Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) yra svarbus žingsnis siekiant didesnio energinio efektyvumo ir geresnių gyvenimo sąlygų.
Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje.
Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką.
Tačiau šis procesas susiduria su įvairiais iššūkiais, ypač finansavimo srityje.
Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Jūsų ir daugumos kaimynų sprendimu atlikta namo renovacija sumažins nuo 40 iki 70 procentų buvusių šildymo išlaidų. Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija.
Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m., vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.
Pagrindiniai finansavimo šaltiniai
Savivaldybės aktyviai stebi valstybės ir Europos Sąjungos finansavimo programas bei teikia paraiškas, kad užtikrintų tolesnį miesto įstaigų atnaujinimą. Siekiant sudaryti sąlygas, kad kvietimai renovuotis būtų pastovūs, yra ieškomi alternatyvūs finansavimo šaltiniai, tokie kaip ES lėšos, Modernizavimo fondo lėšos ar kitos.
Kiekvienas lėšų šaltinis turi ir savo lėšų panaudojimo tvarką ir taisykles, prie kurių tiek Aplinkos projektų valdymo agentūra, tiek projektų vykdytojai, tiek gyventojai turi prisitaikyti.
Paskola, kuriai taikomos 3 proc. fiksuotos palūkanos (visu paskolos laikotarpiu nekintančios palūkanos), suteikiama iki 20 metų. Paskolą gyventojų vardu arba savo vardu, gyventojų naudai ima projekto administratorius, kuris gali būti savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius arba bendrojo naudojimo objektų valdytojas (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo). Lengvatinės renovacijos paskolos teikiamos nereikalaujant turto įkeitimo.
Projekto administratoriui pateikus atliktus rangos darbus pagrindžiančius dokumentus apmokami statybos darbai (pinigai išmokami tiesiogiai rangovams už atliktus darbus). Paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas gali būti atidėtas iki 2 kalendorinių mėnesių nuo valstybės paramos lėšų gavimo ILTE sąskaitoje dienos. Netaikomi jokie papildomi paskolos išdavimo, paskolos administravimo, sutarties sąlygų keitimo ir išankstinio grąžinimo mokesčiai.
Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių nepasiturintiems butų ir kitų patalpų savininkams, padengiama neviršijant įstatyme nustatytos didžiausios galimos subsidijos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 str.
Visos pagrindinės sąlygos nustatytos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) tvarkos apraše.
Finansavimo šaltinių lentelė
| Finansavimo šaltinis | Aprašymas |
|---|---|
| Valstybės parama | Skiriama iš valstybės biudžeto daugiabučių modernizavimo programai. |
| ES lėšos | Europos Sąjungos fondų parama, skirta energinio efektyvumo didinimui. |
| Modernizavimo fondas | Alternatyvus finansavimo šaltinis, skirtas sudaryti sąlygas pastoviems kvietimams renovuotis. |
| Lengvatinės paskolos | Teikiamos su fiksuotomis palūkanomis iki 20 metų, nereikalaujant turto įkeitimo. |
| Savivaldybių parama | Aktyvus valstybės ir ES finansavimo programų stebėjimas ir paraiškų teikimas. |
Pavyzdžiui, paskolos sutartis pasirašyta 2024-05-03, rangos darbai baigti 2025-01-24, projekto administratorius kreipėsi į APVA ir valstybės parama gauta 2025-03-24, projekto administratorius sėkmingai suderino investicijas ir atidėjimas pasibaigė 2025-05-24. Atidėtos palūkanos skaičiuojamos ir kaupiamos nuo projekto pirmojo mokėjimo prašymo išmokėjimo rangovui už atliktus darbus dienos iki paskolos ir palūkanų atidėjimo laikotarpio pabaigos, kuris yra 2 mėn. nuo valstybės paramos gavimo (pvz., valstybės parama buvo gauta 2025-03-24, atidėjimo pabaiga bus 2025-05-24). Pasibaigus paskolos ir palūkanų atidėjimo laikotarpiui, sukaupta palūkanų suma yra išdalinama lygiomis dalimis likusiam paskolos grąžinimo laikotarpiui, per kurį butų ir kitų patalpų savininkai privalo grąžinti atidėjimo laikotarpiu sukauptas atidėtas palūkanas.
Iššūkiai ir problemos
Didžiausi trikdžiai, apsunkinantys renovacijos procesą, yra per maža parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, vėluojantis projektų finansavimas bei dažnas finansavimo modelio keitimas. Taip pat kliūtimis tampa ir patys gyventojai, aktyviai pasisakantys prieš renovaciją arba nenorintys įsileisti į jiems priklausančias erdves.
Lėšų skyrimo sąlygos negali išlikti nepakitusios visais atvejais dėl ribotos daugiabučių atnaujinimo programai skiriamos valstybės biudžeto dalies. Dėl to tenka ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.
Vienas iš renovacijos procesą labiausiai stabdančių veiksnių tebėra biurokratija. Daugiabučių namų atnaujinimo projektų tvarkos yra sudėtingos, tai rodo ir pačios agentūros dėl užtrunkančių procesų pratęstas daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimas.
APVA duomenimis, nuo 2024 m. lapkričio daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimui jau yra gautos 265 paraiškos už 257,19 mln. eurų. Anot agentūros, šiuo metu įvertintos 90 paraiškų, pasirašytos 74 sutartys.
Savivaldybės įvardijo, jog didžiausi trikdžiai, apsunkinantys renovacijos procesą, yra per maža parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, vėluojantis projektų finansavimas bei dažnas finansavimo modelio keitimas. Tuo metu Kauno miesto savivaldybė nurodė, jog gyventojų sprendimui labiausiai neigiamą įtaką daro lėšų, reikalingų padengti renovacijos išlaidoms, trūkumas.
Pokyčių perspektyvos
Aplinkos ministerija kartu su APVA bendradarbiauja, siekiant užtikrinti sklandesnę daugiabučių namų modernizavimo tvarką. Pokyčių galima tikėtis jau nuo kitų metų.
APVA duomenimis, šalyje renovuotų daugiabučių yra 4329, šiuo metu renovuojami 1050. Iš viso yra dar apie 34 tūkst. nerenovuotų namų, statytų iki 1993 m.
Pasak jo, pokyčių galima tikėtis jau nuo kitų metų. „Dėl biurokratinių procesų pradėti darbai, su APVA mes rengiamės tuos procesus trumpinti ir iš tikrųjų (...) renovacijos procese dalyvauja ir verslas, ir valdžia, ir gyventojai, (…) ant to dar užsideda viešojo sektoriaus biurokratizmas, tai iš tikrųjų gana komplikuota. Tačiau mes esame pasirengę planus ir manau, kad jau nuo kitų metų būtų galima tikėtis konkrečių pokyčių sistemoje“, - sakė jis.
Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės
Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės turi atitikti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos 3 priede nurodytas valstybės remiamas priemones:
- Šildymo ir karšto vandens sistemų remontas ar rekonstravimas
- Langų ir lauko durų keitimas
- Stogo šiltinimas
- Fasadinių sienų šiltinimas
- Rūsio perdangų šiltinimas
- Cokolio šiltinimas
- Alternatyvios energijos šaltinių įrengimas
- Liftų kapitalinis remontas ar keitimas
- Bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų keitimas ar pertvarkymas
Šių priemonių suminis energinis efektyvumas, kuris yra išreiškiamas šiluminės energijos sąnaudomis kWh/m per metus, turi atitikti atnaujinininimo programos 2 priede nustatytus reikalavimus, užtikrinti ne žemesnę kaip D energinionaudingumo klasę ir sumažinti skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas ne mažiau kaip 20 procentų, lyginant su sąnaudomis prieš daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimą.
Kaip priimamas sprendimas renovuoti daugiabutį?
Sprendimus dėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir lėšų skolinimosi priima būstų savininkai Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose numatyta tvarka. Pagal teisės aktų reikalavimus būtina būsto savininkų balsų dauguma, kuri turi būti 55 proc.
Apskaičiuoti ir suvokti finansinę renovacijos naudą turi padėti investicijų planas, kurį būtų galima apibūdinti kaip būsimo namo atnaujinimo (modernizacijos) santrauką, kurioje išnagrinėjami visi galimi pagrindiniai planuojamos veiklos aspektai, pateikiamas projekto finansinis pagrindimas bei preliminarus, su konkrečiu projektu susijusių, rizikų įvertinimas.
Investicijų planas yra ne tik formali daugiabučio namo techninę ir energinę būklę nustatanti studija, bet pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis įvertinamas investicijų poreikis bei, skyrus paskolą, ruošiamos techninės užduotys daugiabučio namo techninio projekto parengimo bei rangos darbų pirkimų dokumentams. Ruošiantis namo atnaujinimui ir rengiant namo investicijų planą svarbiausia yra su gyventojais išsiaiškinti realią daugiabučio techninę ir energinę būklę, aptarti tinkamiausius sprendimus ir nepamiršti įvertinti galutinį investicijų apimties variantą.
tags: #daugiabuciu #renovacijos #finansavimas