Šaltąjį metų laiką daugelis senų daugiabučių gyventojų pasitinka su nerimu, nes jis atneša ne tik išsipūtusias sąskaitas už šildymą, bet ir bute dažnai karaliaujančią vėsą. Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Aptarkime, kaip efektyviai sumažinti šilumos suvartojimą daugiabučiuose namuose.
Pagrindinės šilumos nuostolių priežastys
Nesandarios namo konstrukcijų jungtys, prasti langai ar kiauras stogas laikomi dažniausiais šilumos „vagimis“ daugiabučiuose, dėl kurių už šildymą mokama daug, bet rezultato - nejausti. Paprastai tariant, seni pastatai šilumą lengvai atiduoda laukui. Jų langai, durys, sienos, stogas pasižymi dideliu šiluminiu laidumu, langai nesandarūs, netinkamomis priemonėmis išspręstos konstrukcijų jungtys, dėl kurių atsiranda šalčio tiltai.
Energetinė klasė ir jos svarba
A energinės klasės pastatų atitvaroms yra taikomi griežtesni reikalavimai, todėl dėl mažo šilumos perdavimo koeficiento jos atiduoda į lauką daugiau nei 1,5 karto mažesnį šilumos kiekį, lyginant su B energinės klasės pastatais.
A ir, ypatingai, A+ energinės klasės butai pasižymi ypač dideliu sandarumu, todėl renkantis juos svarbu pasirūpinti ir tinkamu jų vėdinimu.
Jei labai sandariame bute nebus vėdinimo sistemos, ten gyvenantys žmonės nukentės ir dėl to, kad išvengti pelėsio bus tiesiog neįmanoma.
Rekuperacinės sistemos, dar vadinamos priverstiniu vėdinimu su šilumokaita, visų pirma ir yra priemonė pašalinti sunaudotą orą ir padedanti išvengti drėgmės kaupimosi, be to, visada gausite šviežio oro ir susigrąžinsite šilumą.
Langai ir durys
Bendrovės „Keista“ projektų inžinierė Goda Bikulčiūtė pažymi, kad itin svarbų vaidmenį, sulaikant šilumą bute, atlieka ir langai bei durys. Tiek langai, tiek sienos atskiria namo vidų nuo išorės, tad kuo jų šiluminis laidumas mažesnis, tuo daugiau šilumos jie sulaiko. Langų šiluminiam laidumui įtaką daro kamerų skaičius, jas užpildančios dujos, profiliams bei stiklams naudojamos medžiagos. Sulaikant šilumą bute taip pat svarbus ir langų bei išorinių durų sandarumas.
Grindinis šildymas
Tokiu atveju šilumnešio, tiekiamo į grindinio šildymo sistemą, temperatūra yra žemesnė nei tiekiamo į radiatorinio šildymo sistemą. Dėl šios priežasties prarandama mažiau šilumos bei sutaupoma kaštų šildymui. Taip pat esant grindiniam šildymui pačios patalpos šyla tolygiau, kadangi šildomas visas grindų plotas. Be to, nelikus radiatorių ant sienų, bute baldus išdėstyti galima daug lanksčiau.
Daugiabučio renovacija
Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos, o tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio, o per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką.
Jūsų ir daugumos kaimynų sprendimu atlikta namo renovacija sumažins nuo 40 iki 70 procentų buvusių šildymo išlaidų. Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija.
Kodėl verta atnaujinti savo namą?
- Sutaupysite - už šildymą mokėsite 25 - 60 proc.
- Prisidėsite prie klimato kaitos mažinimo.
Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m., vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.
Atnaujinto daugiabučio 60 kv. Skaičiuojama, kad 60 m2 nerenovuotas butas 2021 m. lapkričio - vasario mėn. už šilumą sumokėjo 248,15 eur (be PVM), kai tuo pačiu laikotarpiu renovuotas butas sumokėjo - 137,54 eur (be PVM).
Kaip priimamas sprendimas renovuoti daugiabutį?
Sprendimus dėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir lėšų skolinimosi priima būstų savininkai Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose numatyta tvarka. Pagal teisės aktų reikalavimus būtina būsto savininkų balsų dauguma, kuri turi būti 55 proc.
Finansinė parama
Pirmiausia, daugiabučio namo administratoriui turėtų būti pateikta savivaldybes išduota pažyma, dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, apmokant kreditą ir palūkanas. Tada namo administratorius apie tai, jog kreditą ir palūkanas padengs savivaldybė, informuos banką.
Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių nepasiturintiems butų ir kitų patalpų savininkams, padengiama neviršijant įstatyme nustatytos didžiausios galimos subsidijos.
Jei paramos gavėjai patalpų savininkai, subsidijos dydis iki 70 proc. Jei šilumos tiekėjas, valdantis šilumos punkto įrenginius nuosavybės teise - iki 45 proc. (Vidurio ir vakarų Lietuvos regione). Nepasiturintiems kompensuojama 100 proc. tinkamų investicijų.
Sąlygos gauti subsidiją: daugiabučio renovacijos metu nebuvo atnaujinos vidaus sistemos; plotas ne didesnis kaip 1000 kv. m; paveldo objektas; ŠP elevatorinis arba automatiškai nepalaiko temperatūros pagal lauko oro temperatūrą.
Pareiškėjai: pastatų valdytojai, savivaldybės paskirtas administratorius, šilumos tiekėjas, kitas gyventojų įgaliotas asmuo.
Mažoji renovacija
Nuo 2022 m. liepos 28 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (Mažajai renovacijai). Pagal šį kvietimą parama galės būti teikiama ne tik daugiabučio namo gyventojams, bet ir šilumos tiekėjams (tuo atveju kai šilumos punktas priklauso šilumos tiekimo įmonei). Projektai įgyvendinami daugiabučiuose, pastatytuose pagal iki 1993 m. galiojančius normatyvus.
Paramos intensyvumas: Jei paramos gavėjai gyventojai - 80 proc. Jei paramos gavėjas šilumos tiekimo įmonė (šilumos punkto nuosavybė yra ne gyventojų) - intensyvumas 50 proc. Skirtingai nei anksčiau subsidija galės būti teikiama ne tik kompensuojant, patirtas ir apmokėtas išlaidas (jas deklaruojant pareiškėjui) bet ir apmokant rangovų sąskaitas (deklaruojant patirtas, bet dar neapmokėtas išlaidas).
Taip pat tuo atveju jeigu paramos gavėjai yra gyventojai, APVA subsidiją galės pervesti ne tik į pareiškėjo mokėjimo prašyme nurodytą paramos gavėjų kaupiamųjų lėšų sąskaitą, bet ir tiesiogiai į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą, jeigu jis subsidiją pagal pavedimo sutartyje nurodytas sąlygas išmoka paramos gavėjams arba už paramos gavėjus padengiami kreditinius, finansiniai įsipareigojimai. Projektų įgyvendinimo laikotarpis - 18 mėnesių.
Energetikos ministerijos duomenimis, 2022-07-27 paskelbtas kvietimas paramai gauti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Šiais metais Klimato kaitos programoje Mažosios renovacijos priemonei skirta 4 mln. eurų. Pagal šį kvietimą numatyta nuo 45 iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas.
Šilumos punkto modernizavimas
Daugiausiai šilumos nerenovuoti daugiabučiai netenka per sienas (38 proc.), langus (26 proc.) ir stogą (11 proc.), todėl izoliavus pastatą, ženkliai sumažinamas šilumos pralaidumas iš pastato vidaus į išorę - sumažėja šildymo sąskaitos, o kartu daugiabutis tampa draugiškesnis aplinkai. Sumontuojant naują apdailą, prailginama pastato tarnavimo trukmė, jo sienos tampa atsparesnės išorės poveikiui - lietui, sniegui ar saulės spinduliams.
Pasenę daugiabučių šilumos punktai privalės būti atnaujinti: papasakojo apie naudas (2024-11-26)
Jeigu daugiabučio namo šilumos punktas yra neautomatizuotas, jo įrenginiai negali tinkamai reaguoti į lauko temperatūros pokyčius, todėl juose efektyviai reguliuoti gyventojams tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį yra sunku arba net neįmanoma. Tokio tipo sistema tikrai nepadeda taupyti šilumos namuose.
Automatizavus šilumos punktą, šildymo sistemoje automatiškai palaikoma vartotojo pasirinkta norima temperatūra, taip pat galima programuoti individualius vartotojo nustatymus (pavyzdžiui, nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis). Patalpos neperšildomos pereinamuoju metu - šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje. Modernizavus ir automatizavus šilumos punktą sutaupoma iki 10 proc.
Atliekant daugiabučio namo (viso pastato) šilumos įrenginių modernizavimą, pertvarkymą, atjungimą ir (ar) prijungimą prie šilumos perdavimo tinklų, nurodytas pastato savininko funkcijas vykdo ir darbus organizuoja valdytojas.
Kitos energijos taupymo priemonės
Hidraulinis šildymo sistemos balansavimas tai komfortiškas ir tolygus šilumos paskirstymas į kiekvieną šildymo prietaisą visame pastate. Hidraulinis atskirų šildymo sistemos atšakų (stovų) balansavimas - viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių efektyvų energijos vartojimą sistemos eksploatavimo metu.
Teisės aktuose nustatyta, kad prižiūrėtojas privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes, pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus.
AB „Šiaulių energija“ veikla šilumos taupymo srityje
AB „Šiaulių energija“ vykdo įvairias veiklas, skirtas šilumos taupymui skatinti:
- Skelbia informaciją apie energijos taupymo priemones ir sprendimus internetiniame puslapyje.
- Nuolat atnaujina informaciją apie daugiabučių namų modernizaciją.
- Teikia informaciją apie efektyvaus šilumos energijos vartojimo naudą kartu su sąskaitomis.
- Organizuoja mokymus apie efektyvų šilumos naudojimą daugiabučiuose namuose.
- Dalyvauja daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų susirinkimuose.
- Skolina termovizorių daugiabučių gyvenamų namų bendrijų pirmininkams ir konsultuoja dėl pastatų išorės sienų termovizijos atlikimo.
Išvados
Šilumos suvartojimo mažinimas daugiabučiuose namuose yra kompleksinis procesas, reikalaujantis bendrų gyventojų pastangų ir investicijų. Tačiau, atlikus reikiamus darbus, galima ženkliai sumažinti šildymo išlaidas ir prisidėti prie aplinkosaugos.
tags: #daugiabuciu #namu #silumos #suvartojimas