užuolaidomis ar baldais, jo atiduodamos šilumos kiekis dar padidės. Radiatoriaus ilgis turėtų sudaryti daugiau nei 70 proc. lango pločio. Tada jo spinduliuojamos šilumos pakaks, kad pakeltų į viršų vėsaus oro srautą, sklindantį nuo lango, o atsistojęs greta žmogus nejus diskomforto.

Storį rinkitės pagal patalpos plotą - kuo didesnę patalpą reikia apšildyti, tuo storesnį montuokite radiatorių. Nuo grindų, sienų ir palangės iki radiatoriaus pravartu palikti apie 10 cm tarpą šiltam orui cirkuliuoti.

Rinkdamiesi radiatorių, atsižvelkite į montavimo bei priežiūros paprastumą. Tarkim, aliumininius ir ketinius sekcinius radiatorius reikia atvežus surinkti. Tam reikės specialaus rakto. O ir sveria jie daugiau. Be to, aliumininiai nuo sistemoje esančių varinių jungčių patiria galvaninę koroziją. Plieniniai radiatoriai modernūs, pigesni ir patogesni montuoti - juos tiesiog atsiveži ir pritvirtini.

Nepamirškite, kad dulkėtas ir nešvarumų nusėstas radiatorius išskiria mažiau šilumos. Idealu įsigyti tokį radiatorių, kurio visus paviršius nesunku pasiekti ir išvalyti. Juk ne veltui ligoninėse ir gydymo įstaigose montuojami vadinamieji higieniniai radiatoriai, neturintys konvekcinių paviršių, - juos kur kas paprasčiau plauti ir dezinfekuoti. Nedažykite radiatorių bet kokiais dažais, mat dažų sluoksnis taip pat mažina išskiriamą šilumos kiekį.

Radiatoriaus Pajungimo Schemos

Radiatoriaus efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip prie jo prijungiami karšto vandens padavimo ir grįžtamojo srauto vamzdžiai. Net brangiausias radiatorius nešildys gerai, jei pasirinksite netinkamą schemą.

Yra kelios pagrindinės radiatorių pajungimo schemos:

• Įstrižinis prijungimas: Tai pats efektyviausias būdas, leidžiantis išnaudoti 95-99% radiatoriaus galios. Karšto vandens padavimas jungiamas viršuje vienoje pusėje, o grįžtamasis vamzdis - apačioje priešingoje pusėje.
• Šoninis prijungimas: Tai standartinis sprendimas daugelyje daugiabučių namų. Tiek padavimo, tiek grįžtamo srauto vamzdžiai jungiami toje pačioje radiatoriaus pusėje (padavimas - viršuje, grįžimas - apačioje). Šis būdas efektyvus trumpiems radiatoriams.
• Apatinis prijungimas: Dažniausiai naudojamas naujos statybos namuose arba renovuojant sistemas, kai vamzdžiai slepiami grindyse. Nors tai atrodo estetiškai, nes vamzdžių beveik nesimato, šiluminis efektyvumas gali būti šiek tiek mažesnis nei įstrižinio prijungimo atveju.

Šilumos atidavimo ir veikimo prasme skirtumo tarp šoninio ir apatinio pajungimo radiatorių nėra. Skiriasi tik prijungimo tipais. Plieniniuose apatinio prijungimo radiatoriuose jo konstrukcijoje yra įmontuotas termostatinis vožtuvas. Todėl jie truputį brangesni. Šoninio prijungimo atveju vožtuvai komplektuojami atskirai. Prijungimo tipą galite rinktis priklausomai nuo to, kaip yra privedami vamzdeliai.

Šoninio prijungimo radiatoriuose vandens vamzdeliai jungiami iš šonų. Termostatinis ventilis montuojamas papildomai prie radiatoriaus viršutinio vamzdelio prijungimo, o grįžtamojo srauto balansavimo vožtuvas - prie apatinio vamzdelio prijungimo.

Šoninio prijungimo radiatoriai dažniausiai naudojami, kai reikia pakeisti jau esamus senus šoninio prijungimo radiatorius, kad nereikėtų keisti viso vamzdyno. Dabar populiariausia vamzdynų sistema - kolektorinė, kada į kiekvieną radiatorių ateina atskira pora vamzdelių.

Paprastai vamzdeliai vedami grindų konstrukcijoje ir radiatoriai jungiami iš apačios. Todėl populiariausi šiuo metu radiatoriai - apatinio prijungimo. Vienas jų išskirtinis bruožas, kad jie turi jau įmontuotą termostatinį ventilį su išankstiniu nustatymu. Dėl to jie brangesni už šoninio prijungimo radiatorius. Papildomai tereikia tik užsukti termostatinę galvą.

Abiejų modelių radiatoriai šildys vienodai. Ar šoninis ar apatinis variantas, priklausytų nuo galimybių išvedžioti vamzdyną ar priderinti jau esamą.

Pagrindiniai skirtumai tarp šoninio ir apatinio pajungimo radiatorių:

Radiatoriaus Pozicionavimas

Viena dažniausiai daromų klaidų - netinkamas radiatoriaus pozicionavimas. Radiatorius veikia konvekcijos principu: jis šildo orą, kuris kyla į viršų, taip sukurdamas oro cirkuliaciją patalpoje. Jei užblokuosite oro srautus, patalpa šils netolygiai.

• Atstumas nuo grindų: Rekomenduojama palikti 10-12 cm tarpą. Jei radiatorius bus per žemai, apsunkinsite oro pritekėjimą iš apačios ir bus sunku valyti dulkes.
• Atstumas nuo palangės: Tarp radiatoriaus viršaus ir palangės turi būti bent 10 cm tarpas.
• Atstumas nuo sienos: Tarp radiatoriaus galinės sienelės ir sienos turėtų būti 2-5 cm tarpas.

Radiatorių Keitimo Svarba

Sumanėte pasikeisti radiatorių, mat jis šaltas, senas, kiauras ar tiesiog nebemadingas ir netinka prie interjero? O gal dar norite perkelti jį prie kitos sienos ar dvigubai padidinti?

Pirmiausia nevalia keisti daugiabučių namų šildymo prietaisų šildymo sezonu (išskyrus avarinius atvejus), mat rizikuojate palikti kaimynus be šilumos. Be to, daugiabučių gyventojams nevalia jų keisti patiems. Tai turi atlikti atestuotas specialistas.

Su „paprastu popierizmu“ susidursite, jei neketinate keisti nei radiatoriaus galingumo, nei jo prijungimo prie bendro šildymo tinklo schemos, o tik norite uždėti tokį patį, bet naujesnį ir gražesnį. Tokiu atveju reikia kreiptis į savo namo administratorių ir informuoti apie ketinimą.

Tada susiraskite specialistą ar įmonę, rengiančią šildymo sistemų projektus, ir užsisakykite paprastojo remonto aprašą (projektą). Užsakant projektą radiatoriui keisti, idealu būtų turėti daugiabučio šildymo sistemos su patalpų šilumos nuostoliais projektą, tačiau namų administratoriai ne visada juos turi.

Neturint jokio pirminio projekto, naujojo radiatoriaus galingumas gali būti apskaičiuotas nepakankamai tiksliai. Labai apibendrintai galima teigti, kad 1 kv. metrui gyvenamosios patalpos šildyti reikia apie 100 W radiatoriaus. Bet reikia atsižvelgti ir į patalpų plotą bei tūrį, į pastato vietą, vyraujančių vėjų kryptį, patalpų šilumos laidumą, langų kokybę, radiatoriaus vietą, buto vietą pastate.

Suderinus radiatoriaus keitimo projektą su pastato administratoriumi, galima kviestis meistrą.

Keičiant radiatorių teks išleisti iš sistemos vandenį (drenuoti sistemą), o tai galima padaryti šilumos punkte, į kurį patenkama tik su namo šilumos punkto prižiūrėtojo žinia. Paprastai už nustatytą mokestį radiatorius keičia namą administruojančios įmonės ar bendrijos specialistai. Jeigu tokių nėra, galima nusisamdyti meistrą „iš šalies“.

Užbaigus radiatoriaus keitimą, šildymo sistemą reikės iš naujo iki ankstesnio lygio pripildyti šilumnešio.

Vamzdyno Diametras ir Jungimo Tipas

Daugiabučio namo šildymo sistemoje svarbu atsižvelgti į vamzdyno diametrus ir jungimo tipą. Jei turite projektą, tai jame specialisto turi būti numatyta, kokia jungimo schema ir kokie turi būti naudojami prijungimo ventiliai.

Įprastai standartiniai skardiniai, ar plieniniai vamzdiniai šoninio prijungimo radiatoriai yra su 1/2 vidinio sriegio angomis. Esmė, kad vamzdžio, jungiamo į radiatorių, skersmuo nebūtų mažesnis (sumažintas) nei buvo.

Taigi, reikia žiūrėti, kokio skersmens vamzdžiai buvo prijungti į seną radiatorių. Tai tokio pačio (ne mažesnio) skersmens ir reikia rinktis.

Pajungimas, žiūrėkite, koks vamzdžio diametras ateina į radiatorių: 1/2 ar 3/4.

Šildymo Sistemos Pertvarkymas Daugiabutyje

Planuojate kardinalius būsto šilumos ūkio pokyčius? Pirmiausia reikia pateikti raštišką prašymą šilumos tiekėjui, kad tas išduotų technines sąlygas darbams vykdyti. Tada reikės darbų techninio projekto. Jį gali parengti specializuota organizacija arba reikiamos kvalifikacijos atestatą turintis specialistas.

Kadangi šilumos ir karšto vandens sistema yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, visi namo butų ir kitų patalpų savininkai - namo bendraturčiai - yra atsakingi už namo šilumos ir karšto vandens sistemos tinkamą priežiūrą, jos būklę ir eksploataciją.

Pabaigus buto šildymo sistemos pertvarkymą, darbus reikės suderinti su namo administratoriumi (bendrijos pirmininkui) ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtoju.

Radiatorių galingumo ar prijungimo schemos keitimas išderina statinio bendrosios šildymo inžinerinės sistemą, ypač senesnės statybos daugiabučiuose, kuriuose dažniausiai būna įrengta vienvamzdė šildymo sistema.

Radiatorių galingumo ar prijungimo schemos keitimas išderina statinio bendrosios šildymo inžinerinės sistemą, ypač senesnės statybos daugiabučiuose, kuriuose dažniausiai būna įrengta vienvamzdė šildymo sistema.

Radiatorių pajungimas su naujos kartos vožtuvais

Vienvamzdės Sistemos Balansavimas

Kaip šils radiatorius vienvamzdėje sistemoje, net jei yra įrengtas tiksliai pagal projektą, visi skaičiavimai atlikti teisingai ir prietaisas tinkamai parinktas, labai priklauso nuo to, kokio stiprumo srautas ir kokios temperatūros vanduo per jį tekės. Senojo tipo sistemos ten, kur reikėdavo pristabdyti pernelyg didelio srauto tekėjimą, balansuotos mažinant vamzdžių skersmenį arba įrengiant vadinamąsias diafragmas.

Taigi po visų šitų pokyčių stovuose, esančiuose arčiau šilumos mazgo, vanduo teka per greitai ir būna pernelyg karštas, o tolimesnių butų radiatoriams karšto vandens dažniausiai pritrūksta.

Tiksliausiai subalansuojamos renovuotos šildymo sistemos, kur butuose įtaisyti termostatai, o ant radiatorių - elektroniniai termometrai. Šilumos punkte galima gauti duomenis iš butų ir tiksliai apskaičiuoti, kiek šilumos kokia kryptimi perduoti.

Vienvamzdė sistema balansuojama paprasčiausiu mechaniniu balansiniu vožtuvu. Juo susiaurinamas butus, į kuriuos turėtų patekti mažiau karšto vandens, pasiekiančio vamzdžio skersmuo. Tarkim, tų butų, kurie yra arčiausiai šilumos punkto. Tada karštas vanduo smarkiau bėgs į tolimesnius butus.

Balansuoti vienvamzdes sistemas patariama stovuose sumontuotais rankiniais arba automatiniais srauto ribojimo vožtuvais. Šiuo metu populiariausi yra automatiniai, tačiau jie, turėdami didelių privalumų, yra ne be trūkumų: pačioje sistemoje sukuria šiek tiek didesnį pasipriešinimą, tad tam pačiam karšto vandens kiekiui perduoti prireikia didesnio siurblio galingumo, vadinasi - ir daugiau elektros energijos.

Be to, tokie vožtuvai labiau nei rankiniai jautriau reaguoja į nešvarumus, linkę greičiau užsiteršti, tad juos verta naudoti švariose, reguliariai plaunamose arba naujose sistemose.

Renkantis automatinius balansinius vožtuvus, reikėtų atkreipti dėmesį, ar praplaunant sistemas jie netrukdys ir automatiškai nestabdys srauto, antraip sistemos kokybiškai praplauti nepavyks.

Šildymo Sistemos Priežiūra

Pasak namų administratorių, visus šildymo sistemos keitimus geriausia planuoti pasibaigus šildymo sezonui, bet pernelyg nedelsiant. Mat kiekvienais metais, ruošiantis ateinančiam šildymo sezonui, atliekami namų šildymo sistemų hidrauliniai bandymai. Jei vėliau sistemoje atsirastų pokyčių, bandymus reikėtų atlikti iš naujo. Tad geriausia darbams rinktis vėlyvą pavasarį ar ankstyvą vasarą.

Kasmet prieš prasidedant šildymo sezonui, sistema dar turėtų būti ir praplaunama. Tai vyksta taip: plovimo mašina į sistemą suleidžia priemonę, tirpdančią nusėdusias geležies, kalkių daleles. Po procedūros teršalai drenuojami, sistema skalaujama ir užpildoma specialia antikorozine priemone. Kuo mažiau vamzdžiuose ir radiatoriuose nuosėdų - tuo daugiau šilumos jie atiduos.

Sistemos Auditas ir Inventorizacija

Norint darbus atlikti tinkamai, jei „daro sau“ ir nori, kad investicijos nenueitų vėjais, tai turėtų nepagailėti pinigų sistemos auditui, o pirmiausia - inventorizacijai. Renovavus šildymo sistemą, dar gali būti likę problemų šilumos gamybos vietoje, t.y.

Žinodami, kaip sunku daugiabučių ir privačių namų gyventojams bei daugumai užsakovų, ne taip nuodugniai nusimanančių apie šildymo ir šaldymo sistemų hidrauliką, nuspręsti, kokiu mastu turi būti renovuojamas jų namas, modernizuojama esama sistema ar projektuojama naujame objekte, siūlome visiems tuo besidomintiems ir turintiems klausimų kreiptis į „IMI Hydronic Engineering“ mokymų laboratoriją.

Radiatorių Nuorinimas

Jūsų namuose yra radiatorių? Tuomet turite žinoti, kad viena dažniausių priežasčių, kodėl jie nešyla, yra sistem... Šildymo sistema daugiabutyje - ne mažiau sudėtinga inžinerinė sistema, susijusi su karšto vandens ir šilumos tiekimu, nei automobilis. Visi sutinka, kad bet kuriam automobiliui reikalinga techninė apžiūra ir remontas, detalių keitimas. Laikui einant ji dėvisi, tampa neefektyvi.

Nors daugiabučio šilumos punkto modernizavimas yra pačių gyventojų iniciatyva, tačiau, gali būti, kad ateityje už nemodernizuotą šilumos punktą galimos sankcijos. Energetikos ministerija yra išleidusi įsakymą, jog visų daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemos turi atitikti privalomus reikalavimus, elevatoriniai šilumos punktai turi būti pakeisti į automatizuotus. 2022 metais buvo suskaičiuota, kad šalies daugiabučiuose dar yra apie 3 tūkst. elevatorinių šilumos punktų.

Pagrindinis automatizuoto šilumos punkto privalumas yra automatinis temperatūros palaikymas visuose butuose, toks automatizavimas leidžia sutaupyti nuo 15 iki 25 proc. šilumos. Bet kuriuo atveju pirmiausia šilumos punkto renovacija būtina elevatoriniuose šilumos punktuose, kuriuose nėra šilumos kiekio, patiekiamo į pastatą, automatinio reguliavimo galimybės priklausomai nuo lauko temperatūros.

Vienvamzdė ar dvivamzdė sistema?

Efektyviausias šilumos punkto pertvarkymo būdas yra vienvamzdės sistemos perdarymas į dvivamzdę, bet vis dar manoma, kad tokia pertvarka brangi, reikalauja didelio remonto kiekviename bute. Remontas reikalingas, bet ne toks didelis, kaip įsivaizduojama.

Daugelyje iki 1993 metų pastatytų daugiabučių yra įrengta vienvamzdė šildymo sistema, kai iki tam tikros temperatūros pašildytas vanduo siurbliu užkeliamas į viršutinį namo aukštą ir stumiamas tolyn, kol pasiekia tolimiausiame viršutiniame namo kampe esančius radiatorius. Paskui vanduo iš esmės teka natūraliai leisdamasis žemyn ir, suprantama, vėsdamas.

Į pirmus šildymo prietaisus atiteka karščiausias šilumnešis, tuose butuose yra šilčiausia. Tolimesniuose, į kuriuos atiteka atvėsęs šilumnešis, temperatūra žemesnė. O jei dar kuriame nors bute yra didesniais pakeisti radiatoriai, kiti butai gauna visiškai atvėsusį šilumnešį ir jų gyventojai dėl to kaltina šilumos tiekėjus.

Kadangi daugelyje daugiabučių yra vienvamzdė šildymo sistema, UAB „IMI Hydronic Engineering" specialistai vienvamzdės šildymo sistemos efektyvumui pagerinti siūlo automatinius arba rankinius balansinius vožtuvus, mažo pasipriešinimo termostatinius radiatorių vožtuvu ir kitus komponentus - kurie visi kartu vienvamzdę sistemą daro beveik tokia pat efektyvią kaip ir dvivamzdė.

Kad šiluma butuose būtų paskirstyta tolygiai, ant šildymo sistemos išeinančių stovų turi būti įrengti balansiniai vožtuvai (ventiliai) viso pastato šildymo sistemai subalansuoti. Ant šildymo ir karšto vandens stovų sumontavus rankinius balansinius arba automatinius balansinius vožtuvus, iš karto gaunamas nemenkas šilumos sutaupymas.

Pagrindinės hidraulinio balansavimo priemonės:

• Automatinis TA-Compact-P ir rankinis TBV-CM balansiniai srauto reguliavimo vožtuvai su užsisandarinančiais matavimo antvamzdžiais.
• Rankinio balansinio vožtuvo STAD ir slėgio perkryčio reguliatoriaus STAP komplektas.

Ant radiatorių sumontavus termostatinį ventilį ir termostatinę galvutę, galimas šilumos reguliavimas. Ant radiatoriaus sumontuotu termostatu reguliuojama kambario temperatūra valdant šilumnešio srautą ir keičiant srauto santykį per radiatorių bei apvadą. Bendras šilumnešio srautas stovuose išlieka pastovus. Vienvamzdės sistemos renovacijoje naudojami mažo pasipriešinimo vožtuvai.

Renovuojant daugiabučio šildymo sistemą tikslinga naudoti apriboto temperatūros diapazono termostatines galvutes. Apribojus radiatoriaus reguliavimo temperatūrą išvengiama šiluminių mainų per atitvaras - t.y., per sienas tarp butų.

Finansinė parama modernizavimui

Vyriausybė, skatindama šilumos punktų modernizavimą daugiabučiuose, kartu teikia finansinę paramą. 2022-2023 metų kvietimui daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui finansuoti buvo skirta 4 mln. Eur. Buvo gautos 109 paraiškos daugiau kaip už 4 mln.

Tuo pačiu Vyriausybė patvirtino 2022-2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus, kuriais naujoms finansavimo kryptims paskirstoma 111,7 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. (NEKSVP) numatytoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį mažinančioms priemonėms finansuoti. Pastatų atnaujinimui (modernizavimui) skiriama 64 mln. eurų - iš jų 44 mln. eurų individualių namų renovacijai, 20 mln. eurų - daugiabučiams.

Pavyzdys: 30-ies butų 1977 metų statybos nemodernizuotame daugiabutyje Klaipėdoje 2023 metų vasarą renovuota visa šildymo sistema: senas elevatorinis šilumos punktas buvo automatizuotas: pakeisti vamzdynai, jie izoliuoti, ant stovų įrengti balansiniai ventiliai, radiatoriai pakeisti į reguliuojamus su šilumos dalikliais. Daugiabučio bendrija iš kaupiamųjų lėšų turėjo 20 proc. šildymo sistemos renovacijai reikalingos sumos. Iš daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo programos fondo bendrijai buvo kompensuota 80 proc. šilumos punkto renovacijos darbų kaštų.

Valstybė kompensuoja 80 proc. šilumos punkto modernizavimo kainos. Pridėjus bendrijos kaupiamąsias lėšas, šildymo sistemos pertvarkymas gali nieko nekainuoti, bet butuose bus šilčiau, o sąskaitos už šildymą mažesnės.

tags: #daugiabutyje #radiatoriaus #pajungimas #tiesiogiai #be #trieigio