Lietuvoje per ilgus metus daugiabučių statybos technologijos keitėsi - medinius keitė blokiniai ir monolitiniai, o ne taip seniai kone populiariausiais tapo daugiabučiai iš blokelių. Nepaisant to, kad naujų daugiabučių kokybė žymiai geresnė, vis tik sandoriai iki šiol sudaromi ir dėl butų senuose daugiabučiuose. Blokinis, mūrinis ar monolitinis - štai kur klausimas.
Šįkart Delfi domisi, kokių senos statybos daugiabučių Lietuvoje yra daugiausia, kokie yra esminiai daugiabučių statybos skirtumai ir su kokiomis problemomis susiduria skirtingų daugiabučių gyventojai. Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas doc. dr. Arnoldas Šneideris ir grupės „Inreal“ investicijų bei analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Ką apie daugiabučius turėtų žinoti norintieji pirkti butą?
Daugiausia blokinių ir mūrinių pastatų
Kaip teigia grupės „Inreal“ specialistas T. S. Kvainickas, iki 1950-ųjų Lietuvoje daugiausia buvo statoma medinių ir mūrinių namų. Skaičiuojama, kad nuo 1960-ųjų medinukai tampa nebepopuliarūs, o iki pat Nepriklausomybės šalyje daugiabučiai dažniausiai statomi iš gelžbetonio bloko ir monolitinio betono. Šalia šių dviejų daugiabučių rūšių kilo ir mūriniai pastatai.
„Inreal“ specialistą papildo A. Šneideris ir paaiškina, jog mūriniai daugiabučiai dažniausiai būdavo statomi keturių penkių aukštų, kartais - dešimties dvylikos. Blokiniai buvo statyti dar aukštesni, o monolitiniai - patys aukščiausi. Pavyzdžiui, sako A. Šneideris, dar ir dabar Lazdynuose galime pamatyti šešiolikos aukštų monolitinių daugiabučių.
Remiantis Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausia stovi mūrinės statybos daugiabučių - jų yra apie 22 tūkst. Blokinių - apie 7,5 tūkst., medinių - apie 6 tūkst. ir beveik 2 tūkst. daugiabučių, pastatytų iš blokelių.
Vis tik pačiame Vilniaus mieste daugiabučių pasiskirstymas kiek kitoks nei visoje Lietuvoje. Sostinėje skaičiuojama daugiau blokinės (stambiaplokštės) statybos namų, nes, pasak T. S. Kvainicko, sovietmečiu tokių daugiabučių plėtra buvo didelė. Kita vertus, pastatų kiekis nelygus butų skaičiui.
Štai nors Lietuvoje daugiausia stovi mūrinių daugiabučių, butų skaičius juose ir blokiniuose daugiabučiuose labai panašus. Tokia situacija susiklostė dėl to, sako T. S. Kvainickas, jog mūriniai pastatai dažnai statyti mažaaukščiai.
Specialistas papildo, jog bėgant metams keičiasi ir daugiabučių namų statyba. Dabar, sako pašnekovas, galima rasti ir tokių naujos statybos daugiabučių, kuriuose panaudojamos visos prieš tai išvardintos technologijos.
Daugiabučių namų skaičius Lietuvoje pagal statybos medžiagas
Pelėsis, drėgmė ir kaimynų garsai
Delfi pasidomėjo, kokią žinutę potencialiam buto pirkėjui turėtų siųsti informacija apie daugiabučio statybą. Pasak A. Šneiderio, pagrindinis niuansas, kurį turėtų žinoti pirkėjai, yra garso daugiabučiuose pralaidumas.
Kaip teigia pašnekovas, prasčiausia garso izoliacija yra blokiniuose daugiabučiuose, kadangi juose panaudotos ganėtinai plonos konstrukcijos. Dėl šios priežasties, komentuoja A. Šneideris, blokinių daugiabučių gyventojai girdi kaimynų skleidžiamus garsus. Pašnekovas papildo, kad tiek mūriniuose, tiek monolitiniuose daugiabučiuose garso izoliacija yra geresnė, mat minėtuose pastatuose naudojamos geriau garsą sulaikančios medžiagos.
Kita vertus, visi senos statybos daugiabučiai, nepaisant to, iš kokios medžiagos jie pastatyti, turi sandarumo problemą. „Senuose daugiabučiuose niekada neturėsime sandarumo. O jeigu padarysim sandarumą, butai supelys, čia didžiausia problema ir buvo visuose daugiabučiuose, nesvarbu, jie mūriniai ar stambiaplokščiai“, - komentuoja A. Šneideris.
Jis papildo, kad tuo metu, kai senos statybos daugiabučiuose buvo pradėti įstatyti plastikiniai langai, gyventojai ėmė skųstis butuose atsiradusiu pelėsiu ir drėgme. Pašnekovo teigimu, kitaip ir negali būti - mat minėtuose daugiabučiuose trūksta ventiliacijos.
„Pagalvokite - kambarys uždarytas, pristatyta augalų, ir langas uždarytas taip, kad nėra jokios ventiliacijos, tai kur drėgmei dingti? Jei nevėdinam, atsiranda skundų, kad drėgna. O jeigu atsiranda drėgmė, tada ir temperatūros pojūtis visai kitas“, - komentuoja pašnekovas.
Greičiausia - blokinių namų statyba
Toliau A. Šneideris paaiškina, kuo skiriasi blokinių, mūrinių ir monolitinių daugiabučių statybos ypatumai. Pasak specialisto, mūriniai daugiabučiai statomi iš plytų, blokelių, o vienu metu minėtų daugiabučių statybai buvo naudojami ir stambesni mūro blokai. Tokių namų pavyzdžių iki šiol yra likę Antakalnyje.
„Mūras labai imlus darbo sąnaudoms ir žmonėms - statybose reikalingi mūrininkai, reikia nuolatos maišyti skiedinį, tai ilgas procesas“, - mūrinių daugiabučių statybą komentuoja A. Šneideris.
Priešingai nei mūriniai daugiabučiai, blokiniai pastatomi gerokai greičiau. Anot pašnekovo, visi tokių daugiabučių statybiniai elementai pagaminami gamykloje, o statybų aikštelėje tik surenkami. Specialisto teigimu, vieną penkių aukštų blokinį daugiabutį gali sumontuoti penki žmonės, todėl darbo sąnaudos tokiam darbui žymiai mažesnės nei mūrinio namo statybai.
Pašnekovas papildo, kad stambiaplokščių namų blokus galima gaminti iškart su daline apdaila, išvedžiotomis instaliacijomis. Taip pat, sako A. Šneideris, stambiaplokščių daugiabučių statybai įtakos neturi ir oro sąlygos, kadangi statybiniai elementai gaminami gamykloje, o ne statybų aikštelėje.
Pasak A. Šneiderio, monolitiniai daugiabučiai yra patys standžiausi pastatai, tačiau tokių namų statybos - labai ilgos. Kaip teigia specialistas, pastačius vieną monolitinio namo aukštą, jis turi kietėti mažiausiai septynias paras, tokio namo negalima statyti šaltyje. Kita vertus, jei monolitinių daugiabučių statyba yra gerokai ilgesnė nei blokinių, vis tik monolitiniai turi vieną didelį pranašumą.
Anot A. Šneiderio, monolitiniuose daugiabučiuose esančius butus galima planuoti kiek laisviau nei tuos, kurie įrengti blokiniuose ir mūriniuose daugiabučiuose. Pavyzdžiui, sako specialistas, monolitinių daugiabučių butuose svarbu nejudinti tik vonios ir virtuvės erdvių, o visa kita galima perplanuoti.
„Vienas tokio namo gyventojas gali turėti keturis kambarius, o kitas - du, bet jie bus žymiai erdvesni“, - komentuoja A. Šneideris ir priduria, kad tiek blokiniuose, tiek mūriniuose daugiabučiuose drastiškų remonto darbų daryti nevalia - tokie darbai gali pakenkti visam namui.
Daugiabučio renovacijos privalumai ir nauda
Daugiabučio renovavimas turi daugybę privalumų, kurie teigiamai veikia tiek pastato savininkus, tiek aplinką. Renovacija pagerina pastato energinį efektyvumą, sumažindama šildymo ir elektros sąnaudas. Tai tiesiogiai sumažina gyventojų komunalinių mokesčių naštą. Be to, pagerėja gyvenimo komfortas - renovuoti pastatai yra šiltesni, sandaresni ir estetiškai patrauklesni.
Renovuojant keičiamos arba tobulinamos senstančios inžinerinės sistemos (santechnika, elektra), todėl mažėja gedimų rizika, o tai ilgainiui sutaupo pinigų. Renovuotas pastatas įgyja didesnę rinkos vertę, todėl jo savininkams atsiranda daugiau galimybių ateityje parduoti būstą už geresnę kainą.
Tai, kad renovuoto, apšiltinto, sutvarkyto daugiabučio gyventojai moka mažiau už šildymą, įrodymų daugiau negu reikia. Kiekvieno miesto šilumos tiekėjo interneto svetainėje yra visų aptarnaujamų daugiabučių šilumos suvartojimo duomenys. Įvedus adresą, galima sužinoti, kiek šilumos pateikiama į jūsų namą, ir kiek į renovuotą kaimyninį, jei toks yra. Nesunkiai galima susirasti visiškai analogiškų renovuotų ir nerenovuotų daugiabučių šilumos sąnaudas.
Jeigu pasigilintume į pateikiamus atskirų daugiabučių šilumos poreikių skaičius, nesunku pastebėti, kad iš tiesų, kaip daugelis ir akcentuoja, renovuotuose namuose išlaidos šildymui yra 25 - 60 proc. mažesnės nei prieš renovaciją.
Pavyzdžiui, AB „Klaipėdos energija" duomenimis, per keturis 2021 m. lapkričio - 2022 m. vasario mėnesius nerenovuoto ir renovuoto namo gyventojai už 60 kv.m buto šildymą vidutiniškai mokėjo: nerenovuoto buto - po 67,5 Eur, renovuoto - po 37,5 Eur per mėnesį.
Prieš porą metų buvo apskaičiuota, kad vidutinė 1 kv. metro renovacijos kaina yra apie 200 Eur iki valstybės paramos. Jeigu labai apytiksliai laikysime, kad 2023 metais vidutinė renovacijos kaina gali būti jau 250 Eur/kv. m, su valstybės parama (minus 30 proc.) ji būtų 175 Eur/kv.m. Kol kas nekalbame apie renovacijos priemones, nes, jos kaip ir buto remontas, gali būti labai įvairios, imame vidutinius renovacijos skaičius. Vadinasi, 60 kv. m ploto butui namo renovacija kainuotų 10 500 Eur.
Skaičiuojant renovacijos atsiperkamumo laiką, jis būtų gana ilgas. Vakarų Europos ir Lietuvos mokslininkai teigia, kad reikia atskirti investicijas, reikalingas pastato fizinei būklei pagerinti ir investicijas, mažinančias energijos suvartojimą.
Dalis investicijų, tokios kaip langų keitimas, sienų ir stogo šiltinimas turi įtakos tiek pastato būklės gerinimui, tiek energijos vartojimo efektyvumo ir gyvenimo komforto didinimui. Atnaujinant pastatus pastarosios, t.y., dvigubos investicijos yra efektyviausios.
Kai kurie mokslininkai prie gyvenimo kokybės ir energijos efektyvumo priemonių siūlo pridėti vėdinimą su šilumos grąža, nes toks vėdinimas yra ir higienos sąlygų užtikrinimas, ir gyvenimo kokybė bei komfortas, ir energiją taupanti priemonė. Gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename. Renovavus namą, ji neabejotinai pagerėja. Dar vienas privalumas - prisidedama prie klimato kaitos mažinimo - atnaujinto daugiabučio 60 kv.
Parduodant butą modernizuotame name, renovacijos kaina atsiperka su kaupu. Nereikia būti profesionaliu NT brokeriu, užtenka peržvelgti parduodamų butų kainas ir lengvai galima įsitikinti, jog butai renovuotuose namuose brangesni.
„Ober-Haus" specialistai paskaičiavo, kad butas atnaujintame name kainuoja mažiausiai 15 - 20 proc. daugiau nei butas nemodernizuotame name, o jei namas geresnėje vietoje, buto jame kaina prilygsta naujos statybos butui. Toks turto vertės padidėjimas stebimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, mažesniuose miestuose jis šiek tiek mažesnis.
Daugiabučių energetinio efektyvumo didinimas
Valstybės parama daugiabučių renovacijai
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) yra paskelbusi atskirą kvietimą daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga - po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Šis kvietimas pratęstas iki 2024 m. sausio 15 d. arba kol baigsis kvietimui numatytos lėšos. Šiam kvietimui skirta 410 mln.
Šiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija statybų techninės priežiūros projekto parengimui, administravimo faktinėms išlaidoms apmokėti (neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių), 30 proc. kompensacija rangos darbams energiją taupančioms priemonėms bei papildoma 20 proc.
Valstybės parama - esminis veiksnys, leidžiantis daugiabučių gyventojams įgyvendinti renovacijos projektus be per didelės finansinės naštos. Pagrindinė institucija, atsakinga už renovacijos programų koordinavimą, yra Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Šios programos suteikia galimybę gyventojams ne tik pagerinti savo būstų kokybę, bet ir prisidėti prie platesnių aplinkosauginių tikslų - mažesnio energijos vartojimo, tvaresnio miesto planavimo ir bendruomenių stiprinimo.
Pavyzdžiui, jei daugiabučio renovacijos sąmata siekia 400 tūkst. eurų, valstybė gali finansuoti 80-120 tūkst. eurų, o likusi dalis paskirstoma tarp butų savininkų. Gyventojai, kurie gauna būsto šildymo ar vandens kompensacijas, gali pretenduoti į visos jų dalies už renovaciją kompensavimą. Tai reiškia, kad valstybė padengia visus jų įsipareigojimus, o kompensacija tiesiogiai pervedama renovaciją administruojančiai įmonei.
Šildymo ir karšto vandens sistemų renovacija
Jeigu daugiabutyje yra vienvamzdė šilumos tiekimo sistema, ją galima perdaryti į dvivamzdę ar kolektorinę, tokiu atveju invazija į butus didesnė, nes reikia pravesti naujus vamzdžius. Prieš šildymo sistemos balansavimą iš jos pašalinamas oras, purvas, rūdžių nuosėdos.
Oras šildymo sistemoje atsiranda dėl įvairių priežasčių: dėl vandenyje ištirpusių dujų, oro, likusio sistemoje po pirminio jos užpildymo, dėl nesandarių ir nekokybiškų išsiplėtimo indų, difuzijos bei oro įsiurbimo dėl vakuumo. Kad sistemoje nesikauptų oras ir nešvarumai, būtina sumontuoti oro/purvo separatorius ir cikloninius - vakuuminius oro šalinimo įrenginius.
Oro ir purvo separatoriaus veikimo principas
Automatinis balansavimo ventilis palaiko pastovų temperatūros lygį, sistemos darbas nepriklauso nuo slėgio svyravimų. Sumažėjus srautui, sumažėja ir grįžtamojo srauto temperatūra. Taip taupoma šilumos energija. Automatinis balansinis ventilis TA-Compact-DP naudojamas mažesniuose renovuojamuose arba naujai statomuose daugiabučiuose.
Renovuojant daugiabučius dažniausiai naudojamos apribotos temperatūros termostatinės galvutės (pavyzdžiui, 16-28 laipsnių C), kad niekas nesugalvotų pernely pažeminti ar pakelti srauto temperatūrą. Laiptinėse ir bendro naudojimo patalpose naudojamos „antivandalinės" arba viešosioms patalpoms skirtos termostatinės galvos.
Kaip minėjome, dalis modernizavimo priemonių - langų keitimas, sienų ir stogo šiltinimas, galimybė reguliuoti bute temperatūrą ir kt. turi įtakos tiek energijos vartojimo efektyvumo didinimui, tiek pastato būklės ir komforto gerinimui. Pirmoje vietoje esančio langų keitimo motyvai aiškūs - tai efektyvi ir sąlyginai nebrangi priemonė.
Daugiabučių modernizavimo priemonių efektyvumas
Daugelyje daugiabučių langų keitimą gyventojai iš esmės jau įgyvendino savarankiškai ir be valstybės paramos, tad sienų šiltinimas modernizavimo metu būtų reikšmingas tiek energijos taupymo, tiek būsto vertės didinimo požiūriu. Kitos priemonės irgi reikšmingai pagerina gyvenimo sąlygas ir komfortą butuose.
Daugiabučio langų keitimas modernizavimo metu dažniausiai kelia daug diskusijų. Didelė dalis gyventojų jau būna pasikeitę langus ir naujai investuoti į langų keitimą nebenori, langų keitimas didina renovacijos kainą.
Keičiant langus vėliau, kai jau bus apšiltintos sienos, iškelti juos į šiltinimo sluoksnį beveik neįmanoma, dalį iškelti irgi nevykęs sprendimas, nes vieni namo langai lieka nišose, kiti - iškelti. Tai darko fasado apdailą ir abejotina, ar tai nesukels problemų.
Fasadų renovacija
Daugiabučio fasadų renovacija - tai apšiltinimas ir estetinis atnaujinimas su galutine danga. Daugiabučių fasadai pagal konstrukciją gali būti nevėdinami (tinkuojami) ir vėdinami.
Tinkuojamas fasadas yra pigesnis nei vėdinamas, jam įrengti nereikia montuoti apdailą laikančio karkaso, mažiau papildomų medžiagų. Bet tinkuojamą fasadą galima montuoti tik šiltuoju laikotarpiu, kai oro temperatūra yra teigiama (didesnė nei +5, laipsniai C). Tai šiek tiek riboja tokių fasadų įrengimo laiką.
Senos statybos namai, pastatyti iki 1993 m., labai mažai apšiltinti. Ne mažiau nei sluoksnio storis svarbus yra termoizoliacinės medžiagos šiluminis laidumas, turintis didelę įtaką pastato energiniam efektyvumui. Sienų apšiltinimui verta rinktis pilkąjį polistireninį putplastį, turintį pačias geriausias charakteristikas.
Sienų šiltinimui reikalingos ir kitos medžiagos, rekomenduojama naudoti jų sistemą. Ant šiltinimo plokščių į klijų sluoksnį klojamas armavimo tinklelis ir tinkuojama. Dažnai klaidingai manoma, kad sistemos su polistireniniu putplasčiu fasadas gali būti tik tinkuojamas.
Vėdinamas fasadas gali būti montuojamas beveik ištisus metus, įrengiant vėdinamą fasadą retai naudojamas klijavimas, kuriam reikalinga teigiama oro temperatūra. Vėdinamo fasado pagrindinės dalys yra profilių karkasas, šiltinamoji medžiaga, smeigės ir apdailos plokštės bei jų tvirtinimo elementai. Ilgaamžiškiausi yra aliuminio profilių karkasai, profilius reikėtų jungti nerūdijančio plieno tvirtinimo elementais.
Kai tenka šiltinti eksploatuojamo pastato stogą, pirmiausia būtina atlikti išsamią jo būklės patikrą. Stogų šilumos izoliacija - termoizoliacinis sluoksnis gali būti vieno arba kelių sluoksnių.
ESO elektros spintų atitraukimas renovacijos metu
Kai norite atnaujinti / renovuoti daugiabutį namą, būtina gauti statybos leidimą. Dažnai projektuotojai, kurie ruošia projektą ir pateikia jį statybos leidimui gauti, pamiršta įtraukti techninius sprendinius dėl ESO elektros įrenginių atitraukimo ar apsaugojimo. Dėl šios priežasties statybos leidimo gavimas užtrunka, nes reikia papildomų pakeitimų projektui.
Jei klientui reikia atitraukti ESO įrenginius nuo sienos, elektros dalies projektą reikės parengti po statybos leidimo gavimo ir keliant namo renovacijos projektą į IS Infostatyba įrašyti pastabą: „Elektros spintos atitraukimas bus sprendžiamas atskiru projektu, vadovaujantis AB ESO nustatytomis bendrinėmis sąlygomis.
Daugiabučio modernizacijos metu yra koncentruojamasi į energinio pastato efektyvumo padidinimą, o namo fasado apšiltinimas turi didelę reikšmę energinių sąnaudų sumažinimui. Pastato sienų apšiltinimas yra svarbus ne tik dėl šilumos nuostolių mažinimo, bet ir dėl geresnės namo estetinės būklės, išaugusios statinio vertės, sumažėjusio išorinio triukšmo lygio, o ir didesnio komforto jaučiamo ne tik žiemą, bet ir vasarą.
Kai gyventojai nėra apsisprendę dėl sienų fasado apdailos, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie sienų konstrukcijas, kurios iš principo gali būti dviejų tipų: vėdinamos (su oro tarpais) arba nevėdinamos (be oro tarpų). Sienos konstrukcijos tipas didele dalimi nulemia su pastato šiltinimu susijusius sprendimus, o tarp jų - fasadų apdailą.
Specialistas atsakė, nuo ko priklauso daugiabučių renovacijos trukmė: tai lemia keli aspektai
Kvartalinė renovacija Klaipėdoje
Fasado apdailos pasirinkimas
Vienas iš galimų variantų - sienos konstrukcijos su oro tarpais, kuris leidžia rinktis iš didelės išorės apdailos medžiagų įvairovės. Kitas pasirinkimas - tinkuojamas fasadas, pasižymintis individualios spalvinės ar faktūrinės gamos plačiu pasirinkimu. Taip pat fasado apdailos medžiagų pasirinkimą gali nulemti kainos veiksnys.
Vis dėlto, priimant sprendimą dėl fasado, verčiau pasitarti su specialistais, kurie atkreips dėmesį į kitus svarbius faktorius ir pasiūlys geriausiai kokybės ir kainos santykį atitinkantį variantą.
Svarbu aukšta darbų kokybė
Atnaujinant daugiabutį, svarbu turėti pirminę viziją, kuri didžiąja dalimi lemia pastato architektūrinius sprendinius, fasado apdailos medžiagų pasirinkimą ir kitus niuansus. Lygiai taip pat svarbu užtikrinti aukštą darbų kokybę, kad galutinis renovacijos rezultatas džiugintų gyventojus bei prisidėtų prie ryškių daugiabučio kvartalo ir viso miesto vizualinių pokyčių.
Veterinarijos g. 29, esantis 1991 m. statybos penkiaaukštis daugiabutis gali būti laikomas vienu iš sėkmingų renovacijos pavyzdžių, kuomet gyventojų lūkesčiai buvo išpildyti su kaupu.
tags: #daugiabuciu #renovacija #tipai