Daugiabučių bendrijų administratorių įvedimo tvarka Lietuvoje

Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, priežiūrą, išlaikymą reglamentuoja Civilinio kodekso 4.82-4.85 straipsniai. Šio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams (toliau - savininkai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Pagal šio straipsnio 3 dalį savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Civilinis kodeksas nustato teises ir pareigas savininkams patiems rūpintis savo bendru turtu.

Bendrijos steigimas ir jungtinės veiklos sutartis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 punktu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.

Daugiabučių namų gyventojų bendrojo naudojimo objektų valdymui, naudojimui ir priežiūrai sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir paskyrę asmenį atstovaujantį patalpų savininkų interesus įregistruoja registrų centre.

Atsakomybė ir priežiūra

Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR1.12.08:2010 ,,Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ (Žin., 2010, Nr. 116-5943) 9.1. ATSAKOMYBĖ - NK 349 straipsnis. 1. 2. 3. 4. NK 360 straipsnis. 1. 2. 3. 4. 5.

Civilinio kodekso pakeitimu numatyta savivaldybių pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti bendrijų ir administratorių veiklą, o Vyriausybė įpareigota nustatyti lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir apsaugos tvarką.

Taip pat siūloma padidinti baudas už tokius nusižengimus jau baustiems asmenims - jiems grėstų bauda nuo 300 iki 1,5 tūkst.

Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. informacijos patalpų savininkams teikimas pagal teisės aktų reikalavimus - ar laikomasi nustatytų reikalavimų dėl informacijos teikimo patalpų savininkams ir skelbimo apie savo veiklą (interneto svetainėje, el. 2019 m.

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis į Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir investicijų skyriaus vyresniąją specialistę Dalią Sadauskienę, 314 kab., Vilniaus g. 31, tel. 8 440 45 559, el. p.

Algirdo g. 8 440 73 380, el. p. Algirdo g. 8 440 73 380, el. p. Apuolės g. 8 440 73 380, el. p. Birutės g. 8 440 73 380, el. p. Birutės g. 8 440 73 380, el. p. Dariaus ir Girėno g. 8 440 73 380, el. p. Dariaus ir Girėno g. 8 440 73 380, el. p. Dariaus ir Girėno g. 8 440 73 380, el. p. J. Chodkevičiaus g. Gedimino g. 8 440 73 380, el. p. Gedimino g. 8 440 73 380, el. p. Gedimino g. Mosėdžio g. 8 440 73 380, el. p. Mosėdžio g. 8 440 73 380, el. p. Mosėdžio g. 8 440 73 380, el. p. Mokyklos g. 8 440 73 380, el. p. Mokyklos g. P. Cvirkos g. 8 440 73 380, el. p. P. Cvirkos g. P. Cvirkos g. 8 440 73 380, el. p. P. Cvirkos g. 8 440 73 380, el. p. P. Cvirkos g. 8 440 73 380, el. p. P. Cvirkos g. Sodų g. Šatrijos g. 8 440 73 380, el. p. Šatrijos g. 8 440 73 380, el. p. Šatrijos g. Šatrijos g. 8 440 73 380, el. p. Šatrijos g. 8 440 73 380, el. p. Šatrijos g. 8 440 73 380, el. p. Šaulių g. 8 440 73 380, el. p. Šaulių g. Vaižganto g. Vilniaus g. 8 440 73 380, el. p. Vilniaus g. Vilniaus g. 8 440 73 380, el. p. Vilniaus g. Vilniaus g. 8 440 73 380, el. p. Vilniaus g. Vytauto g. 8 440 73 380, el. p. Vytauto g. Vytauto g.

Dujų balionų naudojimo apribojimai

Įvertinus pavojų, kurį kelia nesaugiai daugiabučiuose namuose naudojami dujų balionai, ir siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, Energetikos ministerija dar pernai parengė veiksmų planą, pagal kurį trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami nuo 2022 m pabaigos.

Atsižvelgiant į socialiai pažeidžiamų grupių poreikius ir siekiant padėti daugiabučių namų gyventojams pereiti nuo dujų balionų prie saugių energijos šaltinių - elektros ar gamtinių dujų, Vyriausybė iš biudžeto tam šiemet skyrė 15 mln. Eur, kitais metais planuojama dar 10 mln.

„Tai leis pagaliau išspręsti per dešimtmečius susikaupusią ir įsisenėjusią problemą dėl nesaugaus dujų balionų naudojimo daugiabučiuose, kas kelia riziką ne tik tiems, kurie iki šiol naudoja šiuos balionus, bet ir kitiems gyventojams.

„Per metus įvyksta 4-5 nelaimės dėl dujų balionų sprogimo, kurių pasekmės būna labai skaudžios. Norėtume priminti ir neseną įvykį, kai netoli Elektrėnų sprogus dujų balionui tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta aukų.

Pagal derinimui pateiktą tvarką, valstybės parama vienam butui, iš kurio šalinami dujų balionai, sieks iki 600 eurų. Valstybės subsidijos renkantis elektros energiją: iki 200 eurų (be PVM )subsidiją laiptinės elektros instaliacijai rekonstruoti, iki 200 eurų (be PVM ) subsidiją gyventojo bute esančiai instaliacijai sutvarkyti ir iki 200 eurų (be PVM) subsidiją elektrinei viryklei įsigyti.

Pirmiausia administratorius, bendrija ar kita ūkį prižiūrinti įmonė administruojamame daugiabutyje, kuriame naudojami dujų balionai, turi surengti gyventojų balsavimą. Per jį gyventojai turi nuspręsti kuo būtų keičiami šiuo metu nesaugiai jų name eksploatuojami dujų balionai: ar elektros energija, ar (jei leidžia galimybės) - gamtinėmis dujomis.

Atitinkamai, esant poreikiui įsivertinti poreikį ir technines galimybes sutvarkyti elektros ar dujų tinklą laiptinėje bei iki pačios viryklės. Paraiškų pateikimas bus organizuojamas „vieno langelio“ principu per ESO internetinę svetainę. Dokumentų pateikimu Energetikos agentūrai dėl finansavimo ir įgyvendinimo rūpintųsi ESO.

„ESO siekia, kad visus Lietuvos namus energijos ištekliai pasiektų saugiu ir patikimu elektros ar dujų skirstymo tinklu. Daugiabučiai ir jų gyventojai, iki šiol naudoję dujų balionus, turi realią paskatą ir galimybę pasirinkti kitą - saugų ir patikimą sprendimą.

Lietuvos energetikos instituto mokslininkų atlikta studija parodė, kad 50 litrų balionuose parduodamų suskystintų naftos dujų kainos ir elektros kainos, kurią sumokėtume ruošdami maistą ant indukcinės viryklės, skirtumas yra minimalus. Elektra ruošti maistą vidutiniškai yra tik 0,90 Eur. per mėnesį brangiau.

Tačiau saugumo požiūriu nauda nepalyginamai didesnė - maistą ruošiant nenaudojant dujų balionų, tai yra ant elektros viryklės ar prisijungus prie gamtinių dujų skirstymo tinklo, užtikrinamas didesnis saugumas ne tik butui, bet ir visam namui, nes nėra baliono sprogimo pavojaus.

15min.lt ministerijos specialistai aiškino, kad tai jokiu būdu nėra naujo mokesčio įvedimas - prievolė taupyti lėšas namo remontui buvo numatyta dar 2001 metais, kai pradėjo galioti naujasis Civilinis kodeksas.

„Viena iš priežasčių - nepasitikėjimas daugiabučių namų valdytojais (bendrijų pirmininkais ir šių namų administratoriais) bei bankais“, - 15min.lt sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr.

Maksimali įmoka - 5 proc. „Numatomam namo atnaujinimo planui ir lėšų kaupimo dydžiui turės pritarti butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma. Atsižvelgus į nepasiturinčių gyventojų ribotas galimybes apmokėti išlaidas namui išlaikyti, nustatoma, kad mėnesinė kaupiamieji įmoka neviršytų 5 proc. Nustatomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas - 3-5 euro centai už kvadratinį metrą per mėnesį.

Atsiskyrimas gresia Kalnupės 21-ajame name - šiame devynaukštyje yra daugiau nei pusantro šimto butų, kurių gyventojai ne visada sutaria principiniais klausimais, dėl to išryškėjo jų priešprieša, bylinėjamasi teisme.

Dalis nori atsiskyrimo Šiuo metu pastatą administruoja daugiabučio namo savininkų bendrija „Upė“, tačiau bendro ūkio valdymas tenkina ne visus. „Gyventojai jau pritarė atsiskyrimui, 57 butai, tai apie trečdalį. Bus atskira bendrija su kitu pirmininku, dokumentai jau tvarkomi, atsiskyrimas dar neįregistruotas.

Įstatymai tokią galimybę leidžia, name bendrijos gali veikti atskirai, jeigu turi savo šilumos punktą ir elektros skydinę, galima taip skaidyti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė namo gyventoja Gražina Korsakė.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme iš tikrųjų numatyta tokia skaidymo galimybė. „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrija gali (...) būti skaidoma į mažesnes bendrijas, jeigu kiekviena iš jų gali veikti atskirame pastate ar pastato dalyje“, - skelbia teisės akto 26 straipsnis.

Bendrijos „Upė“ pirmininkas Rimvydas Rameika sako girdėjęs apie tokius skaidymo planus, tačiau teisinę galią turintys veiksmai jam nėra žinomi. „Buvo tokių užmojų, bet jokių žingsnių tuo klausimu nėra padaryta. Į bendriją niekas nesikreipė, o pagal įstatymą neužtenka tik taip sugalvoti ir parašus surinkti. Čia gal dešimtmetį jau toks bėgiojimas vyksta“, - kalbėjo jis.

Pirmininkas sako, kad pagal dabartinį reguliavimą negalėtų būti taip, jog be jo žinios būtų pradėtas bendrijos skaidymo procesas. „Įstatyme gana aiškiai nurodytos procedūros, tvarka. Taip, teorinė galimybė yra, bet tokį norą turi tik vienas asmuo, teismo pašalintas iš bendrijos pirmininko pareigų ir norintis vadovauti. Ne pirmininkas sprendžia, o visuotinis susirinkimas. Jeigu jis nuspręs ir leis, tada tegul ir prasideda tos procedūros“, - kalbėjo R. Rameika.

G. Korsakė paneigė, kad vadovautų atskirtai bendrijai: „Jokiu būdu.“

Kaip teigia G. Korsakė, dalis gyventojų pyksta, nes kaimynai nenori tvarkyti prastos būklės namo, tai vienas iš motyvų, dėl to ir kilo noras atsiskirti. „Kai aš pirmininkavai, namas ėjo link renovacijos, ji trijų kambarių butui būtų kainavusi 5 tūkstančius litų (...) Bet buvo politika bet kokia kaina stabdyti renovaciją. Šiandien padėtis baisi, baisiau nei bendrabutis. Namą reikia tvarkyti palaipsniui, o ne gyventi taip baisiai“, - pasakojo G. Korsakė, kuri pati gyvena šiame name.

Dar vienas šio namo gyventojas, nepanoręs viešinti savo vardo, teigia, kad priklauso tai grupei, kuri atsiskirtų nuo dabartinio administratoriaus. Kaip vieną iš priežasčių jis taip pat įvardijo kaimynų nenorą tvarkytis. „Namas labai didelis - 162 butai - nuomonių labai daug. Nenoriu nieko įžeisti, bet nuo sovietinių laikų čia gyvenantiems rusams nieko nereikia, jie nieko nenori. Jeigu nori tvarkytis - tai tik per didžiausius vargus. Aišku, kad atsiskyrus bus geriau“, - pasakojo vyras.

Bendrijos „Upė“ pirmininkas R. Rameika pritaria, jog norint susitvarkyti tam tikras namo problemas gyventojus dėl tokios būtinybės pavyksta įtikinti ne iš karto. „Balsavimai dėl laiptinių remonto ar vamzdynų keitimo vyksta raštu, dažniausiai tik iš antro karto pavyksta priimti sprendimus. Nėra taip, kad namas būtų labai vieningas, bet yra branduolys - aktyvesni žmonės, - su kuriais galima konstruktyviai kalbėtis, jie palaiko ir, kai reikia, sprendimai yra priimami“, - sakė R. Rameika.

Jis sutinka, jog namo gyventojai yra pasidaliję į stovyklas, tačiau įžvelgia nesąžiningą kai kurių kaimynų elgesį.

G. Korsakė teigia, jog bendrijos sprendimai neatliepia gyventojų valios. „Kaupiamasis fondas padidintas be gyventojų sutikimo, jis turi savo „šaiką“ - keturi, penki žmonės - jie ir vadovauja namui. Darbotvarkėje vienaip, protokole - kitaip, dingo klausimas dėl renovacijos. Norime, kad gyventojai sąžiningai spręstų - ko jiems reikia, ir ko nereikia“, - kalbėjo ji.

Namo gyventojų nesutarimai šiuo metu yra peraugę į civilinę bylą, kuri nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose. Teismo atstovė Monika Vismantė „Vakarų ekspresui“ teigė, jog šiame ginče G. Korsakė siekia pripažinti negaliojančiais bendrijos „Upė“ sprendimus, priimtus dar 2023 metų rugsėjį. „Ieškovė prašo pripažinti, jog DNSB „Upė“ 2023 metų rugsėjo 14 dieną vykęs bendrijos narių susirinkimas buvo neįvykęs dėl kvorumo nebuvimo ir panaikinti visus susirinkimo metu priimtus sprendimus. „Upė“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka, (...) prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą“, - nurodė M. Vismantė.

G. Korsakė sako, kad bylų būtų galima kelti ir daugiau, tačiau atsiskyrus nuo bendrijos to neprireiks. „Žmonės paprasčiausiai pavargo nuo betvarkės, nuo savivalės - būtų galima bylas kelti, bet kadangi mes atsiskiriam, tai nekovosim“, - pasakojo G. Korsakė.

Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėjos Jolantos Mickevičienės teigimu, toks skirstymas įmanomas tik tuo atveju, jeigu pastato dalis gali veikti nepriklausomai nuo kitų namo dalių. „Viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas“, - teigiama jos komentare Vakarų ekspresui“.

Namų administratorius ir jų atstovus vienijančių Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų konsultantas Vytautas Jonaitis neneigia tokio scenarijaus galimybės, bet primena, jog būtina išanalizuoti namo dokumentus - jie ir atsakys į klausimus, ar atsiskyrimas įmanomas. „Tai sudėtinga. Ar gali atskiros pastato dalies bendriją steigti, tai faktiškai priklauso nuo bendro naudojimo objekto aprašo - yra ir toks dalykas. Kiekviena bendruomenė ar kiekvienas namas turi turėti tokį aprašą. Jeigu ta dalis gali veikti nepriklausomai nuo kitos: turi savo šildymo, vandens įvedimo sistemą, o kitaip - ne, negali“, - teigė ekspertas.

Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja J. Mickevičienė teigia, jog duomenų apie tokius atvejus neturi, tačiau galėtų dalyvauti, jeigu toks procesas būtų pradėtas. „Savivaldybė teikia teisinę ir organizacinę pagalbą daugiabučių namų savininkams steigiant bendrijas, organizuoja ir teikia nemokamas konsultacijas bendrijų steigimo ir veiklos, bendrijų reorganizavimo ir likvidavimo klausimais“, - nurodoma jos komentare.

R. Rameika tikino apie tokius atvejus mieste negirdėjęs: „Nežinau.“ Tuo metu G. Korsakė tvirtina, kad Klaipėdoje yra tokių pavyzdžių. Konsultantas V. Jonaitis sakė, jog nežino tokio pavyzdžio visoje Lietuvoje. „Konkrečių tokių atvejų aš nežinau, neturiu tokių duomenų“, - teigė jis.

„Delfi“ - tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.

Lėšų kaupimas daugiabučių namų remontui

Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.03.07:2017,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (su pakeitimais 2018 m. gegužės 3 d. Nr. 2021 M.

Tokia galimybė - įmanoma, ją suteikia įstatymas, tačiau iki šiol nei mieste, nei Lietuvoje niekas ja nepasinaudojo.

Lentelė: Valstybės parama daugiabučių namų gyventojams pereinant nuo dujų balionų prie saugių energijos šaltinių

tags: #daugiabuciu #bendriju #administraoriu #ivedimas