Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) nauda Lietuvoje

Nors senų bei energiškai neefektyvių daugiabučių Lietuvoje dar yra dauguma, pastaraisiais metais vis didesnė dalis šalies gyventojų įvertina Daugiabučių namų modernizavimo programos teikiamą naudą.

Daugiabučio renovacijos procesas ilgas - jis prasideda dar gerokai prieš pačius modernizacijos darbus.

Pirmiausiai, norint, kad renovacija būtų pradėta, sprendimą turi priimti daugiabučio butų savininkai. Modernizacijai turi pritarti ne mažiau kaip 55 procentai namo butų savininkų.

Tai dar ne viskas - toliau projekto administratorius turi parengti atnaujinimo įgyvendinimo projektą. Pirmiausia būtina gauti energinio naudingumo sertifikatą, kuris nurodo namo energinį naudingumą.

Pagal tai, kiek šilumos energijos suvartoja namas, yra nustatoma jo energinio naudingumo klasė. Nerenovuoti būstai dažniausiai priklauso žemiausioms - F arba G klasėms, o atnaujinus daugiabutį jis pasiekia ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę.

Tiesa, norint gauti valstybės paramą, kiekvienas būstas po renovacijos privalo pasiekti ne žemesnę nei B pastato energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. energijos. Priešingu atveju daugiabučio gyventojams nėra suteikiama valstybės parama. Visgi, dažniausiai šie reikalavimai yra viršijami - renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 50-70 proc. energijos.

Administratoriui parengus projektą, sekantis etapas - investicijų plano rengimas, kurį paruošia konkurso būdu išrenkamas investicijų plano rengėjas. Šis dokumentas numato kokios namo atnaujinimo priemonės bus panaudotos, kokia bus preliminari renovacijos kaina, atnaujinimo atsipirkimo laikas ir daugybė kitų elementų.

Su paruoštu investiciniu planu turi susipažinti daugiabučio butų savininkai ir ne mažiau kaip 55 proc. jų planą turi patvirtinti. Investicijų plane numatytas biudžetas yra maksimalus ir vykdant rangos darbų bei kitus pirkimus kainos dažniausiai sumažėja.

Nuo ko priklauso renovacijos kaina?

Į klausimą, kiek visgi kainuos daugiabučio renovacija, atsakymas paprastas. Kaina priklausys nuo pasirinktų priemonių, daugiabučio namo dydžio bei jame gyvenančių žmonių skaičiaus.

Preliminari daugiabučio modernizacijos priemonių įgyvendinimo kaina nustatoma vadovaujantis Statybos produktų sertifikavimo centro interneto tinklalapyje paskelbtomis rekomendacijomis dėl kainų nustatymo. Pastatų modernizavimo darbų kainynas yra vertingas pagalbinis įrankis planuojant finansinius resursus bei renovacijos biudžetą. Jame galima palyginti skirtingų renovacijos priemonių kainas, įvertinti privalumus bei trūkumus. Kainyne galima rasti visas namo atnaujinimo darbų išlaidas.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, vidutinė vieno baigto renovuoti namo investicija 1 kv. m rangos darbams yra 226,94 Eur, vidutinė projekto vertė 326 tūkst. Eur. O šiuo metu vykdomo projekto vidutinė rangos darbų vertė 1 kv. m - 398,21 Eur, vidutinė projekto vertė 607 tūks. Eur.

Kadangi Lietuvoje daugiabučiai yra labai įvairūs - nuo 1 iki 16 aukštų, įvairaus išplanavimo, todėl įvardyti vieną vidutinę kainą sudėtinga. Visgi, viena ryški tendencija - didesnių daugiabučių gyventojams renovacija kainuoja mažiau, nes išlaidos pasiskirsto dideliam butų skaičiui. O štai mažesniems, iki kelių butų daugiabučiams, investuoti į renovaciją tenka daugiau.

APVA archyvo nuotr./Daugiabučių renovacija Lietuvoje

Ar ilgai bus atliekama renovacija?

Kad gyventojai galėtų džiaugtis renovacijos nauda, prireikia laiko.

Parengus renovacijos projektą, per mėnesį viešojo konkurso būdu išrenkamas projektavimo darbų rangovas, paruošiantis techninį namo renovacijos projektą. Tuomet vyksta viešasis pirkimas, kuriuo skelbiamas rangovų konkursas. Įgyvendinus šiuos žingsnius ir išrinkus rangovą, neužilgo pradedami daugiabučio modernizacijos darbai. Jų įgyvendinimo greitis priklauso nuo pastato dydžio ir pasirinktų priemonių - procesas gali trukti apie metus.

Žinoma, darbų spartai įtakos gali turėti net oro sąlygos, nes tokie darbai kaip šildymo sistemos atnaujinimas gali būti atliekami tik ne šildymo sezono metu.

Kad renovacijos procesai vyktų kaip įmanoma sparčiau į juos raginami įsitraukti visi renovacijos dalyviai, net ir daugiabučių gyventojai. Jie, pastebėję broką ar prastai dirbančius darbuotojus, turėtų kreiptis į projekto administratorių, techninį prižiūrėtoją ar statybos darbų vadovą - visi šie žmonės gali padėti išspręsti kilusius nesklandumus. Jei šių problemų išspręsti visgi nepavyksta, gyventojai turi galimybę kreiptis į APVA.

Norėdami išsamiau susipažinti su renovacijos žingsniais, skaitykite sekančius turinio projekto „Daugiabučio renovacijos ABC“ straipsnius.

Atnaujinto daugiabučio 60 kv. už šildymą mokėsite apie 40 proc.

Žemiau pateikiame mūsų termovizoriumi užfiksuotus šilumos pralaidumo pavyzdžius skirtingų tipų Vilniaus daugiabučiuose. Nuotraukos darytos šildymo sezono metu.

• Apkasų g. 6 / Verkių g. Statybos metai - 1952 m., renovuotas - 2017 m. Taškuose Sp1 (-17,3°C) ir Sp2 (-17,1°C) - minimali sienų šilumos pralaida.
• Treinio g. Taškuose Sp1 (-6,5°C) Sp2 (-5,7°C) ir Sp3 (-5,6°C) - vidinio kampo sujungimo siūlės šilumos pralaida. Taškuose Sp3 (-9,0°C) - sienos šilumos pralaida.
• Apkasų g. 6 / Verkių g. 26 ir J. Treinio g.
• Žirmūnų g. Statybos metai - 1966 m. renovuotas - 2011 m., šildymo sistemų modernizavimas - 2019 m. Taške Sp1 (+9,5°C) - atviras laiptinės langas.
• Žirmūnų g. Taškuose Sp1 (-4,7°C) ir Sp2 (-5,8°C) - vidinio kampo blokų sujungimo siūlės šilumos pralaida. Taškuose Sp3 (-7,1°C) - blokinės sienos šilumos pralaida. Taške Sp4 (-2,8°C) - lango konstrukcijos šilumos pralaida.
• Žirmūnų g. 81 ir Žirmūnų g.
• Žaliųjų ežerų g. Statybos metai - 1980 m., renovuotas - 2020 m. Taškuose Sp1 (-10,9°C), Sp2 (-9,9°C) ir Sp3 (-11,0°C) - minimali sienų šilumos pralaida.
• Žaliųjų ežerų g. Taškuose Sp1 (-6,8°C) ir Sp2 (-7,7°C) - vidinio kampo sujungimo siūlės šilumos pralaida. Taškuose Sp3 (-8,9°C) ir Sp4 (-8,9°C) - sienų šilumos pralaida.
• Žaliųjų ežerų g. 3 ir Žaliųjų ežerų g.
• Vytenio g. Statybos metai - 1962 m., renovuotas - 2019 m. Lauko oro temperatūra -9°C. Taškuose Sp1 (-8,8°C) ir Sp3 (-8,7°C) - minimali sienų šiluminė pralaida.
• Naugarduko g. Taškuose Sp1 (-3,3°C), Sp2 (-4,4°C), Sp3 (-5,7°C), Sp4 (-7,4°C) ir Sp5 (-6,9°C) - didelė sienų šiluminė pralaida.
• Vytenio g. 39 ir Naugarduko g.
• S. Konarskio g. Statybos metai - 1987 m., renovuotas - 2016 m. Lauko oro temperatūra -9°C.
• Gelvonų g. Taškuose Sp1 (-10,9°C), Sp2 (-5,6°C) ir Sp3 (-5,6°C) - šiluminė pralaida per kampines namo siūles.
• Konarskio g. 10 ir Gelvonų g.
• Žaliųjų ežerų g. Statybos metai - 1980 m., renovuotas - 2020 m. Lauko oro temperatūra -12°C. Taškuose Sp1 (-10,4°C) ir Sp2 (-10,9°C) - minimali sienų šilumos pralaida.
• Tuskulėnų g. Taškuose Sp1 (-4,9°C), Sp2 (-7,8°C) ir Sp3 (-9,5°C) - vidinio kampo sujungimo siūlės šilumos pralaida. Taške Sp4 - dalinai atviras langas (-5,8°C).
• Žaliųjų ežerų g. 3 ir Tuskulėnų g.
• Ozo g. Statybos metai - 1982 m., renovuotas - 2017 m. Lauko oro temperatūra -17°C.
• Medeinos g. Taškuose Sp1 (-6,0°C) ir Sp2 (-4,9°C) - kampinės siūlės šilumos pralaida (-6,0°C). Taške Sp3 - palangės šilumos pralaida (-6,7°C). Taške Sp4 - perdangos siūlės šilumos pralaida (-7,7°C).
• Ozo g. 24 ir Medeinos g.

Termovizoriumi užfiksuoti šilumos pralaidumo pavyzdžiai

Kaip inicijuoti seno daugiabučio atnaujinimą?

Galvojantiems apie namo renovaciją Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) atsako į klausimą, kaip inicijuoti seno daugiabučio atnaujinimą?

Kas gali inicijuoti renovacijos procesą?

Daugiabučio namo renovaciją gali inicijuoti savivaldybė arba ji gali vykti pačių gyventojų iniciatyva. Pirmuoju atveju savivaldybė pasirenka daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus ir gavus gyventojų pritarimą, paskiria projekto administratorių, kuris ir įgyvendina renovacijos procesą.

Kai sprendimas priimtas gyventojų iniciatyva, atsakingas už renovaciją tampa bendrijos pirmininkas, gyventojų jungtinę veiklą atstovaujantis fizinis asmuo arba namą administruojančios įmonės įgaliotasis.

Norint pradėti renovacijos procesą pirmiausia turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas. Susirinkime organizatorius apžvelgia esamą namo situaciją, renovacijos priemones ir finansavimo sąlygas, o gyventojai išdėsto savo pageidavimus. Kuo jų daugiau susirenka į susirinkimą, tuo mažiau klausimų ir neaiškumų kyla jau įgyvendinant atnaujinimą. Šio susirinkimo metu arba po jo 55 proc. butų savininkų turi pritarti savo gyvenamojo namo renovacijai.

Tik tuomet administratorius gali imtis kito etapo - būsto atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo.

Investicijų Planas

Renovacijos projekto administratorius konkurso būdu atrenka įmonę, kuri parengia pirminį daugiabučio namo modernizavimo investicijų plano variantą. Investicijų plane numatomos namo atnaujinimo priemonės ir jų kaina. Investicijų planas turi būti pristatytas butų savininkams ir koreguojamas pagal išreikštas pastabas.

Kad susirinkimai būtų naudingi, gyventojai turi būti jau šiek tiek susipažinę su daugiabučių modernizavimo galimybėmis. Todėl administratorius, likus dviem savaitėms iki viešo renovacijos klausimų aptarimo, kiekvienam buto savininkui pateikia investicijų planą susipažinimui. Kartu nurodomi ir asmenų, galinčių suteikti papildomos informacijos, pakonsultuoti ir atsakyti į kilusius klausimus, duomenys.

Viešas aptarimas

Po to investicijų planas visiems namo gyventojams pristatomas viešo susirinkimo metu. Labai svarbu, kad šiame etape būtų atsakyta į visus gyventojams kilusius klausimus ir paaiškinta modernizacijos nauda ir kodėl reikia įgyvendinti vieną ar kitą energiją taupančią priemonę.

Tvirtinimas

Pagal gyventojų pageidavimus sudarytas planas tvirtinimas gyventojų susirinkime arba balsuojant raštu. Planas laikomas priimtu, jei jam pritaria 55 proc. būstų savininkų. Šio susirinkimo metu būtina priimti sprendimą dėl lėšų skolinimosi.

Tiesa, investicijų planas yra orientacinis: vėliau, priklausomai nuo konkurse dalyvaujančių rangovų pateiktų pasiūlymų, kainos perkant paslaugas gali mažėti.

Derinimas su BETA

Patvirtinus investicijų planą gyventojų susirinkime, investicijų planas kartu su protokolu ir kitais dokumentais teikiamas BETA.

Daugiabučių Atnaujinimo Programos Sąlygos

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali dalyvauti tik trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kt. paskirties patalpų. Daugiabutis turi būti pastatytas pagal statybos techninius normatyvus, galiojusius iki 1993 metų. Pastato modernizavimui turi pritarti ne mažiau kaip 51 proc. namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Finansavimas

Pagal Aplinkos ministerijos kvietime numatytus kriterijus vykdomiems projektams valstybė 100 proc. apmokės arba kompensuos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, o nepasiturintiems gyventojams (socialiai remtiniems?) gyventojams visos tenkančios išlaidos bus visiškai padengiamos.

Iš viso Aplinkos ministerijos kvietimo metu numatoma Daugiabučių namų atnaujinimo programai skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln.

Renovacijos proceso etapai

• Namo administratorius organizuoja informacinio pobūdžio susitikimą su namo gyventojais. Susitikime pristatoma visa renovacijos programa, smulkiai aptariami visi ją sudarantys etapai, kompensacijos, paraiškos ir terminai. Atsakoma į gyventojams kilusius klausimus.
• Vyksta gyventojų balsavimas raštu. Balsavimo biuleteniai yra įmetami į kiekvieno gyventojo pašto dėžutę, juose būsto savininkai gali balsuoti ir pamatyti aiškiai nurodytus tolimesnius proceso etapus.
• Viešųjų pirkimų erdvėje CPO perkamas investicinio plano rengėjas, kuris paruoš konkretaus objekto investicinį planą.
• Investicinis planas pristatomas gyventojams ir pateikiamas jų korekcijoms. Gyventojai išsako savo pastebėjimus, jie gali balsuoti dėl investicinio plano korektūros.
• Namo administratorius paruošia visus kitus reikiamus dokumentus ir galutinę informaciją pateikiama Būsto energijos taupymo agentūrai - BETA.
• Kokybiška renovacija Daugiabučio namo administratorius Reikalingas kreditoriaus patvirtinimas dėl kredito gavimo.
• CPO sistemoje perkamas techninis darbo projektas. Atestuoti projektuotojai pagal investicinį planą parengia techninį darbo projektą.
• Perkamos ekspertizės įmonių paslaugos, peržiūrimas parengtas projektas, pasirašomas aktas, kad viskas atitinka visus numatytus normatyvus.
• Rengiamas gyventojų susirinkimas, pristatomas konkretus objekto projektas. Gaunamas statybos leidimas ir CPO sistemoje yra perkamas projekto rangovas bei techninis prižiūrėtojas.
• Prasideda rangos darbai. Tai vidutiniškai trunka nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
• Aktuojami atlikti darbai, namas pristatomas valstybinei statybos inspekcijai.
• Gavus galutinius patvirtinimo aktus pradedama tvarkyti gyventojų paramos ir banko kreditas.
• Vėl teikiamas prašymas BETA, tikrinami ir tvirtinami reikalingi sertifikatai, nurodantys, kad po atliktos renovacijos namas atitinka numatytą energetinio efektyvumo klasę.
• BETA atlieka svarstymą, trunkantį apie mėnesį, ir atsiunčia paramos nutarimą. Paramos sutikimas siunčiamas bankui.
• Organizuojamas susirinkimas, kurio metu paaiškinama kreditų mokėjimų tvarka, grafikai ir visa kita aktuali informacija.

Iššūkiai ir problemos

„Plungės būsto“ direktorius Eugenijus Palubinskas įvardijo, su kokiais sunkumais tenka susidurti įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Bene sudėtingiausias, daug žmogiškųjų išteklių reikalaujantis darbas - suburti namo gyventojus, sukviesti juos į susirinkimus, kuriuose sprendžiami namo atnaujinimo (modernizavimo) klausimai. Nesant pakankamam dalyvių skaičiui, susirinkimą tenka organizuoti iš naujo, dėl to prarandama daug laiko. Pastaruoju metu investicijų planus tenka keisti ir dėl padidėjusių statybos įkainių. Daugiabučių modernizavimo procesui reikia ne tik daug laiko, bet ir atitinkamas žinias turinčių darbuotojų.

Statybininkų trūkumas

Šiauliuose prie beveik 18-os daugiabučių galėjo stovėti renovacijos pastoliai. Tiek daugiabučių atrinkta pirmajame renovacijos, kurią kuruoja Aplinkos ministerija, etape. Tačiau iki šiol nėra darbininkų, kurie galėtų šiuos darbus atlikti. Skelbti du viešieji rangos darbų konkursai neįvyko, šiuo metu paskelbtas trečiasis.

Pasak Šiaulių vicemero Juro Andriukaičio, problema dėl statybų bendrovių yra, tačiau ir patys gyventojai nėra linkę naudotis valstybės teikiamomis nuolaidomis. Ministerija ragina bendroves registruotis sistemoje ir dalyvauti pirkimuose. Tačiau ir gyventojai nėra aktyvūs. Galbūt buvo sukelti per dideli lūkesčiai, žmonės tikėjosi dar didesnių nuolaidų. Valstybė kompensuoja iki 40 proc. sumos.

Aplinkos ministerija trečiadienį išplatino pranešimą spaudai, kad statybų bendrovių susidomėjimo netrūksta. Šiuo metu pasirašytų sutarčių dėl daugiau kaip 450 daugiabučių atnaujinime dalyvauja apie 100 rangos bendrovių, nurodoma pranešime. Daugiabučių programos lyderės - tiek didžiosios šalies statybų rinkos dalyvės, tiek ir mažesnės regionų bendrovės.

„Turimi duomenys leidžia teigti, jog šalies statybų bendrovės aktyviai įsitraukia į renovacijos programą. Kartu tai paneigia kai kurių statybinių bendrovių teiginius apie numatytas per mažas rangos darbų kainas ar sudėtingą statybos darbų įgyvendinimą dėl nuolatinės komunikacijos su gyventojais“, - pranešime cituojama aplinkos viceministrė D.

Tvaraus miesto modelis

Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė įsitikinusi, kad pagal gaires modernizuojami pastatai atitiks ne tik energinio efektyvumo standartus, bet ir kurs architektūrinį vientisumą, keis gyvenimo kokybę. Gairės - tai priemonė gyventojams padėsianti holistiškai matyti renovuojamo namo galimybes.

Daugiabučių modernizacijos architektūros gairėse nagrinėjama chaotiško daugiabučių namų atnaujinimo problematika ir labiausiai Vilniuje paplitusių pastatų ypatybės, pateikiami konkretūs siūlymai kaip ateityje atnaujinti senos statybos pastatus. Architektūros ir daugiabučių modernizacijos profesionalai, primena, kad renovacija mažina anglies dioksido ir kitų teršalų emisijas.

tags: #daugiabuciu #namu #atnaujinimo #modernizavimo #teikiama #nauda