Saulės kolektoriai daugiabučiuose namuose: ar verta investuoti?

Pastaraisiais metais saulės elektrinės Lietuvoje populiarėja žaibiškai. Saulės elektrinės Lietuvoje tampa vis populiaresnės ir aktualesnės. Pastaraisiais metais didžiausią įtaką populiarumui turėjo APVA parama, išaugusios elektros kainos ir gyventojų siekis sutaupyti. Ir nors ant individualių namų stogų įrengti moduliai nebenustebina nieko, daugiabučių namų, ant kurių stogų ar jų balkonuose būtų sumontuotos saulės elektrinės - vienetai. Dažniau butuose gyvenantys žmonės renkasi įsigyti nutolusią saulės elektrinę. Vis tik nereikėtų atmesti ir galimybės modulius įsirengti ant savo gyvenamojo daugiabučio namo stogo ar balkone. Tik kaip tą padaryti?

Šiame straipsnyje aptarsime saulės kolektorių įrengimo daugiabučiuose namuose galimybes, privalumus ir trūkumus, taip pat finansavimo ir teisinius aspektus.

Saulės kolektorių privalumai ir trūkumai

Saulės kolektoriai - tai įrenginiai, kuriuose nemokama saulės energija naudojama karšto vandens ruošimui ir šilumos gamybai. Tinkamai parinkta sistema gali padengti nuo 60 iki 90 % šilumos poreikio vandeniui ar patalpoms šiltuoju metų laiku. Skaičiuojama, kad keturių asmenų šeima kasmet gali sutaupyti 300-500 € vien už karšto vandens ruošimą.

Saulės kolektorių schema

Sistemos efektyvumas priklauso nuo kolektoriaus tipo, montavimo kampo, stogo orientacijos bei šilumos izoliacijos kokybės. Be to, jos leidžia lanksčiau derinti skirtingus energijos šaltinius ir didina bendrą sistemos atsiperkamumą.

Saulės kolektorių tipai:

• Plokštieji kolektoriai: paprastesni ir pigesni, tačiau mažiau efektyvūs.
• Vakuuminiai kolektoriai: efektyvesni, ypač žemesnėje temperatūroje, tačiau brangesni. Veikia, tačiau labai ribotai. Vakuuminiai kolektoriai efektyvesni nei plokštieji esant minusinei temperatūrai, bet vis tiek negali visiškai užtikrinti reikiamo šildymo.

Saulės kolektorių privalumai:

• Ekologiškumas - naudojama atsinaujinanti energija.
• Mažesnės sąskaitos už karštą vandenį ir šildymą.
• Galimybė derinti su kitais energijos šaltiniais.
• Nekilnojamojo turto vertės kilimas. Teisingai atlikta renovacija ne tik sutaupo kasdienines išlaidas, bet ir kelia nekilnojamojo turto vertę, o taip pat nekelia rūpesčių dėl jos eksploatavimo, remontų ir atstatymo, kai susidėvės.

Saulės kolektorių trūkumai:

• Aukšta pradinė investicija. Naujas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atliktas tyrimas rodo, kad šiandien investuoti į šiluminių saulės kolektorių sistemas karštam vandeniui ruošti yra finansiškai nenaudinga, nes investicijų susigrąžinimo laikas ilgesnis, negu įrangos tarnavimo laikas.
• Priklausomumas nuo saulės spindulių kiekio. Specialistai teigia, jog Lietuvoje esant idealioms sąlygoms, saulės kolektoriai visiškai paruošti karštą vandenį gali 6 mėnesius. Likusiais metų mėnesiais jie taip pat veikia, tačiau ne taip efektyviai, todėl šildymui reikalinga papildoma energija.
• Priežiūros poreikis (ypač plokštiesiems kolektoriams).

Finansavimas ir parama

Puiku, mat saulės elektrinių įrengimas mūsų šalyje yra remiamas valstybės. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kasmet kviečia pretenduoti į finansinę paramą, skirtą tvariems sprendimams. Vienas tokių - saulės elektrinė ant daugiabučio stogo. Kvietimas finansavimui skelbiamas tokiu pačiu būdu, kaip ir norintiems įsirengti nuosavas elektrines ant individualių namų stogų ar įsigyti elektrinę saulės parke.

Galima gauti paramą. Nedaugelis gyventojų žino, kad net ir balkone įrengiant saulės elektrinę, galima prašyti paramos. Tiesa, kaip teigė APVA Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Pliuskuvienė, APVA atskiros paramos priemonės saulės elektrinių įsirengimui konkrečiai balkonuose neturi. „Tiesiog visi šalies gyventojai, įsirengę nuosavas saulės elektrines namų ūkiuose ar padidinę jų įrengtąją galią, turi galimybę pasinaudoti valstybės parama, - sakė specialistė.

Pagal šiuo metu vykstančio kvietimo sąlygas į paramą gali pretenduoti gyventojai, įsirengę naujas saulės elektrines arba padidinę esamų elektrinių įrengtąją galią ne anksčiau kaip nuo 2022 m. vasario 1 d. Tai reiškia, kad visi įrangos pirkimą ir įrengimą patvirtinantys dokumentai (PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra, priėmimo - perdavimo aktas, rangovo deklaracija ir nuosavybės ribų aktas) turi būti išrašyti ne anksčiau kaip šia data ir ne vėliau kaip paraiškos ir mokėjimo prašymo (teikiami kartu) pateikimo dieną“.

Prašymai paramai gauti priimami iki spalio 31 d. arba kol pasibaigs visa kvietimams numatyta lėšų suma. Eglė Pliuskuvienė Pasak jos, gaminantys vartotojai, įsirengę naują saulės elektrinę namų ūkyje, gali gauti 255,07 Eur už 1kW, o padidinę turimos saulės elektrinės įrengtąją galią sulauks 191,16 Eur už 1kW dydžio dotacijos. Vienam elektros vartojimo objektui (pastatui) galima maksimali dotacijos suma - ne daugiau kaip už 10 kW įrengtosios galios.

Jei gyventojai, ankstesnių kvietimų metu, parama jau pasinaudojo ir įsirengė mažesnę nei 10 kW saulės elektrinę, dotacija tam pačiam elektros vartojimo objektui galės būti išmokėta, bet ne didesnei nei bendrai 10 kW suminei įrengtajai galiai pasiekti.

APVA parama daugiabučiams:

• Parama skirta naujų saulės elektrinių įrengimui arba esamų galių didinimui.
• Parama gali pasinaudoti daugiabučių namų bendrijos ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai.
• Parama neskiriama poilsio paskirties butams.

Namo gyventojai, norintys naudotis saulės elektrinės pagaminama elektros energija, galės tai daryti, kaip iš saulės parko. Saulės moduliai prijungiami prie bendro daugiabučio įvado ir tada elektra jau paskirstoma taip, kaip gyventojai nusprendžia - priklausomai nuo to, kokią dalį elektrinės įsigijo.

Svarbu žinoti, kad saulės elektrinė ant daugiabučio namo stogo gali būti įrengiama skirtingiems tikslams. Pavyzdžiui, elektrinė gali būti skirta daugiabučio namo bendrų reikmių elektros energijos poreikiams dengti. Taip pat ji gali būti įrengta visų daugiabučio namo būtų arba dalies jų elektros energijos poreikiams dengti.

Pasak Andriaus Karazino - elektrinės įrengimo kaštai, nepriklausomai nuo jos dydžio, yra beveik vienodi. Kuo didesnės galios elektrinė, tuo jos įrengimas yra pigesnis, bet galima apytiksliai skaičiuoti, kad kaina už kilovatą, pasinaudojus parama, yra nuo 600 iki 1000 eurų.

Pasinaudoję parama, kuri dabar yra 440 eurų už kilovatą, už elektrą gyventojai mokėtų 3-3,5 kartų mažiau. O pasirinkus tam tikrą planą, kai kuriais atvejais už elektrą ir visai nereikėtų mokėti. Skaičiuojama, kad elektrinės įrengimas, pasinaudojus parama, visiškai atsiperka per maždaug 4 metus.

Teisiniai aspektai ir leidimai

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus daugiabučių balkonai ir pastato fasadas yra bendrojo naudojimo objektai, priklausantys visiems butų savininkams - taip nurodo Civilins kodeksas ir Daugiabučių namų bendrijų įstatymas. Pasak G. Grubinsko, kadangi visi namo butų ir kitų patalpų savininkai yra fasado bendrasavininkai ir sprendimus dėl pakeitimų priima daugumos sprendimu, visais atvejais privaloma gauti namo butų savininkų daugumos (50 proc. + 1) raštišką sutikimą saulės baterijoms įrengti.

VTPSI pabrėžia, kad už saulės baterijų įrengimą balkonuose ar ant daugiabučio fasadų atsakingos savivaldybių administracijos, todėl esant poreikiui jos gali teikti papildomas konsultacijas ir prižiūrėti, kad statybos darbai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Dažniausiai leidimo nereikia, bet yra išimčių Vilniaus savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas patikino, kad įsirengti saulės baterijas daugiabučio balkone - tikrai nedraudžiama, jei gyventojai atlieka visus būtinus veiksmus. Pasak jo, saulės baterijų sumontavimas ant daugiabučio namo fasado yra priskiriamas paprastajam remontui, o tokiems darbams daugiabutyje statybos leidimo nereikia.

Tiesa, kaip jis tikina, yra ir išimčių. „Statybos leidimas reikalingas, kai daugiabutis yra saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar pats pastatas yra kultūros paveldo objektas ir kai paprastojo remonto darbais atliekami esminiai pastato išvaizdos pakeitimai. Esminiai išvaizdos keitimai apibrėžti kaip didesnės nei 0,01 m³ tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo“, - sakė specialistas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atsakyme pabrėžiama, kad statybą leidžiantis dokumentas privalomas, jei montuojami įrenginiai keičia pastato išvaizdą. Tačiau daugeliu atveju montuojant saulės baterijas to pavyksta išvengti. Bet reikia parengti paprastojo remonto aprašą, o kai reikalingas statybos leidimas - paprastojo remonto projektą.

Pagrindiniai reikalavimai:

• Būtinas kaimynų daugumos (50% + 1) pritarimas.
• Jei pastatas yra saugomoje teritorijoje arba kultūros paveldo objektas, reikalingas statybos leidimas.
• Reikia parengti paprastojo remonto aprašą arba projektą.

Saulės kolektorių įrengimo procesas

Visų pirma turi būti įvertintas Jūsų pastato stogo potencialas. Dažniausiai daugiabučiai pastatai yra su plokščiu stogu. Norint įrengti 1kW galios saulės elektrinė reiktų apie 10 kvadratinių metrų laisvo ir nešešėliuojamo stogo ploto. Tai antrasis ribojimas numatantis maksimalią elektrinės galią.

Retu atveju daugiabučio stogo ploto pakanka bendrosioms pastato reikmėms, tad tikėtina bus padengta tik dalis bendrųjų poreikių arba kelių namų ūkių poreikiai.

Saulės kolektorių įrengimo etapai:

1. Stogo potencialo įvertinimas.
2. Bendrijos balsavimas dėl pritarimo projektui.
3. Sprendimo priėmimas dėl elektrinės naudojimo (bendroms reikmėms ar individualiems butams).
4. Paraiškos finansavimui užpildymas APVIS sistemoje.
5. Darbų vykdymas objekte: stogo ekspertizė, projekto rengimas, įrengimas, pridavimas ESO.

Įsirengiant saulės elektrinę - verta pagalvoti ir apie elektromobilių įkrovimo stotelės įrengimą. Tai puikiai derančios technologijos.

Gyventojams, kurie nori įsirengti saulės elektrinę ant daugiabučio namo stogo tik savo butui turi nepamiršti gauti kaimynų leidimus. Norint įsirengti tokią elektriną būtina gauti bent pusės gyventojų pritarimus. Gavus šiuos leidimus galima įsirengti elektrinę ant daugiabučio namo stogo savo asmeniniam naudojimui. Gyventojai turi žinoti, kad jie turėtų kreiptis į ESO dėl prijungimo sąlygų.

Jei gyventojai nori įsirengti elektrinę bendriems poreikiams, tereikia susitarti su kaimynais. Ant stogo įrengta elektrinė tokiu atveju prijungiama į bendrų reikmių įvadą.

Svarbu žinoti ir tai, kad vien gyventojų apsisprendimo bei gautų kaimynų leidimų elektrinei gali neužtekti.

Šiuo metu įsirengti galima net mobilią - daugiabučio namo balkone telpančią saulės elektrinę. Tokia elektrinė yra kompaktiška, lengvai pajungiama ir gana galinga. Norint įsirengti tokią elektrinę nėra reikalingos jokios sutartys. Vis tik svarbu laisva forma apie naują įrenginį informuoti ESO, kurie nuotoliu atliks apskaitos prietaiso pakeitimus bei programavimo darbus. Pačiam gyventojui tereikia elektrinę įjungti į elektros lizdą ir tiek.

Skaičiuojama, kad tokia mobili elektrinė gyventojams atsiperka per maždaug per 5 metus.

10 kw saulės elektrinė su naujausių technologijų, plonais, lengvais (tik 5 mm ir tik 4 kg/m2), monokristaliniais fotovoltiniais moduliais, skirtais montuoti ant renovuotų pastatų sienų, sugeneruoja apie 7000 kw/h per metus. Saulės elektrinės tarnavimo laikas virš 30 metų.

Tokios saulės elektrinės ant daugiabučių namų sienų įrengiaimos pastato renovacijos metu, kol dar stovi pastoliai, kol dar galima pravesti kabelius po tinku.

Saulės elektrinė ant daugiabučio namo sienos:

• Kaina mažesnė, kas pilnai kompensuoja mažesnį pagaminamą elektros kiekį.
• Fotovoltinių modulių tarnavimo laikas ilgesnis.
• Nereikalingas modulių aptarnavimas, neužsiteršia, neapsamanoja, neapsninga.
• Nepavojinga kruša.
• Puošia namo architektūrą.

Trūkumas: mažesnis elektros energijos generavimas.

Saulės elektrinė ant daugiabučio namo stogo. Privalumai: pagamina 25% daugiau elektros energijos, bet tik tuomet, jeigu fotovoltiniai moduliai yra švarūs ir ant jų niekada nekrenta šešėlis.

Trūkumai: kaina didesnė, saulės fotovoltinių modulių tarnavimo laikas trumpesnis, gadina bituminę stogo dangą, karštomis vasaros dienomis, reikalingas nuolatinis modulių aptarnavimas, nes jie užsiteršia, apsamanoja, apkerpėja, žiemą apsninga, juos apdergia paukščiai. Prižiūrėtojas - valytojas kainuoja brangiau, nei pati elektrinė sugeneruoja elektros energijos, nepilnai apsnigti moduliai, šviečiant saulei, genda. Todėl galimi papildomi remonto kaštai.

Norint įsirengti saulės elektrinę ant daugiabučio namo, daugiabučio namo gyventojų bendrųjų reikmių (pvz.: lifto, laiptinės ir kitų bendrų patalpų apšvietimui, šilumos ir t. Įrengus saulės elektrinę, elektrinės galia (kW) išdalijama gyventojams pagal gyventojų susitarimą. Gyventojai, kuriems priskiriama saulės elektrinės galios dalis (kW), tampa nutolusiais gaminančiais vartotojais, kuriems proporcingai išdalinamas šios elektrinės į tinklą patiektas energijos kiekis (kWh). Tokiu procesu prijungtos elektrinės galia (kW) gali būti dalijama tik to paties daugiabučio namo butams.

Lietuvos energetikos agentūra šių metų rugsėjo mėnesį paskelbė rekomendacijas dėl saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo ant daugiabučio namo stogo.

tags: #daugiabutis #su #saules #kolektorium