Daugiabučių namų šilumokaičių veikimo principas

Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių namų šilumokaičių veikimo principą, jų svarbą renovacijos procese ir naudą gyventojams. Dažniausiai gyventojus renovuoti savo daugiabutį namą labiausiai motyvuoja šilumos sutaupymai.

Seni, energiškai neefektyvūs daugiabučiai namai vėdinosi natūraliai - pro kiaurus langus, nesandarias sienas. Modernizuojant namą, siekiant kuo aukštesnės energinio efektyvumo klasės, visi nereikalingi plyšiai yra pašalinami, todėl šviežias oras pro juos nebepatenka. Atlikus pastato renovaciją, jo šiluminė varža gerokai padidėja, nauji langai nebepraleidžia skersvėjo ir daugiabutis tampa sandarus, todėl anksčiau per buto langus ir sienas į kambarius patekdavęs gaivus oras lengvų kelių į gyventojų plaučius neberanda.

Tačiau padidėjęs namo sandarumas kelia kitą iššūkį - gryno oro trūkumą patalpose. Švaraus oro stygius, nemalonus kvapas ar pelėsio atsiradimas gali indikuoti, jog nepakankamai vėdinate savo patalpas. Dėl to gali kilti ir sveikatos sutrikimų. Nešviežias oras patalpose lemia mažesnį žmonių įkvėpiamo oro kiekį, o tai reiškia sumažėjusį aprūpinimą deguonimi bei gali susilpninti imuninę sistemą. Gyventojai su nualinta ar silpna imunine sistema - ypač vaikai, pagyvenę ar sergantys žmonės, į oro kokybę reaguoja labai jautriai.

Gryno oro trūkumas gali prisidėti prie:

• Produktyvumo sumažėjimo
• Nuovargio atsiradimo
• Galvos svaigimo ir skausmo
• Atsparumo ligoms sumažėjimo
• Pablogėjusios emocinės būsenos

Ji pratęsia, kad moksliniai duomenys patvirtino nuolatinį ryšį tarp drėgmės bei pelėsių patalpose ir kvėpavimo sutrikimo bei astmos atsiradimo: žmonės, gyvenantys „nesveikuose“ pastatuose, 40 proc. dažniau serga astma. Esant prastai oro kokybei namuose, organizmas greitai į tai atkreipia dėmesį, todėl gali atsirasti mieguistumo jausmas, jėgų trūkumas, problemų susikaupiant ar išlaikant dėmesį. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad esant pakankamai oro kaitai galima sumažinti namų dulkių erkių, sukeliančių astmą, kiekį, nes jos labiau mėgsta drėgnas patalpas.

Vėdinant patalpas per atidarytus langus, sutaupyta šiluma per juos „pabėga“. Norint kompensuoti jos nuostolius, šildyti reikėtų daugiau, o tai reikštų ir išaugusią sąskaitą. Dažnu atveju, vėdinimo pravėrus langus gali ir nepakakti.

Rekuperatoriai - sprendimas daugiabučiams

Statybos specialistų rekomenduojamas būdas padės išvengti šio galimo galvos skausmo - jie pataria renovacijos metu įsirengti centralizuotą rekuperacinę sistemą arba individualius rekuperatorius. Dėl rekuperatorių galite kvėpuoti iš lauko išgaunamu oru, kuris, perėjęs filtrus, yra išvalomas. Rekuperatoriai - svarbi pastato sudedamoji dalis, kuri prisideda ne tik prie šildymo sąskaitų sumažinimo, bet ir prie gyventojų sveikatos.

Rekuperatoriuose esantys filtrai orą apsaugo nuo dulkių, nešvarumų, teršalų ar žiedadulkių patenkančių iš lauko. Tai tampa dar labiau aktualu, jeigu gyvenate miesto centre ar prie judrios gatvės. Jie taip pat pašalina drėgmės perteklių, nepageidaujamus kvapus, užtikrina apsaugą nuo pelėsio ir sumažina tikimybę, kad aprasos langai.

Rekuperatoriaus principas - mechaninis patalpų vėdinimas ventiliatoriais su šilumokaičiu. Šviežias šaltas oras į kambarį patenka perėjęs per šilumokaitį, o šis orą iš dalies pašildo ir per ortakius tiekia į patalpą. Prietaiso šilumokaitis šaltam orui sušildyti panaudoja iš namo šalinamo šilto oro energiją, o vasarą, atvirkščiai - iš patalpų šalinamas vėsesnis oras atšaldo iš lauko patenkantį įkaitusį orą, todėl rekuperatoriai praverčia visus metus.

Ekspertai konstatuoja, kad rekuperacinė sistema yra naudingesnė, tačiau ją įrengti yra brangiau, tad dažniausiai šį sprendimą priima netipiniai mažesni daugiabučiai. Todėl didesnių daugiabučių gyventojai turėtų pagalvoti bent apie individualių rekuperatorių įsirengimą taip ne tik apsaugant savo sveikatą, bet ir užtikrinant efektyvų renovacijos įgyvendinimą.

Grąžinamos šilumos kiekis priklauso nuo svarbiausio vėdinimo sistemos komponento - rekuperatoriaus - efektyvumo. Svarbiausia rekuperatoriaus dalis - šilumokaitis, kurio dėka iš patalpos ištraukiamas šiltas oras perduoda šilumą iš lauko į patalpą atkeliaujančiam šaltam orui. Nuo to, kiek šilumokaitis grąžina šilumos, priklauso jo efektyvumas.

Rekuperatorių tipai:

• Rotacinis rekuperatorius
• Plokštelinis rekuperatorius

Rotacinio rekuperatoriaus šilumokaičio veikimo principas paremtas plona susukta gofruota plokštele, kuri nuolat sukasi tarp šalto ir šilto oro srautų. Tokiuose šilumokaičiuose yra drėgmės perdavimo funkcija. Šilumokaitis veikia pastoviu greičiu, tad ir reguliuoja rotoriaus sukimosi greitį pagal temperatūrą ir grąžinamo oro drėgmės kiekį. Kai kuriuose modeliuose vamzdeliai padengti drėgmę absorbuojančia medžiaga (higroskopiniai rekuperatoriai). Jie leidžia išsaugoti didesnį kiekį drėgmės. Toks rekuperatorius žiemą grąžina šilumą, vasarą - vėsą į namus. Lietuviai labai mėgsta rotacinius rekuperatorius ir jais pasitiki. Juk jie neužšąla net termometro stulpeliui gerokai nukritus žemiau nulio.

Plokšteliniuose rekuperatoriuose įeinančio ir šalinamo oro srovių atskyrimas siekia 99,9 %. Plokštelinis šilumokaitis turi profilines plokšteles, kurios sudaro lygiagrečiai einančius kanalus. Plokšteliniai rekuperatoriai gali stabiliai dirbti iki - 4 C, žemesnėje temperatūroje yra tikimybė, kad susiformuos ledas.

Šiuolaikiniuose rekuperatoriuose yra integruota Modbus komunikacija per RS-485 jungtį. Jeigu užfiksuoja, kad rodikliai nukrypsta nuo nustatytų normų - rekuperatorius automatiškai pradeda veikti intensyviau arba, atvirkščiai, sulėtėja. Taip taupoma energija. Gyventojams išvykus sistema automatiškai mechaninę vėdinimo sistemą išjungia ir įjungia - grįžus. Sistema intensyviau pradeda veikti, kai patalpoje yra daugiau žmonių nei įprastai, tarkim, užgriuvus svečiams. Šiuolaikiniai rekuperatoriai turi integruotas išmaniąsias valdymo sistemas. Daugelis baiminasi dėl sistemos veikimo garso. Jam sumažinti montavimo metu naudojamos guminės tarpinės. Užtikrintas sprendimas - „Systemair" SAVE rekuperatorių gamybos technologija EC. EC leidžia sumažinti sistemos veikimo garsą. Ventiliatorių korpusas pagamintas iš dvisienio cinkuoto plieno lakšto, izoliuoto 50 mm mineraline vata.

Šilumos punktai ir jų priežiūra

Šilumos tiekimo paslaugos atskiriamos nuo priežiūros paslaugų, tai turėtų padėti šias paslaugas kontroliuoti efektyviau. Numatyta, kad šilumos tiekėjai ir su jais susiję ūkio subjektai negali būti šilumos punktų prižiūrėtojais gyvenamosiose vietose, kur yra daugiau kaip 150 tūkst.

Šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo procesai atskiriami priklausomąją šilumos tiekimo sistemą pertvarkant į nepriklausomąją. Tam tikslui elevatoriniai šilumos punktai keičiami į automatizuotus, kurie prijungiami prie šilumos tiekėjo tinklų per šilumokaičius. Gyventojai, nedarydami įtakos viso namo šilumos režimui, gali įsirengti šilumos reguliatorius ir atskiruose butuose. Automatizavus šilumos punktus, atsiranda techninių galimybių greičiau aptikti gedimus, greičiau juos lokalizuoti ir likviduoti, o remonto darbų metu tiekti šilumą namams pagal laikinąsias schemas.

Šilumos punktų pakeitimas automatizuotais (modernizavimas) yra atsiperkanti investicija. Pasikeitus Šilumos įstatymui, tipinio 50 kv. m buto metinės išlaidos šilumos punkto priežiūrai beveik nepakito, o kadangi gyventojams dabar tenka rūpintis šilumos punkto remontu ir atnaujinimu, vien tik karšto vandens šilumokaičio keitimas jam gali kainuoti daugiau kaip 30 €, neskaitant kitų remonto ar punkto atnaujinimo išlaidų. Pažymėtina, kad solidarumo principo panaikinimas turi ypač didelį neigiamą poveikį mažų daugiabučių namų bendrasavininkiams. Kuo mažesnis daugiabutis namas, tuo didesnė finansinė dalis tenka vienam butui, t. y.

Solidarumo principo atsisakymo pasekmes galėtų sušvelninti daugiabučių namų bendrasavininkių lėšų kaupimas namų sistemų stambiam remontui ir atnaujinimui. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Pažymėtina, kad lėšas kaupti reikia ne tik dėl neplanuotų gedimų, bet ir dėl to, kad tinkamas šilumos punktų eksploatavimas užtikrinamas tik tada, kai jis vykdomas pagal ilgalaikę investicijų programą.

Lituoti plokšteliniai šilumokaičiai

Kalbant apie lituotus plokštelinius šilumokaičius - tai modernių novatoriškų technologijų produktas. Lituotų šilumokaičių gamyba prasidėjo tik prieš 25 metus. Masinė gamyba ir pritaikymas - tik pastaruosius 15 metų. O per paskutiniuosius 3 metus įvyko kokybinis šuolis gerinant efektyvumą.

Šilumos mainų paviršius vieno geometrinio dydžio ribose gali būti padidintas naudojant plokštelės gamyboje giliaspaudį spausdinimą ir specialų gofravimo raštą. Gofravimo raštas primena lotynišką raidę V. Raštas H (arba kampas H) - reiškia didelį šilumos perdavimo paviršių. Šiuo atveju sklaidos kampas artėja prie 180 laipsnių. Šis modelis užtikrina maksimalų šilumos perdavimą, tačiau tuo pačiu sukuria didelį pasipriešinimą šilumnešio srautui. Raštai M ir L - paprastai turi atitinkamai statų ir aštrų kampus. Šilumos mainų paviršiai mažesni, bet ir pasipriešinimas šilumnešio srautams ženkliai mažesnis.

Lituoto plokštelinio šilumokaičio sukūrimui reikalingos modernios automatinio projektavimo sistemos. Nepakanka sukurti gaminio ir jo plokštelių brėžinį. Pirmieji bandomieji gaminių pavyzdžiai gaminami naudojant 3D spausdintuvus. Po to jie bandomi termodinaminėse laboratorijose. Kuomet reikalingas pavyzdys jau gautas, prasideda antspaudų ir matricų, skirtų gofruotų plokštelių presavimui, projektavimas. Antspaudai gaminami iš specialių lydinių. Antspaudas turi būti labai kietas, standus, o vidinė medžiagos struktūra neturi būti trapi, kad atlaikytų milijoną smūgių. Spausdinimo matricos paviršius turi būti veidrodinis, be griovelių ir įtrūkimų.

Kokybiškam šilumokaičių litavimui naudojamos indukcinės krosnys su giliu 10-5 laipsnių vakuumu. Kodėl yra tokio gilaus vakuumo poreikis? Atsakymas paprastas - užtikrinti kokybišką litavimą! Vakuumas užtikrina aukštą išlydyto vario higroskopiškumą. Litavimo procesas vyksta 15 valandų. Per šį laiką vyksta laipsniškas daugiapakopis gaminių įkaitinimas su temperatūros stabilizavimo etapais. Krosnyje pasiekiama 1100° C temperatūra. Krosnies automatika kontroliuoja gaminių įkaitinimo etapus, nuolat prižiūri įkaitinimo tolygumą pagal 5 pakrovos taškus.

Toliau vyksta svarbus aušinimo etapas. Aušinimo greitis parenkamas atsižvelgiant į šilumokaičių konstrukcijos liekamųjų įtampų balansą. Dabar per krosnies aušinimo apvalkalą cirkuliuoja šimtai kubų atšaldyto vandens.

Spartus alternatyvių šilumos šaltinių vystymas ir naujų sprendimų paieška žaliosios energijos sektoriuje davė milžinišką postūmį naujų plokštelinių šilumokaičių kūrimui. Reikalavimai gyvenimo kokybei nuolat auga. Komforto vartotojai - mes su jumis. Vandens pašildymui naudojamas kompaktiški šilumokaičiai, kurie gali būti pastatyti labai mažame IŠP. Lituoto plokštelinio šilumokaičio šilumos mainų paviršių sudaro plonų gofruotų metalinių plokščių paketas, esantis tarp dviejų stiprinančių (armavimo) plokščių. Į vientisą šilumokaičio bloką plokštės sujungtos vakuuminio litavimo būdu. Specialus gofruotas plokštelių paviršius suteikia srautams didelę turbulenciją ir šilumokaičio konstrukcijos standumą.

tags: #daugiabuciuose #naudojami #silumokaiciai