Daugiabučių renovacijos konkurencinė analizė Lietuvoje

Daugiabučių namų atnaujinimas Lietuvoje yra svarbus žingsnis siekiant didesnio energinio efektyvumo ir geresnės gyvenimo kokybės.

Praėjusiais metais daugiausia senos statybos daugiabučių renovuota Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje - po 28 namus. Išsiskiria ir 10 senų daugiabučių renovavęs Rokiškis. Tačiau galime pasidžiaugti ir regionais.

Palangoje ir Elektrėnuose modernizuotas 21 daugiabutis, taip pat gerai atrodo ir Jonava bei Ukmergė, atnaujinusios po 12 namų, Tauragė, Marijampolė, atnaujinusios po 11 namų. Bendrai vertinant, tai yra ir administratorių, ir savivaldybių indėlis - svarbu, kaip jos skatina renovaciją, kiek suteikia informacijos gyventojams.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vedėja Aušra Bartkevičienė teigia: „Turime didžiausią pažangą didesniuose miestuose ir kurortinėse vietovėse. Mes stengiamės kuo plačiau viešinti informaciją - tiek spaudoje, tiek kitose medijose, kad žmonės žinotų apie galimybes. Tačiau visada raginame ir savivaldybes aktyviai prisidėti bei tiesiogiai informuoti gyventojus apie tai, ką jie gali padaryti patys“.

Savivaldybių indėlis į renovaciją

Savivaldybės aktyviai prisideda prie renovacijos proceso, tvarkydamos renovuotų namų aplinką.

Pernai Palangoje buvo renovuotas 21 daugiabutis, apie 21 tūkst. kv. m naudingojo pastatų ploto. Visi renovuoti namai pasiekė B ir C energinio naudingumo klases.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Pikčiūnienė sako, kad gyventojai teigiamai vertina, jog po renovacijos mažėja išlaidos būsto šildymui, taip pat kartu sutvarkoma ir jų gyvenamoji aplinka.

„Matydami, kaip atrodo renovuoti namai bei sutvarkyta jų aplinka, dar neatnaujintų daugiabučių gyventojai dažniausiai patys inicijuoja savo namo renovacijos procesą. Palaikydama palangiškių norą renovuoti daugiabučius bei gyventi taupiau, jaukiau ir patogiau, Palangos miesto savivaldybė investuoja į atnaujintų namų gyvenamąją aplinką: tvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai, apšvietimas. Taip pat pagal galimybes renovuotų daugiabučių kiemuose įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, pasirūpinama šalia esančiomis viešosiomis erdvėmis“, - pasakoja J. Pikčiūnienė.

Jonavos pavyzdys: iššūkiai ir sprendimai

Viena iš mažesniųjų šalies savivaldybių lyderių Jonava pernai modernizavo 12 daugiabučių namų, t. y. 23972,33 kv. m pastatų naudingojo ploto. Juose yra 490 butų. Iš 2024 m. renovuotų namų 6 pasiekė B, o likę 6 - C energinio naudingumo klasę.

Daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo įmonės direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų administravimui Romualdas Dautartas sako, kad renovuoti daugiabučiai labai keičia bendrą miesto vaizdą, daro jį patrauklesnį naujai atvykstantiems, ieškantiems nusipirkti būstą.

Jonavos rajono savivaldybė vykdo kvartalinę renovaciją ir prie renovuotų daugiabučių atnaujina kiemus, takus, įrengia poilsio aikšteles.

„Daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo pradžioje žmonės nepatikliai žiūrėjo į renovaciją, nebuvo pavyzdžių, gąsdino kainos. Tačiau 2018-2022 metais žymiai padaugėjo prašymų įtraukti daugiabutį į šią programą. Šiuo metu yra sunkiau, jau daug namų renovuotų, o likę labai atkaklūs skeptikai. Vis tik stengiamės juos įtikinti renovuoti daugiabutį, apie tai kalbame susirinkimuose, skelbiame pastato techninės priežiūros apžiūrų aktus, kuriuose pažymime avarines situacijas ir būtinus atlikti darbus. Informuojame, kad renovacijos metu galima viską susitvarkyti kompleksiškai“, - teigia R. Dautartas.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje - kas naujo po saule?

Didžiosios Lietuvos savivaldybės atkreipia dėmesį, kad daugiabučių namų renovacijos procesus šalyje vis dar stabdo biurokratija ir dažnai besikeičiančios finansavimo tvarkos.

Tačiau Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė tikina, jog finansavimas kiekvienam daugiabučių namų atnaujinimo kvietimui negali išlikti vienodas.

„Didžiausias iššūkis išlieka finansinis - gyventojai, susipažinę Aplinkos projektų valdymo agentūros dažnai keičiamais finansavimo modeliais, neretai persigalvoja ir atsisako dalyvauti pastatų modernizavimo programoje. Stabili ir didesnė valstybės parama paskatintų aktyvesnį renovacijos procesą“, - Eltai teigė Klaipėdos savivaldybė.

„Kaip ir visoje šalyje, pagrindiniai renovacijos iššūkiai susiję su finansavimo šaltiniais ir procedūrų trukme. Šiaulių miesto savivaldybė įvardijo, jog didžiausi trikdžiai, apsunkinantys renovacijos procesą, yra per maža parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, vėluojantis projektų finansavimas bei dažnas finansavimo modelio keitimas.

Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybės atstovo žiniasklaidai Gabrieliaus Grubinsko teigimu, sostinė su tiesioginiais iššūkiais nesusiduria, kadangi renovacija, anot jo, yra gyventojų apsisprendimo ir valstybės reguliavimo bei skiriamos paramos klausimas.

APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorės Gintarės Burbienės teigimu, lėšų skyrimo sąlygos negali išlikti nepakitusios visais atvejais dėl ribotos daugiabučių atnaujinimo programai skiriamos valstybės biudžeto dalies.

„Kadangi valstybės biudžeto galimybės pilnai finansuoti daugiabučių modernizavimo programą yra ribotos, renovacijos finansavimas negali būti visiškai vienodas ar tęstinis visais atvejais“, - Eltai komentavo ji.

„Siekiant sudaryti sąlygas, kad kvietimai renovuotis būtų pastovūs, yra ieškomi alternatyvūs finansavimo šaltiniai, tokie kaip ES lėšos, Modernizavimo fondo lėšos ar kitos. Kiekvienas lėšų šaltinis turi ir savo lėšų panaudojimo tvarką ir taisykles, prie kurių tiek Aplinkos projektų valdymo agentūra, tiek projektų vykdytojai, tiek gyventojai turi prisitaikyti“, - tęsė G. Burbienė.

Aplinkos ministerijos kancleris P. Poderskis sako, kad vienas iš renovacijos procesą labiausiai stabdančių veiksnių tebėra biurokratija. „Sakyčiau, kad biurokratija yra tikrai viena didžiausių problemų bent jau tai tikrai“, - teigė jis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė taip pat atkreipia dėmesį, jog daugiabučių namų atnaujinimo projektų tvarkos yra sudėtingos. Anot jos, tai rodo ir pačios agentūros dėl užtrunkančių procesų pratęstas daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimas.

„Dabar savivaldybės pirmą kartą teikia paraiškas dėl renovacijos pagal atnaujintą tvarką. Kvietimai daugiabučių atnaujinimui siekiant B ar aukštesnės energetinio naudingumo klasės buvo paskelbti 2024 m. lapkričio mėn. ir dabar pratęsė iki 2026 m. (balandžio - ELTA), tai reiškia, kad tvarkos yra pakankamai turbūt sudėtingai sudėliotos“, - Eltai sakė ji.

APVA duomenimis, nuo 2024 m. lapkričio daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimui jau yra gautos 265 paraiškos už 257,19 mln. eurų. Anot agentūros, šiuo metu įvertintos 90 paraiškų, pasirašytos 74 sutartys.

P. Poderskis teigia, jog Aplinkos ministerija kartu su APVA bendradarbiauja, siekiant užtikrinti sklandesnę daugiabučių namų modernizavimo tvarką. „Dėl biurokratinių procesų pradėti darbai, su APVA mes rengiamės tuos procesus trumpinti ir iš tikrųjų (...) renovacijos procese dalyvauja ir verslas, ir valdžia, ir gyventojai, (…) ant to dar užsideda viešojo sektoriaus biurokratizmas, tai iš tikrųjų gana komplikuota. Tačiau mes esame pasirengę planus ir manau, kad jau nuo kitų metų būtų galima tikėtis konkrečių pokyčių sistemoje“, - sakė jis.

APVA duomenimis, šalyje renovuotų daugiabučių yra 4329, šiuo metu renovuojami 1050. Iš viso yra dar apie 34 tūkst. nerenovuotų namų, statytų iki 1993 m.

Pernai renovacijos žemėlapyje išsiskyrė Vilnius, Kaunas ir Klaipėda - kiekviename iš šių miestų atnaujinta po 28 daugiabučius. Elektrėnuose ir Palangoje modernizuota po 21, Ukmergėje, Jonavoje - po 12, o Tauragėje - 11 namų. Gerais rezultatais išsiskiria ir Rokiškis, renovavęs 10 senų daugiabučių.

„Didžiausią pažangą matome didžiuosiuose miestuose ir kurortuose, tačiau džiugina ir regionų aktyvumas. Sėkminga renovacija priklauso tiek nuo administratorių, tiek nuo savivaldybių pastangų - svarbu, kaip jos skatina gyventojus, kiek informacijos suteikia. Sėkminga renovacija priklauso tiek nuo administratorių, tiek nuo savivaldybių pastangų. Mes siekiame kuo plačiau viešinti galimybes, raginame ir savivaldybes aktyviai prisidėti bei tiesiogiai informuoti žmones, ką jie gali padaryti patys“, - sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vedėja Aušra Bartkevičienė.

Renovacijos statistika pagal miestus 2024 m.

Pernai Marijampolėje iš viso buvo modernizuota 11 daugiabučių, kurių bendras naudingasis plotas siekia 20 380,88 kv. m., juose yra 395 butai. Visi atnaujinti namai pasiekė B ir C energinio naudingumo klases.

Pasak Marijampolės savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Būdžiuvienės, tai - reikšmingas pokytis tiek gyvenimo kokybei, tiek energijos taupymui mieste.

„Renovacija keičia miestą vizualiai ir iš esmės gerina gyventojų kasdienybę. Atnaujinti pastatai sukuria jaukesnę aplinką, o kartu prisideda prie bendruomenės pasididžiavimo savo gyvenamąja vieta. Be to, modernizuoti namai sunaudoja ženkliai mažiau šilumos energijos, todėl gyventojai gauna mažesnes sąskaitas, jų būstas tampa komfortiškesnis. Atnaujinti daugiabučiai skatina ir vietos ekonomiką, nes renovacijos metu dirba statybų, projektavimo, energetikos specialistai. O ilgalaikėje perspektyvoje tai prisideda prie būsto vertės kilimo, nes tvarkinga ir moderni aplinka tampa patrauklesnė tiek esamiems, tiek būsimiems gyventojams“, - teigia J. Būdžiuvienė.

Ji tęsia, kad gyventojus renovacijai skatina ir palankios finansavimo galimybės - aiškiai išdėstyti paramos mechanizmai ir kreditavimo sąlygos. Ne mažiau svarbūs yra gerieji pavyzdžiai bei kvartalinės renovacijos priemonės, kai savivaldybės lėšomis modernizuojama ir atnaujintų daugiabučių aplinkinė infrastruktūra - apšvietimas, šaligatviai, automobilių stovėjimo aikštelės.

Sutvarkoma aplinka prioriteto tvarka Klaipėdos mieste pernai modernizuoti 28 daugiabučiai namai, kurių bendras naudingasis plotas siekia 31 314 kv. m, atnaujintuose namuose yra 712 butų. Visi renovuoti pastatai pasiekė B ir C energinio naudingumo klases.

Pasak miesto savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Smilgytės, dažniausiai gyventojus renovuotis skatina gerieji aplinkinių namų pavyzdžiai ir aktyvesni gyventojai. Taip pat didelį darbą atlieka ir namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai, kurie rengia susirinkimus ir atsako į žmonėms rūpimus klausimus.

Dažniausiai gyventojus renovuotis skatina gerieji aplinkinių namų pavyzdžiai ir aktyvesni gyventojai. „Pirmiausia naudą pajaučia daugiabučio gyventojai, kurių namas ne tik pagražėja išoriškai, bet atnaujinami visi pasenę bendrojo naudojimo objektai, todėl nereikia sukti galvos dėl remonto. Apšiltinus namo sienas, pamatus, stogą, pakeitus šildymo sistemą ir automatizavus šilumos punktus, gyventojai gali gyventi komfortiškoje temperatūroje ir savarankiškai reguliuoti šilumos kiekį, išauga ir jų turimo turto vertė“, - sako L. Smilgytė.

Ji priduria, kad savivaldybė, planuodama šaligatvių, automobilių stovėjimo vietų, apšvietimo atnaujinimo ir vaikų žaidimo, laisvalaikio zonų įrengimo darbus, pirmenybę teikia rajonams, kuriuose yra renovuotų daugiabučių.

Naujos galimybės ir kvietimai

APVA primena, kad šiuo metu kaip tik galima teikti paraiškas gauti valstybės paramai daugiabučiams renovuoti pagal naują finansavimo modelį - fiksuotą įkainį. Kvietimas galioja iki spalio mėnesio ir yra ne konkursinis - paraiškos vertinamos iškart, taip paspartinant procesą.

A. Barkevičienė sako: „Senų daugiabučių gyventojai kviečiami pasinaudoti galimybe pertvarkyti savo namus į B ar A energinio efektyvumo klasės pastatus, pasitelkiant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas. Be to, numatyta daugiau atsakomybės perduoti projektų administratoriams, sumažintas dokumentų tvarkymo ir patikrinimų kiekis, todėl renovacijos projektai bus įgyvendinami greičiau“.

Atsižvelgus į žmonių pageidavimus, išplėstas gyvenimo kokybės gerinimo priemonių sąrašas -finansuojamas ir balkonų išplėtimas bei naujų įrengimas, dviračių saugyklų, čiurlių lizdaviečių įrengimas, rūsių pritaikymas priedangoms.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Gyventojai, siekiantys sumažinti šilumos išlaidas ir pagerinti gyvenimo sąlygas, kviečiami pasinaudoti galimybe atnaujinti savo namus siekiant B ar A energinio efektyvumo klasės, pasitelkiant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas. Kvietimas galioja iki spalio mėnesio.

Nauja, kad finansuojamos ne tik energinio efektyvumo didinimo, bet ir kitos priemonės, gerinančios pastato estetinę išvaizdą, architektūrą, užtikrinančios patogumą ir komfortą - balkonų langų didinimas, balkonų išplėtimas, naujų įrengimas, dviračių saugyklos.

Parama bus apskaičiuojama ir teikiama pagal nustatytus fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius. Kvietime yra naujovių, kurios supaprastina ir pagreitina šių namų atnaujinimo procesą, leidžia butų savininkams tiksliai paskaičiuoti, kiek paramos gali gauti.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

tags: #daugiabuciu #renovacijos #konkurentu #analize