Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkstančiai daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų. Dėl nepakankamos jų techninės priežiūros matome apgriuvusių balkonų, pažeistų fasadų, dėl pasenusių stogų ar vamzdynų užliejami butai. Dėl blogos butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų techninės būklės kasmet įvyksta keli šimtai incidentų.
Siekiant gerinti situaciją, Vyriausybė ir Aplinkos ministerija ėmėsi įvairių priemonių, įskaitant teisės aktų peržiūrą ir naujų iniciatyvų įgyvendinimą.
Teisės aktų pakeitimai ir supaprastinimas
XIX Vyriausybė, siekdama mažinti biurokratinę naštą, buvo įsipareigojusi peržiūrėti įvairių leidimų išdavimo tvarką, atsisakyti biurokratinių perteklinių procedūrų. Aplinkos ministerijoje buvo peržiūrėti statybas reglamentuojantys teisės aktai.
2024 m. Aplinkos ministerija skubos tvarka identifikavo reformos spragas ir parengė Statybos įstatymo ir kitų poįstatyminių teisės aktų pakeitimus, išsprendžiančius šiuos neaiškumus. Seimas biželio mėnesį priėmė šio įstatymo pataisas, kurios iš karto įsigaliojo.
Svarbiausi pakeitimai:
- Atsisakyta visuomenės informavimo procedūrų vienbučių ir dvibučių statinių ir jų priklausinių projektavimo atveju.
- Sudaryta galimybė pradėti statyti statinius parengus tik būtinas projekto dalis ir jų ekspertizę, kai dar nėra parengtos visos techninio darbo projekto dalys.
- Socialiniams partneriams pristatyta ir aptarta idėja atsisakyti statybos leidimų išdavimo vienbučiams ir dvibučiams namams.
Šie pakeitimai turėtų paspartinti statybų procesus ir sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams.
Pastatų techninės priežiūros tvarka
Patvirtintos STR „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Šiuo pakeitimu patvirtinta Pastatų rizikingumo metodika, kuri šviesoforo principu padės techniniams prižiūrėtojams įvertinti pastato būklę ir atitiktį esminiams statinio reikalavimams. Pataisose taip pat numatyta kasmetines apžiūras sumažinti nuo dviejų kartų iki vieno per metus, vykdyti nuolatinę stebėseną kartą per 2 mėnesius, o ne kas mėnesį.
Nuo š. m. lapkričio 1 d. pradėjus veikti Pastatų duomenų banko informacinei sistemai, pastatų priežiūros, būklės vertinimo ir rizikingumo duomenys bus pasiekiami pastatų valdytojams, savivaldybėms, butų savininkams, renovaciją vykdančioms įmonėms. Taip pat bus galimybė matyti pastato energinio naudingumo klasę, jo būklę, energijos suvartojimo sąnaudas ir kitus bendrinius pastato duomenis. Sistemoje bus viešai pasiekiama informacija apie pastato renovacijos projektus, pavyzdžiui, ar daugiabutyje atnaujintas liftas, ar keistas stogas, vamzdynai, kitos konstrukcijos.
Šis pakeitimas ūkio subjektams leis sutaupyti net 5,73 mln. eurų.
Daugiabučių namų atnaujinimo finansavimas
Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtus daugiabučių namų atnaujinimui skirtų kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo ir kaupimo tvarkos pakeitimus, įsigaliojusius liepos 1 d. Taip pat parengtos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų pataisos, suderintos su naujais, nuo liepos 1 d. įsigaliojusiais reikalavimais butų ir kitų patalpų savininkams kaupti lėšas namo atnaujinimui pagal privalomuosius reikalavimus.
Paskelbtas kvietimas savivaldybių viešiesiems pastatams atnaujinti. Iš Modernizavimo fondo šiam kvietimui skirta 49 mln. eurų. Įdiegus energinio efektyvumo priemones įmanoma žymiai sumažinti pastato šildymo išlaidas, todėl bus taupomos valstybės lėšos.
Aplinkos ministerija taip pat pradėjo rengti Nacionalinį pastatų renovacijos planą, pagal kurį bus įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo. Nacionaliniu pastatų renovacijos planu bus siekiama užtikrinti sistemingą viso pastatų fondo modernizavimą, kad iki 2050 metų visi šalies pastatai - tiek viešieji, tiek privatūs gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai - energiją vartotų labai efektyviai ir taptų nepriklausomais nuo iškastinio kuro ir visiškai netaršiais.
Be to, Nacionaliniame pastatų renovacijos plane bus nustatyta gyvenamųjų pastatų renovacijos strategija. Tai leis užtikrinti, kad iki 2035 m. vidutinis pastatų energijos suvartojimas sumažėtų bent 20-22 proc., o didžioji dalis šių rezultatų būtų pasiekti renovuojant 43 proc. 2025 m. užbaigta 212 daugiabučių namų atnaujinimo projektų, pateiktos 153 paraiškos daugiabučių namų atnaujinimui. Taip pat yra rengiamas 831 investicinis projektas APVIS sistemoje. Šiuo metu yra atnaujinami 1146 daugiabučiai namai.
2025 m. Bus sutaupyta apie 3 mln. eurų, nes nebereikės viešinti parengtų planų viešinimui per e. sistemą, registruotais laiškais ar el. paštu. Visa informacija apie šiuos planus bus skelbiama atitinkamos savivaldybės arba Vyriausybės įgaliotos institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti teritoriją, interneto svetainėje.
Energinio naudingumo sertifikatai ir investicijų planai
Vykdome viešąjį pirkimą dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) energinio naudingumo sertifikatų bei investicijų planų parengimo paslaugų pirkimo. Paskelbėme šio pirkimo techninę specifikaciją svarstymui.
Siekiant paspartinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą rekomenduojama savivaldybėms pačioms organizuoti ir vykdyti šiuos pirkimus. Būtent šiuo tikslu yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Aplinkos ministerijos, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros ir savivaldybių.
Perkančioji organizacija gali nuspręsti nurodyti vienos investicijų plano numatomą vertę (arba pirkimo sutarties vertę), į kurią atsižvelgiama vertinant pasiūlymus. Manytume, kad nėra tikslinga nurodyti vertės pirkimo dokumentuose, kadangi vėliau jos (vertės) keisti nebus galima.
Jeigu perkančioji organizacija nusprendžia pirkimo objektą grupuoti, nurodomi konkretūs grupavimo kriterijai ir reikalavimai pasiūlymų pateikimui (tikslinamos pirkimo sąlygos, techninė specifikacija, pasiūlymo forma, daugiabučių namų sąrašas pagal dalis ir t.t.), prašoma tiekėjų pateikti kainas tai daliai, kuriai teikia pasiūlymą (vienai daliai, kelioms dalims arba visoms dalims), reikalavimai laimėtojo nustatymui (sudaroma pasiūlymų eilė kiekvienai daliai atskirai), sutarties sudarymui (sudaroma sutartis kiekvienai daliai atskirai, nurodant namų sąrašą)
Energinio naudingumo sertifikatų po atnaujinimo (modernizavimo) nėra šio Projekto veikla bei šio pirkimo objektas. Sertifikatai po namo atnaujinimo (modernizavimo) bus rengiami (perkamos ENS parengimo paslaugos) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinus namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą (t.y. po atnaujinimo).
Informuojame, kad vadovaujantis VP3-1.1-AM-02-V priemonės „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-454, numatyta, kad projekto partneriais gali būti tik savivaldybės, Aplinkos ministerija ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Taigi, savivaldybės pačios turi vykdyti energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų pirkimus, sudaryti sutartis, priimti paslaugas, nepavedant šių funkcijų kitoms įstaigoms.
Patikslinimai galimi tik neesminiai. Patikslinti pirkimo dokumentai pateikiami aplinkos ministerijos interneto puslapyje rubrikoje “Naujas daugiabučių renovavimo modelis”.
Taip. Tokiu atveju, savivaldybės administracijai atrinkus nustatyta tvarka laimėtoją, būtų sudaroma trišalė sutartis tarp savivaldybės administracijos(Pirkėjo), tiekėjo ir BUPA (mokėtojo) (sutarties projektas pateiktas savivaldybėms ir patalpintas Aplinkos ministerijos svetainėje). Apie tai turi būti aiškiai nurodyta pirkimo dokumentuos , pridedant projektą tos sutarties, kurią numatoma pasirašyti.
Įgyvendinant projektą „Daugiabučių namų skatinimas, II etapas“, vykdomos skatinimo veiklos, viena iš jų yra IP ir ENS parengimas. Tai yra savarankiška veikla, jos rezultatas (rodiklis) - parengti ir nustatyta tvarka suderinti dokumentai (IP ir ENS), kaip nurodyta pirkimo sąlygose (priede techninėje specifikacijoje), ten nėra nustatyta rodiklio - įgyvendinti parengtą IP, taigi veiklos baigtumas nėra siejamas su IP įgyvendinimu.
Savivaldybės programai įgyvendinti savivaldybės skiria programos administratorių pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsiduoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Paramos įstatymas). Parengtas namo IP bus aptariamas su namo savininkais ir savininkams pritarus (patvirtinus), IP bus įgyvendinamas pagal Civilio kodekso, Paramos įstatymo, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, reikalavimus. Projektą įgyvendina bendrojo naudojimo objektų valdytojas.
Savivaldybės programai įgyvendinti savivaldybės skiria programos įgyvendinimo administratorių pagal Paramos įstatymą. Vyriausybei pateiktas minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame aiškiau apibrėžta Savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus sąvoka.
Savivaldybės programai įgyvendinti savivaldybės skiria programos administratorių pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsiduoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Paramos įstatymas). Priėmus įstatymo pakeitimus, manome, kad problema bus išspręsta. Įstatymą bus prašoma svarstyti skubos tvarka. Įstatymo įsigaliojimas numatytas birželio 1 d. Savivaldybė gali paskirti viena ar kelis savo programos administratorius.
Projekto administratorių pasirinks namo butų savininkai tvirtindami IP. Šiam administratoriui už projekto administravimą ir turės būti apmokamos patirtos išlaidos. Valstybė kompensuoja (Įstatymo pakeitimo projekte „apmokama“ patirtos išlaidos, bet ne daugiau kaip 0,35Lt/m2 be PVM.
Manytume, kad galima, jei tai yra energiją taupanti priemonė ir jei yra savivaldybės išduotas leidimas keisti šilumos šaltinį, tai yra atsijungti nuo centarlizuoto šilumos tiekimo sistemos ir įrengti dujinį šildymą. Investicijų planas privalo atitikti savivaldybės bendrajam planui ar kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Jeigu konkreti priemonė patenka į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, 3 priede pateiktas Valstybės remiamas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) priemones, tuomet valstybės parama teikiama bendrąja tvarka.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) energinio naudingumo sertifikatų bei investicinių planų parengimo paslaugos pirkimo techninėje specifikacijoje, pirmame skyriuje „Pirkimo objektas“ nurodyta, kad „Projekto energinis naudingumas turi būti paremtas sąlyga, kad po namo atnaujinimo būsto savininkų mokėjimai už šildymą ir investicijų grąžą sumažės ne mažiau kaip 10 procentų palyginus su mokėjimais už energijos suvartojimą pastato šildymui iki pastato atnaujinimo.
Investicijų planuose turi būti pateikti kiekvieno namo ekonominio naudingumo vertinimas pagal faktines šilumos sąnaudas, perskaičiuojant jas norminiams metams. Skaičiavimai turi būti paremti 3 (trijų) metų namo šilumos suvartojimu“ 1. Taikomas šiluminės energijos kainos tarifas fiksuotas konkrečioje vietovėje projekto patvirtinimo dieną, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.
Daugiabučių renovacijai – 275 mln. eurų: įvardijo, kas turi teisę gauti kompensaciją
tags: #daugiabuciu #tarfo #metodika