Daugiabučių gyventojai užtveria kiemus: ar tai teisėta ir kokių problemų kyla?

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta kalbų apie daugiabučių namų gyventojus, kurie imasi iniciatyvos užtverti įvažiavimus į savo kiemus. Toks sprendimas kelia įvairių klausimų: ar tai teisėta, kokios to priežastys ir kokios problemos gali kilti kitiems gyventojams?

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto tarnybos vyr. specialistas Vytautas Paukštė teigia, kad įstatymai leidžia daugiabučių gyventojams išsinuomoti šalia jų namo esantį žemės sklypą, t.y. kiemą. Tačiau, pabrėžė specialistas, tam keliami griežti reikalavimai.

Pavyzdžiui, Danės gatvės 9k daugiabučio gyventojai ne tik užsitvėrė įvažiavimą į savo kiemą, bet ir jį išsinuomojo. Įvažiavimas į Danės g. 9k kiemą, kuriame statomi automobiliai, užtvertas ne šiaip sau - čia sumontuotas užtvaras, o šalia pastatytas stovėjimo vietą žymintis kelio ženklas su užrašu "Privati aikštelė". Pasak V. Paukštės, namo Danės gatvėje gyventojų prašymas atsitverti nuo kaimynų atitiko visus reikalavimus, tad jiems buvo leista įsirengti užtvarą, o sykiu ir pasistatyti ženklą, įspėjantį, jog tai - privati automobilių stovėjimo aikštelė.

Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė sako, kad Tarybos sprendimu už sklypo nuomą imamas pusantro procento tarifas nuo nustatytos žemės kainos. "Danės gatvėje žemė įvertinta 6 tūkstančių litų už arą suma", - informavo ji. Daugiabučio Danės g. 9k kiemas užima maždaug 5 arus.

Gyventojų iniciatyvos gražinant aplinką

Gyventojai patys imasi iniciatyvos gražinti aplinką. Įprasčiau, kad palei savo langus darželius sodina gyvenantieji pirmame aukšte, tačiau Drakšų supratimas kitoks - jiems į gražų vaizdą lygiai taip pat smagu pažvelgti ir į iš penktojo aukšto.

Vieną gėlių darželį kieme, o kitą, mažesnį, anapus namo po langais, kokius 20 metų puoselėja Rūta Bučmienė iš Stadiono gatvės. Moteris sakė, kad karštymečiu ant augalų tenka išlaistyti ir apie 50 kibirų vandens, gerai, jog netoli tempti, šulinys - čia pat, kieme. Rūtos gėlynai mirguliuoja įvairiaspalviais ledinukių, sprigių, pelargonijų, raktažolių, katžolių, flioksų, ramunių ir į jas panašiais rudbekijų žiedais.

Lazdynų gatvėje, prie namo Nr. 4, susitikome su aplinką puoselėjančia Irena Kiesuviene. Laiptinės prieigose puikuojasi nelepūs, lengvai prižiūrimi daugiamečiai populiarieji hortenzijų krūmai, kuriuos Irenai išsirinkti padėjo kaimynė Stasė Ruikienė. Žiemą, kad nenušaltų ir sulauktų pavasario, šiuos augalus apgobs polietileno maišais.

Konkursai „Gražinkime savo aplinką“ vyksta kasmet, siekiant rajono gyventojus, verslo atstovus paskatinti, kad puoselėtų savo aplinkos, kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas. Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, ši tradicija - daugiametė, nominantus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai pristato seniūnijos.

Kiemų tvarkymo taisyklės ir gyventojų atsakomybė

Kiekviena savivaldybė turi savas miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Pagal minėtąsias taisykles, gyventojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką teritorijose, kuriomis naudojasi. Jie turi valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas.

Taip pat svarbu, kad gyventojai turėtų pasirūpinti ir teritorijoje esančiais želdiniais - svarbu, kad neaugtų nepageidaujami krūmai ir piktžolės, būtina teritoriją šienauti taip, kad žolės aukštis nebūtų labai didelis. Svarbu naikinti ir piktžoles nuo šaligatvių bei pėsčiųjų takų. Būtina tvarkyti ir žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę).

Gyventojai privalo žinoti, kad už kiemuose esančius suoliukus, vaikų žaidimų aikšteles ar kitus poilsiui skirtus objektus jie yra atsakingi patys. Prižiūrint kiemo aplinką ji džiugins gyventojus tikrai ilgai.

Nutarę atnaujinti savo daugiabučius arba tai jau padarę kauniečiai šiuo metu gali pasinaudoti galimybe visiškai nemokamai atnaujinti ir visą aplinką, esančią prie namų grupės. „Šilti namai - jaukūs kiemai“ - tokiu šūkiu Kaunas inicijuoja programą „(R)evoliucija“. Naujai suformuotos automobilių stovėjimo aikštelės, nauji pėsčiųjų takai, daugiau apšvietimo.

Problematiškos situacijos ir gyventojų nuomonės

Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Automobilių neturi kur dėti į tv3.lt besikreipusi Kauno Dainavos rajone, Partizanų g. 42 A name gyvenanti Laima Neninskienė teigė su tveriamų daugiabučių kiemų keliamomis problemomis susidūrusi asmeniškai.

Greta esantis Partizanų g. 40 namas nusprendė jam priklausančio sklypo ribas įtvirtinti tvora bei jau įrengė elektrinius vartus į savo kiemą. Į pastarąjį dabar patekti gali tik minėto namo gyventojai. „Atsirado neadekvatus parkavimo vietų paskirstymas kvartale esantiems namams. Dabar 40 namo aikštelėje stovi aštuoni - dešimt automobilių, ji beveik visada tuščia. Tuo tarpu pas mus viskas perpildyta, statyti mašinų kartais nėra kur“, - skundėsi L. Neninskienė.

Maža to, aptvėrus visą Partizanų g. 40 sklypą bus užtverti bendrai aplinkinių namų gyventojų naudojami pėsčiųjų takai. Moters teigimu, tvorų statymo prie daugiabučių vajus prasidėjo Kauno miesto savivaldybei šįmet paskelbus kiemų tvarkymo programą.

L. Neninskienę ypač piktina ir itin paprasta tokių tvorų statymo tvarka.„Daug gyventojų su tokia tvarka nesutinka, dėl tvorų gretimų namų kaimynų net neatsiklausiama. Užtenka Kauno savivaldybės tinklalapyje įkelti skelbimą, kad prie vieno ar kito daugiabučio formuojamas sklypas, bus patvirtintas to projektas. Jeigu per dešimt dienų projekto niekas neapskundžia, tuomet jis įgyvendinamas. O savivaldybės tinklalapį juk retas kas skaito. Mes irgi apie būsimas tvoras sužinojome tik pamatę, kad teritorijoje vyksta matavimai“, - tikino L. Neninskienė.

Kaunietė pažymėjo, kad šiuo klausimu jau keletą sykių su kitais namo gyventojais kreipėsi į miesto savivaldybę, siuntė raštus su parašais, bet atsakymas visada tas pats: gyventojai pražiopsojo skundams skirtą terminą.

Kaip tv3.lt patvirtino pats L. Stacevičius, su atsakingais savivaldybės asmenimis bus siekiama išspręsti įėjimo pro būsimą tvorą problemą.„Pati tendencija mieste dėl tų tvorų nėra gera. Ateityje galime turėti situaciją, kai visi namai apsitveria ir tokiu būdu atrodysime tikrai keistai. Manau, kad tveriant daugiabučius gretimi namai ir jų gyventojai turi būti įspėti, tam pritarti. Dabar, kai informacija patalpinama savivaldybės tinklalapyje, ši informacija dažnai netikrinama, jos nepamato aplinkiniai namai ir įstaigos“, - sakė L. Stacevičius.

Ir nors daliai gyventojų vis populiarėjantys užtverti daugiabučių kiemai kelia pasipiktinimą, Kauno savivaldybės urbanistai jose nieko blogo neįžvelgia. „Tvoros, kuriomis tveriami daugiabučių namų sklypai, dažniausiai papuola į nesudėtingų statinių, kurie nėra saugomose teritorijose, grupę. Tokiu atveju teisės aktų nustatyta tvarka statybos leidimai yra neprivalomi“, - atsiųstame komentare raštu teigė Kauno savivaldybės urbanistikos ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Tiesa, N. Valatkevičius pridūrė, kad formuojant daugiabučio sklypą yra numatyti ir apribojimai. „Sklypo formavimo procedūrose nustatomi pagrindiniai apribojimai ar suteikiamos teisės gretimoms valdoms naudotis formuojamu sklypu, šaligatviais, pravažiavimais, automobilių aikštelėmis servituto teise. Esant įregistruotiems servitutams, užtvarų tvėrimas turi tapti susitarimo objektu tarp sklypo savininkų ir tų asmenų, kuriems servitutas suteikia teisę naudotis šiuo sklypu praėjimui ar pravažiavimui", - teigiama N.Valatkevičiaus komentare.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio duomenimis, šįmet pagal minėtą „Svajonių kiemo“ programą buvo pasirašytos 84 sutartys. Skaičiuojama, kad, jeigu kiemų remonto projektai bus įgyvendinti, Kauno savivaldybė tam skirs apie 300 000 Eur. Kiek konkrečiai Kauno daugiabučių artimiausiu metu planuoja apsitverti, savivaldybės specialistai atsakyti negalėjo.

Sniego valymas daugiabučių kiemuose: kas atsakingas?

Lietuvoje atšalus orams ir Lietuvą nuklojus sniego dangai ypač aktualus tapo klausimas, kas privalo rūpintis sniego valymu daugiabučių namų teritorijose. Gausus snygis greitai parodė „silpnąją vietą“ - daugiabučių namų kiemai, pasak gyventojų - nevalomi arba valomi itin retai.

Žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi, kad kai kur nebuvo įmanoma išvažiuoti iš kiemų - automobiliai įklimpo, sniego sluoksnis vietomis siekė iki kelių, o bandymai pajudėti automobiliu iš vietos buvo nesėkmingi. Dalis gyventojų teigia pavėlavę į darbus, negalėję išleisti vaikų į ugdymo įstaigas.

Gyventojai skundžiasi, kad nors ir už kiemų ir teritorijų priežiūrą moka mėnesinius mokesčius, realios pagalbos po gausaus snygio taip ir nesulaukę. Dėl to žmonės ėmėsi iniciatyvos patys - organizuojamos talkos, kuriose gyventojai kasa sniegą, stumia automobilius ir bando bent iš dalies padaryti sąlygas, kuriomis būtų galima išvažiuoti į darbus.

Tačiau kartu su gražia kaimynų iniciatyva atsirado ir įtampą tarp kaimynų. Gyventojai dalijasi internete, kad dalis žmonių, kurie neprisijungė prie talkos ir tiesiog išvažiavo, naudojasi kitų geranoriškumu ir grįžę pastato automobilius į nukastas aikštelių vietas, kuriose žmonės po kelias valandas dirbo. „Kai vieni sniegą kasa kelias valandas, o kiti tik pasinaudoja rezultatu, kantrybė greitai baigiasi“, - rašo gyventojai.

Savivaldybės parama kiemų tvarkymui (Kauno pavyzdys)

tags: #daugiabuciu #gyventojai #uztveria #kiemus