Klaipėda, uostamiestis su turtinga istorija ir nuolatiniu augimu, siūlo įvairių galimybių tiems, kurie ieško naujų namų ar investicinių projektų. Vienas iš patraukliausių rajonų šiuo atžvilgiu yra teritorija šalia Naujosios perkėlos, kurioje vyksta aktyvi daugiabučių statyba.
Klaipėdos Naujoji perkėla - patogus susisiekimas su Smiltyne ir Kuršių nerija.
Patogi Vieta ir Susisiekimas
Namai yra centrinėje Klaipėdos dalyje, iš kurios patogiai ir greitai galima pasiekti bet kurį miesto rajoną. Iki senamiesčio 15 min., iki IKI parduotuvės 5 min. - iki naujosios keltų perkėlos į Smiltynę, Švyturio arenos, naujojo plaukimo baseino, pramogų ir prekybos centro Akropolis 5 min. - geras susiekimas visuomeniniu ir nuosavu transportu. Mokyklos 1,5 km atstumu - Vydūno vid. mokykla, I. Simonaitytės mokykla, „Baltijos“ gimnazija ir kt.
Klaipėdos Senamiesčio ir Smiltynės perkėlos pašonėje iškilęs daugiabutis pastatytas susisiekimo ir infrastruktūros požiūriu itin patogioje uostamiesčio vietoje. Iš čia lengvai pėsčiomis, dviračiu ar automobiliu pasiekiamos paslaugos, maitinimo įstaigos, pramogų vietos, rekreacinės erdvės.
Būsto Rinka Klaipėdoje: Tendencijos ir Ypatumai
Jau kuris laikas stebimas Klaipėdos būsto rinkos aktyvėjimas. Nors vis dar nemažai projektų vystoma užmiestyje, vis labiau pastebimas poreikis kokybiško aukštesnės klasės būsto miesto centre ar arčiau jo. Populiarėja mažaaukštė statyba. Tiesa, pasak G. Jakučionio, būstą perkantys klaipėdiečiai nuo Vilniaus ir Kauno gyventojų išsiskiria ypatingu reiklumu kokybei. Jie labai domisi projektų vystytojais, siekia gauti patikimų rekomendacijų, vertina tęstinumą. Dėl to susidomėjimui naujuoju projektu įtakos turėjo ir teigiami anksčiau šioje teritorijoje „YIT Lietuva“ pastatytų daugiabučių „Minijos banga“, „Jurginai“ ir „Bijūnai“ gyventojų atsiliepimai.
Nors Klaipėdos būsto rinka vis dar stipriai orientuota į plėtrą užmiestyje, tačiau uostamiestyje ryškėja ir Vilniui bei Kaunui būdingos tendencijos - ieškoma galimybių gyventi arčiau miesto centro, patogesnio susisiekimo iš namų iki įvairių paslaugų, pramogų ar kultūros vietų. Tačiau kartu norima namų ramesnėse vietose, gamtos, žalumos apsuptyje.
Investicijos į Būstą: "YIT Lietuva" Pavyzdys
Investuoti į būsto rinką Klaipėdoje „YIT Lietuva“ nusprendė po dešimtmečio pauzės ir šiuo metu užima 7 proc. Iš viso į gyvenamojo būsto statybas „YIT Lietuva“ šiemet numačiusi investuoti apie 34,6 mln. eurų, o komercinės paskirties būsto vystymui skirti dar 17,2 mln. eurų.
Projekto „9 bijūnai“ vizualizacija.
Naujas Daugiabutis Jūros Gatvėje
Klaipėdos centre, Jūros gatvėje, netoli Danės upės, šalia Senosios perkėlos ir senamiesčio, statomas naujas daugiabutis. Iš aukščiausios kokybės medžiagų pastatyti ir įrengti patogūs apartamentai Jūros 8 gali tapti erdve, kurioje bus kuriama Jūsų šeimos istorija. Kai taip arti visos svarbiausios Klaipėdos vietos - senamiestis, centras, Danės upė, Kruizinių laivų terminalas, Senoji perkėla, iš kurios patogu pasiekti paplūdimius Smiltynėje, gyvenimas čia tikrai nebus nei pilkas, nei nuobodus. Dar svarbiau, kad čia gyvensite patogiai. Arti visos kavinės, parduotuvės, kultūrinių renginių erdvės, teatrai, darželiai ir mokyklos, viešojo transporto stotelės, dviračių takų tinklas, paprastas susisiekimas su visomis miesto dalimis. Tai puiki nauja vieta gyventi.
Butų Įrengimas ir Patogumai
Trijų aukštų pastate naujakurių lauks komfortiški 1-4 kambarių butai. Butai parduodami su daline apdaila, todėl galėsite juos įsirengti taip, kaip svajojate. Bendro naudojimo patalpos bus pilnai įrengtos, o Jūsų pasirinktame bute sienos ir grindys bus paruoštos apdailai - dažymui ar tapetų klijavimui, pasirinktos grindų dangos klojimui. Triaukščiame jaukiame daugiabutyje bus įrengta pusiau požeminė automobilių stovėjimo aikštelė bei vieta dviračiams. Šalia daugiabučio bus įrengta ir apželdinta 50 kv. m vaikų žaidimų aikštelė, įrengtos ir apželdintos dvi ramaus poilsio zonos.
Butų Išplanavimas
Pirmame aukšte parduodami du 3 kambarių ir penki 2 kambarių butai. Antrame aukšte bus įrengtas vienas 1 kambario butas, du 3 kambarių ir penki 2 kambarių butai. Trečiame aukšte - tik trys butai su terasomis: du 3 kambarių butai ir vienas 4 kambarių butas. Iš viso daugiabutyje bus 18 butų.
"Smiltynės Perkėlos" Rekonstrukcija
2023 rugsėjo 13 d. AB „Smiltynės perkėla“ pasirašė statybų sutartį su tarptautinio viešo konkurso nugalėtoju UAB „Infes“ dėl Naujosios perkėlos viešųjų erdvių bei keleivių stoties rekonstrukcijos. Viešosios erdvės ir keleivių stotis bus rekonstruotos už 13,89 mln.
Esminis motyvas, kuriuo remtasi kuriant pastato charakterį - judėjimas. Siekta sukurti ne statišką, o dinamišką objektą, papildantį nepertraukiamą uosto gyvenimą ir į jį įsileidžiantį miestiečius. Naujas AB „Smiltynės perkėla“ pastatas - pakilęs virš žemės paviršiaus, atveriantis vaizdus į Kuršių neriją laukiantiems kelionės keltu. Industrinis pastato charakteris akcentuojamas eksponuojamomis laikančiosiomis konstrukcijomis. Visuomenei skirti lauko laiptai su terasa - itin svarbi pastato identiteto dalis. Tvarkant teritoriją, taip pat bus užtikrintas priėjimas prie Kuršių marių ir kuriamos Klaipėdos miesto rekreacinės erdvės.
Senosios Perkėlos Ateitis
Nuo 2023-iųjų vasaros buvusį Senosios perkėlos pastatą valdanti bendrovė „Elka investicija‘‘ surengė kviestinį architektūrinį konkursą čia numatomam statyti administracinės paskirties pastatui su prekybai ir maitinimui skirtais plotais. Konkurso sąlygose buvo rašoma, kad ,,Elka investicija“ į šį projektą ketina investuoti 9 mln. eurų.
Senosios perkėlos teritorijos vizualizacija po rekonstrukcijos. Šaltinis: Atvira Klaipėda.
Klaipėdos Būsto Rinkos Istorija: Nuo Pokario Iki Šių Dienų
VII. Pokarinėse iliustracijose ir amžininkų atsiminimuose Klaipėda primena Feniksą ir Hirošimą. Tačiau tai - klaidingas vaizdas, kurį piešė oficialioji valstybės propaganda ir jos veikėjai. Miestas nekilo iš pelenų, o buvo statomas iš paprasto betono ir silikatinių plytų - lėtai ir praktiškai iš naujo. Nebuvo jis ir visiškai nušluotas nuo žemės paviršiaus, nors panašiai būtų galima pasakyti apie senuosius miesto gyventojus. Bet tai kita tema. Fiziniai miesto praradimai buvo skausmingi, tačiau nebuvo tokie drastiški. Tai geriausiai iliustruoja 1947 m. miesto tuometinės situacijos schema. Tik dabartinės Atgimimo aikštės vietoje, Sportininkų g. rajone (tuomet Bomelio Vitėje), ir keliuose senamiesčio bei naujamiesčio kvartaluose riogsojo griuvėsių krūvos. Visas miesto gatvių tinklas išliko sveikas, o dauguma namų buvo patenkinamos būklės ir po nedidelio remonto tiko gyventi.
Didžiąją dalį naujųjų klaipėdiečių problemų sudarė gyventi tinkamo būsto paieška ir jo legalizavimas. Nenuostabu, geriausiai išsilaikę gyvenamieji pastatai miesto centre perėjo kariškių ir naujosios partinės nomenklatūros bei stambių pramonės įmonių globon. Darbininkų klasė ir aptarnaujantis personalas turėjo laukti eilėje arba tenkintis tuo, kas liko - prastesnės būklės namais, palėpėmis, garažais, sandėliukais.
Pirmieji rimtesni darbai „gyvenamojo fondo“ statyboje prasidėjo ėmus steigti stambias pramonės įmones. Valdžios supratimu, būtent jos tuo metu buvo pajėgios spręsti gyventojų būsto klausimus kompleksiškai - o kalbant paprasčiau - „savanoriškai priverstinai“. Pirma tokia įmone Klaipėdoje tapo „Baltijos“ laivų statykla. Jos dirbantiesiems apgyvendinti buvo skirtas sklypas į rytus nuo Smeltės priemiesčio, tačiau 1950 m. šio sumanymo atsisakyta. Vietoj to miesto vykdomasis komitetas 1951 m. perdavė įmonei septynis sklypus miesto centre ir iki 1954 m. įpareigojo užstatyti kvartalą tarp S. Daukanto, M. Melnikaitės (S. Šimkaus), M. Mažvydo ir Montės (H. Manto) gatvių bei sklypą prie Atgimimo (Tarybų) aikštės tarp Laivogatvio (Danės) ir M. Gorkio (Liepų) gatvių. Įmonei pavesta ir atskirų kvartalų bei gyvenamųjų namų miesto centre renovacija. Taip buvo sutvarkyti gyvenamieji namai P. Cvirkos g. (Turgaus) 1-5, 9-12, Palangos (S. Šimkaus) 20a, M. Melnikaitės (I. Kanto) 34.
Tokiu keliu pasuko ir kitos įmonės - „Trinyčiai“, Klaipėdos elektros stotis. Gyvenamuosius namus „Trinyčiai“ pastatė Bangų g. 24, Vilniaus g. 31 ir 33. Klaipėdos elektros stotis - M. Gorkio g. 2 ir 12. 1957 m. pramonės įmonės pradėjo 42 gyvenamųjų namų statybą, tačiau iš viso sugebėjo užbaigti tik 15 namų. Neaišku, ar trūko plytų, ar darbininkų - mat statyta ūkiniu būdu.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje augant pramonei pradėti ir pirmieji gyvenamųjų kvartalų projektavimo darbai. Tačiau susidurta su rimtais iššūkiais - trūko profesionalių architektų, nebuvo projektavimo įrankių, techninės dokumentacijos, o ką jau ir kalbėti apie statybines medžiagas - tai žinome iš pirmojo miesto vyr. architekto Alberto Cibo skundų įvairioms žinyboms Vilniuje. Šiandien sunku patikėti, tačiau pirmus penkiolika metų Klaipėdai visus didesnius projektavimo darbus atlikdavo Miestų statybos ir projektavimo instituto (pavadinimas keitėsi daug kartų) Kauno skyrius, o sudėtingi inžineriniai ir pramonės įmonių projektai pasiekdavo net iš Leningrado (dab. Sankt Peterburgas).
Įdomu tai, kad pirmasis oficialus statybos leidimas gyvenamajam namui statyti P. Cvirkos (Turgaus) g. 5 išduotas 1948 05 02, o pavieniai nauji gyvenamieji namai pagal tipinius socrealistinio braižo projektus pradėti statyti 1949 m. ne tik P. Cvirkos (Turgaus), bet ir Pergalės (Tiltų), bei Montės (H. Manto) gatvėse. Visi jie, išskyrus vieną, stovi ten ir šiandien. Pirmasis gyvenamųjų namų kompleksas - kirilica sužymėti А, Б, В, Г kvartalai - Montės (H. Manto) g. prieigose pradėtas statyti 1951 m. Būsto taip stigta, kad netrukus miesto pietinėje dalyje prie Kuršių marių užsimota pastatyti visą gyvenamąjį rajoną Žvejybos uosto dirbantiesiems. Iš pradžių vietovė vadinta Žuvų tresto ir tralerių laivyno gyvenamuoju rajonu, mat Žvejybos uosto rajonu vadinta pramoninė uosto teritorija. 1951-1953 m. pagal generalinio plano schemą pradėti statyti tipiniai gyvenamieji namai Minijos ir P. Nachimovo (Naikupės) g. rajone (architektai Benjaminas Revzinas, Vaclovas Balčiūnas ir kt.).
Tačiau tuo visi didingi užmojai ir baigėsi - sustojus Žvejybos uosto plėtrai, apsiraminta ir dėl gyvenamojo fondo statybos. Dar prieš pradedant statyti tipinius stalininius daugiabučius rajone kilo laikini mediniai suomiški surenkami namai Nidos ir P. Nachimovo g., demontuoti tik 1980-aisiais. Vėliau išgriautuose intarpuose atsirado beveik visa įmanoma Klaipėdos miesto gyvenamųjų namų tipologija. O rajonui „prilipo“ „Ryporto“ (rus. Рыбный порт, Рыбпорт) vardas.
Naujas gyvenamųjų kompleksų projektavimo etapas prasidėjo SSRS generalinio sekretoriaus Nikitos Chruščiovo „atšilimo“ laikotarpiu ir sutapo su naująja statybos industrijos doktrina, paskelbta 1957 m. Komunistų partijos Centro komiteto ir SSRS Ministrų tarybos nutarimu „Dėl gyvenamųjų namų statybos išvystymo Tarybų Sąjungoje“. Jis suteikė teisę įmonėms legaliai skirti daugiau lėšų gyvenamųjų namų statybai. Doktriną turėjo įtvirtinti statybos, pramonės ir projektavimo įstaigų pertvarkymai, naujos projektavimo normos ir taisyklės.
Masinės statybos pradžios nereikėjo ilgai laukti. Pirmieji tokie gyvenamieji kompleksai Klaipėdoje pradėti 1959 m., vėl pasinaudojus Kauno įdirbiu. Kvartalai formuoti buvusių priemiesčių ir senojo užstatymo fragmentų vietose. Kadangi daugiabučių statyba miesto centre negalėjo išspręsti būstų poreikio, buvo rezervuotos teritorijos miesto šiaurėje, rytuose ir pietuose - tuščiose ir erdviose teritorijose, dažnai pelkėtose vietose ir ant prastesnio grunto.
Šiaurinėje dalyje 1960-1963 m. suplanuoti Sportininkų g., Įgulos g. ir Kretingos g. gyvenamieji kvartalai. Čia ketinta apgyvendinti šiaurinio pramonės rajono dirbančiuosius. 1962 m. generaliniame plane numatyta urbanizuoti teritoriją tarp dab. Liepojos g., Panevėžio g., Laukų g. ir Šiaurės pr. 1976 m. generaliniame plane gyvenamajai zonai atiduotos ir naujos teritorijos miesto šiaurės rytiniame pakraštyje tarp Dangės upės ir Palangos plento. Kairiajame Dangės krante, Tauralaukio, Šaulių ir Paupio vietovėse suplanuoti net trys gyvenamieji rajonai. Visi šie vilniečių planai nebuvo įgyvendinti, o teritorijas pradėta įsisavinti individualių gyvenamųjų namų statybai, įgavusiai pagreitį dar iki nepriklausomybės atkūrimo.
Kur kas menkesnė plėtra vyko rytinėje miesto dalyje: greta Mokyklos g. 1963 m. pradėtas statyti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas, kurį viso labo sudarė šešetas daugiabučių.
Tuo tarpu pagal 1957 m. miesto generalinio plano korektūrą abipus naujai suplanuoto Taikos prospekto, turėjusio tapti naująja miesto ašimi, pietų kryptimi iki planuojamos Kauno g. numatyta pastatyti net šešis mikrorajono dydžio gyvenamuosius kvartalus. 1960 m. pradėti I, 1961 m. - II gyvenamojo kvartalo, o 1963 m. - III gyvenamojo kvartalo, jau gavusio rajono rangą, projektavimo darbai. Pradėjus intensyvesnę miesto plėtrą į pietus suvokta, kad tolesnį gyvenamųjų rajonų plėtimąsi riboja pramonės įmonių buferis Kauno g., suformuotas šalia strateginės geležinkelio į buv. Smeltės priemiestį atšakos. Šioje pramonės įmonių zonoje 1969 m. veiklą pradėjo ir Klaipėdos stambiaplokščių namų gamykla, o 1971 m. jos bazėje įkurtas namų statybos kombinatas (šiandien čia - pagrindinė miesto vartotojų meka „Akropolis“).
1962 m. Petro Janulio kolektyvo parengtame generaliniame plane jau buvo numatyti sprendiniai, apeinantys šį barjerą. Buvo pasiūlyta gyvenamąsias zonas formuoti lygiagrečiai marių krantinėse išsidėsčiusių įmonių aptarnavimo koncepcijai, o miesto plėtimasis į pietus sustiprintas ir strategiškai svarbios III vandenvietės prie Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalo projektu. Nors schemos nebuvo tiksliai laikomasi, 1962 m. generalinis planas praktiškai padėjo pagrindus šiandieniam Klaipėdos gyvenamųjų rajonų karkasui.
Iš karto už Kauno g.-Baltijos pr. pramonės rajono suformuoti du masyvūs gyvenamieji rajonai, sudaryti iš keturių mikrorajonų. Statybų eigoje ši griežtoka kompozicija virto keturiais - IV (Baltijos), V (Gedminų), VI (Žardininkų) ir VII (Bandužių) rajonais, sudarytais iš atitinkamai Pempininkų ir Neringos (IV), Debreceno ir Naujakiemio (V), 1-ojo ir 2-ojo (VI) ir 1-6-ojo (VII) mikrorajonų. Paskutiniai du VII rajono mikrorajonai ir 1977 m. generaliniame plane suplanuotas VIII gyvenamasis rajonas nebuvo realizuoti. Tiesa, minėtame plane VII gyvenamojo rajono kompozicija pasipildė dar 2 mikrorajonais ir sudarė net 8 mikrorajonus (nors realiai sovietmečiu buvo įgyvendinti tik 4), o VIII - iš 6 mikrorajonų.
Reikėtų pasakyti, kad visa miesto zonavimo į rajonus ir mikrorajonus struktūra nuolat keitėsi. Skyrėsi ir jų žymėjimas tiek normatyviniuose dokumentuose, tiek ir spaudoje. Pavyzdžiui 1977 m. generalinio plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtas net 21 mikrorajonas. 1990-aisiais masinės gyvenamųjų namų statybos epocha Klaipėdoje baigėsi. Nors dar ketvertą metų buvo statomi sovietinės komplektacijos daugiabučiai Varpų g.
Šiandien sunku suvokti, tačiau septintajame dešimtmetyje SSRS planuotojai jau žinojo japonų metabolistus, puošusius tekančios saulės šalį grandiozinėmis „natūraliai augančiomis“ urbanistinėmis struktūromis. Vieną kitą repliką galima aptikti vėlesnio laikotarpio architektūroje (Lazdynų 16-aukščiuose, „Klaipėdos“ viešbutyje). Tačiau būtent Klaipėdos urbanistikoje pritaikyta linijinė gyvenamųjų rajonų vėrimo ant vienos ašies metodika šiam miestui suteikė neregėto progresyvumo - 1962 m. net Vilniuje tokio masto urbanizmu dar nedvelkė (Edmundas Vytautas Čekanauskas su Vytautu Brėdikiu Lazdynus pradėjo projektuoti tik 1965 m., o tuo metu projektuoti Žirmūnai savo mastu Klaipėdos užmojams neprilygo). Urbanistinį metabolizmą sukūrė P. Janulio komanda, pasinaudojusi modernistiniu miestų planavimo principu, kai gyvenamieji rajonai tampa stambiausiais miesto plano elementais, „maunamais“ ant vienos ar kelių ašių kaip stuburo.
1956 m., visoje Sovietų Sąjungoje priėmus rajoninio planavimo doktriną, gyvenamiesiems rajonams buvo nustatytos normos, kurios beveik nesikeitė iki pat „sargybų imperijos“ išformavimo. Priklausomai nuo miesto rango, planinės struktūros ir vyraujančio aukštingumo, vidutinio išvystymo (50-100 tūkst. gyv.) ir didelio (100-250 tūkst. gyv.) dydžio miestų gyvenamuosiuose rajonuose galėjo būti apgyvendinta nuo 25 iki 40 tūkst. gyventojų. Įprastai gyvenamieji rajonai būdavo sudaryti iš mikrorajonų, kurių dydį taip pat lėmė miesto rangas. Todėl mikrorajonų santykiniai dydžiai atskiruose miestuose galėdavo ženkliai skirtis: didelių pramonės centrų mikrorajonai galėjo užimti nuo 20 iki 50 ha teritoriją, juose apsigyventi nuo 12 iki 20 tūkst. gyventojų, vidutinio dydžio miestuose - nuo 6 iki 12 tūkst., mažesniuose miestuose šis skaičius svyruodavo nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst.
Jau minėjome, kad pirmasis gyvenamasis rajonas Klaipėdoje suprojektuotas pietinėje miesto dalyje, abipus Minijos gatvės, dar neturint linijinio miesto vizijos. 1945 m. Klaipėdoje įsteigus Žvejybos uostą, pradėta rengti jį aptarnausianti Žuvų tresto ir tralerių laivyno gyvenamojo rajono schema. Du ambicingo projekto variantai baigti 1953 m. Valstybinio LTSR projektavimo instituto Kauno skyriuje (arch. Vaclovas Balčiūnas, Jonas Navakas). Rajono schemoje suformuoti keturi tipinių namų kvartalai (I, II, III ir IV), formuoti perimetru su akcentuotais kampais, visuomeniniai pastatai (klubas su 500 vietų sale, 880 vietų mokyklos, rajoninis parkas su stadionu, ligoninės kompleksas, 95 vietų pirtis ir skalbykla), išdėstyti atokiau nuo gyvenamosios zonos. Iš viso „Ryporte“ ketinta apgyvendinti net 40 tūkst. gyventojų.
Nepasitvirtinus pramonės augimo planams, o greičiausiai ir pasikeitus „darbo liaudies“ įsivežimo iš draugiškų respublikų politikai, rajono plėtra pristabdyta. Spėta tik 4 kvartaluose suformuoti dviejų centrinių gatvių išklotines, užbaigti kelis visuomeninius pastatus (prieškarinio stadiono vietoje įrengtas „Baltijos“ stadionas, pagal tipinį Juozo Mazurkevičiaus projektą pastatyta mokykla Strėvos g.). Kvartalų viduje 1950 m. pradėti statyti surenkamieji suomiški skydiniai nameliai, kurie nugriauti ir paneliniais daugiabučiais namais užstatyti tik devintojo dešimtmečio viduryje. Šeštajame dešimtmetyje suplanuotas gatvių tinklas ir dabar formuoja chaotišką šio rajono kvartalų struktūrą. Įdomu tai, kad daugelis tuo metu suplanuotų gatvių vėliau pateko į miesto toponimiką. Taikos toponimas SSRS gyvavimo laikotarpiu buvo vienas populiariausių. Tokia gatvė buvo ir pirmojo miesto vyr. architekto A. Cibo gimtajame Vladikaukaze. Klaipėdoje pirmiausia taip pavadinta dabartinė Minijos g. trasa nuo Naikupės iki dabartinės II perkėlos. Įvestos naujų profesijų atstovų gatvės - Statybininkų (Agluonos), Lakūnų (Statybininkų pr.), Mechanizatorių (Mechanizacijos).
Antras gyvenamasis rajonas pradėtas planuoti 1958 m. į pietus nuo senamiesčio kaip atskirų kvartalų grupė. Teritorijos detalaus išplanavimo projektai rengti ypatingų pokyčių metais, keičiantis urbanistinio planavimo principams, normoms ir taisyklėms. Kvartalai abipus naujai suplanuoto Taikos prospekto užstatyti menkos architektūrinės kokybės ir prastos estetinės išvaizdos tipiniais gyvenamaisiais namais. Rajonas 1958-1961 m. planuotas kvartalais, planinė užduotis ne kartą keista. I-asis šio rajono kvartalas suformuotas tarp Bangų, Kooperacijos, Žiedo (vėliau Komjaunimo, dabar - Sausio 15-osios) ir naujai planuojamo Taikos prospekto (arch. K. Černiauskas). 1961 m. miesto architektūrinėje taryboje svarstyti du kvartalo projekto variantai. Siūlyta netankinti užstatymo, o centrinės magistralės perimetrą paįvairinti aukštuminiais pastatais. Naujam projekto variante numatyti penki stambiapaneliniai namai Žiedo g. Galutiniame variante kvartale suprojektuoti 5 a. silikatinių plytų gyvenamieji namai, ignoravę senąją gatvių struktūrą ir disonavę su išlikusiu 1-2 a. Baltikalnės priemiesčio ir Butsargės dvaro užstatymu. Teritorijoje iš viso pastatyta apie dvi dešimtis 3-5 a. namų iš silikatinių plytų su raudonų plytų intarpais.
Panašiai suplanuota ir gyvenamųjų namų grupė kitos Taikos pr. pusėje gynybinių įtvirtinimų gretimybėje, kvartale tarp Taikos pr., Pylimo ir J. Biliūno (Galinio Pylimo) g. - čia pastatyti 6 namai, kurių galiniai fasadai, nors ir renovuoti, netvarkingai pasuktais kampais iš šiandien formuoja Sausio 15-osios ir Kooperacijos g. išklotines.
Didesnės galimybės projektuotojams suteiktos II-me kvartale, suplanuotame tarp Žiedo, Rumpiškės, Paryžiaus Komunos ir Taikos pr. (pirmojo varianto autorius - arch. B. Revzin, antrojo - B. Revzin ir K. Černiauskas). Čia architektus varžė tik keli Rumpiškės gatvėje išlikę gyvenamieji...
tags: #daugiabutis #prie #naujosios #perkelos