Daugiabučio Namo Savininkų Bendrija: Jungtinė Bendruomenė ir Informacija

Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymas yra privalomas, siekiant užtikrinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise tenkančių namo bendrojo naudojimo objektų (namo bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos, bendrojo naudojimo patalpų) priežiūrą, remontą ir išsaugojimą. Būstas gali būti valdomas trimis būdais: steigiama bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis, o jei nepadaryta nei viena, nei kita, savivaldybė privalo skirti administratorių.

Aktyviausios daugiabučių namų bendruomenės steigia bendrijas. Pažymėtina, kad Bendrijų įstatymas reglamentuoja ir garažų bendrijų veiklą. Nemažai įsteigusių bendriją arba sudarę jungtinės veiklos sutartį, sudaro sutartį su įmone, kuri užsiima pastatų technine priežiūra ir eksploatacija.

Daugiabučių Gyvenamųjų Namų Savininkų Bendrija (DGNSB)

Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau - DGNSB) - pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau - Bendrijų įstatymas) - tai ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

Aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuris priima jo kompetencijai priskiriamus klausimus. Todėl labai svarbus bendrijos narių aktyvumas, dalyvavimas visuotiniuose susirinkimuose, balsavimas priimant sprendimus. Dažna problema bendrijose - savininkų pasyvumas, todėl paraginkite vieni kitus dalyvauti susirinkimuose, pakvieskite kaimyną, priminkite vieni kitiems, nes vien tik skelbimų lentoje pakabinto pranešimo neužtenka.

Bendrijos pirmininkas - juridinio asmens vadovas - vykdo visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus, todėl renkant pirmininką būtina atsižvelgti ne tik į jo asmenines savybes (organizuotumą, sugebėjimą planuoti, vykdyti bei kontroliuoti), bet ir į tai, kad tas žmogus turėtų įmonės valdymo pagrindus (finansų, mokesčių, darbo teisės, derybų meno ir pan.). Išrinkus žmogų, neturintį organizacinio darbo patirties, gali pablogėti bendrijos valdymas, namo bendrojo naudojimo objektų būklė, lėšų surinkimas bei panaudojimas.

Bendrijų steigimą, valdymą, veiklą reglamentuojantis įstatymas patvirtintas 1995 m., tad bendrijų pirmininkai tikrai turi žinoti ir vadovautis šiuo teisės aktu. Bendrijų įstatyme nustatyta, kad bendrijos vidaus kontrolę atlieka sudaryta revizijos komisija arba išrenkamas revizorius (Bendrijų įstatymo 9 str. 4 d., 18 str.).

Bendrijoje esant daugiau kaip šimtui bendrijos narių, turi būti sudaroma butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ginčų nagrinėjimo komisija arba skiriamas ginčus nagrinėjantis asmuo, kitos bendrijos tai sprendžia savo pasirinkimu (Bendrijų įstatymo 9 str. 5 d.). Taigi bendrijos nariai turi daug galių ir įrankių rūpintis savo turtu.

Patiems bendrijos nariams turi rūpėti, kaip naudojamos jų sukauptos lėšos, kaip prižiūrimi inžineriniai tinklai, pamatai, stogai ir kiti bendrojo naudojimo objektai. Problemų sudaro tai, kad butų savininkai nesinaudoja savo galiomis, nesigilina, kas parašyta įstatyme.

Dažniausiai Pasitaikantys Pažeidimai Bendrijose

Atlikus patikrinimus, bendrijose nustatyti pagrindiniai pažeidimai:

• bendrijų pirmininkai nesivadovauja teisės aktais;
• nustatyta tvarka neperrenkami valdymo organai (pasibaigus pirmininko kadencijai);
• nepatvirtinti ilgalaikiai ir metiniai bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir remonto planai;
• kaupiamosios lėšos laikomos atsiskaitomoje, o ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje.

Ne visi laikosi susirinkimų šaukimo tvarkos: apie susirinkimą savininkams turi būti pranešta prieš 14 dienų, jeigu į darbotvarkę įtraukti valdymo organų rinkimai, bendrijos įstatų keitimas, metinės pajamų ir išlaidų sąmatos svarstymas, bendrijos likvidavimo klausimas, apie susirinkimą turi būti pranešta raštu. Neteisingai skaičiuojami balsai (todėl priimti sprendimai būna neteisėti): kiekvienas bendrijos narys turi vieną balsą, o bendrasavininkiams atstovauja vienas iš jų. Praktiškai visose bendrijose nėra pirkimų organizavimo tvarkos - paslaugų ir darbų pirkimo organizavimas patikėtas vienam pirmininkui.

Patikrinus garažų bendrijos veiklą, nustatyta ypač daug trūkumų: nesivadovaujama teisės aktais, nustatyta tvarka neperrenkami valdymo organai, nepakeisti įstatai, nepatvirtinti ilgalaikiai ir metiniai bendrojo naudojimo objektų priežiūros planai, metinės veiklos, finansinės ataskaitos, pajamų ir išlaidų sąmatos, bendrijos narių sąrašas sudarytas netiksliai, nesvarstyti ir visuotiniame susirinkime nepatvirtinti įmokų tarifai.

Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo bendrijų pirmininkams pagal Administracinių nusižengimų kodeksą skirti įspėjimai, o kai kuriais atvejais - ir piniginės baudos.

Savivaldybės Priežiūra ir Kontrolė

Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalimi savivaldybės atlieka butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, viešąją priežiūrą ir kontrolę.

Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų Valdytojų priežiūrą ir kontrolę sudaro kompleksinis planinis Valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės Vykdytojo sudarytą grafiką ir neplaninis Valdytojų veiklos patikrinimas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį. Registruotu laišku Valdytojas yra informuojamas apie numatomą patikrinimą ir nurodoma data, iki kada reikia pateikti išvardintus dokumentus. informacijos patalpų savininkams teikimas pagal teisės aktų reikalavimus - ar laikomasi nustatytų reikalavimų dėl informacijos teikimo patalpų savininkams ir skelbimo apie savo veiklą (interneto svetainėje, el.

Atlikus patikrinimą, surašomas Valdytojo veiklos patikrinimo aktas. Jei nustatomi trūkumai, nurodomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas jiems pašalinti. Vienas akto egzempliorius įteikiamas Valdytojui, kitas lieka Vykdytojui. Jeigu patikrinimas atliekamas pagal skundą, akto kopija pateikiama ir pareiškėjui.

Teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas Valdytojui užtraukia įspėjimą arba baudą (Administracinių nusižengimų kodekso 349 str.). To paties kodekso 505 str. numato administracinę atsakomybę dėl kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymo ar netinkamo vykdymo (nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.).

Butų Savininkų Teisės ir Pareigos

Deja, bet dar nemažai butų savininkų galvoja, kad „butas mano, o laiptinė, stogas, inžineriniai tinklai - ne mano, kadangi ne mano, tai ir neprivalau tų patalpų prižiūrėti, remontuoti“. Tai klaidingas požiūris, nes neprižiūrimi objektai sensta, genda, gali pakenkti ne tik namui, butams, bet ir žmonių sveikatai. Buvo situacijų, kai neprižiūrimi objektai sužalojo mažamečius vaikus (užkrito neprižiūrima siena).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Savininkai patys priima sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo. Informaciją apie administratorių atranką savivaldybė skelbia interneto svetainėje. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“.

Atlikus administratoriaus patikrinimą ir nustačius trūkumų, nustatyta, kad savininkai nesirenka į visuotinius susirinkimus, nepatvirtinti svarbiausi dokumentai, todėl jie raginami aktyviau dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose, domėtis, kokia veikla vykdoma, kokie darbai atliekami name, kokie dokumentai su jais derinami, kaip naudojamos sukauptos lėšos.

Patalpų savininkai gali išsirinkti atstovą, kuris jiems atstovautų santykiuose su administratoriumi: stebėtojo teisėmis dalyvautų perkant namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus ir kitas paslaugas, priimant atliktus darbus; dalyvautų atliekant namo technines apžiūras, tikrinant matavimo prietaisų rodmenis.

Butų ir kitų patalpų savininkai yra pagrindinė grandis valdant bendrąją nuosavybę. Jie yra paslaugų gavėjai, jiems numatytos pareigos išlaikyti namus, apmokėti išlaidas. Jų sąmoningumas, aktyvumas, savo teisių žinojimas yra labai svarbus, todėl raginame kuo daugiau domėtis ir dalyvauti valdant bendrojo naudojimo objektus.

Pastaruoju metu daugiabučių administravimas politinėje darbotvarkėje užima svarbią vietą: vyksta diskusijos bei pasitarimai, kaip pagerinti bendrosios dalinės nuosavybės valdymą ir priežiūrą, Aplinkos ministerija rudenį planuoja atnaujinti teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučių namų administravimą, tęs diskusijų organizavimą daugiabučių namų administravimo klausimais, taip pat numatoma organizuoti mokymus administratoriams ir savivaldybių atsakingiems specialistams.

Jungtinės Veiklos Sutartis

Paprastesnis daugiabučio valdymo būdas nei bendrijos steigimas yra jungtinės veiklos sutartis. Tai labai panašu į bendriją, pagrindinis skirtumas tik tas, kad nereikia steigti juridinio asmens. Tai šiek tiek palengvina situaciją.

Savininkai, pasirašydami jungtinės veiklos sutartį, visą valdymą atiduoda į fizinio asmens rankas, tačiau tas asmuo būtinai turi būti vienas iš savininkų. Šio valdymo būdo pagrindinė rizika yra ta, kad vieno žmogaus vardu yra atidaroma banko sąskaita, jis valdo finansinius srautus - taigi čia gali kilti nesklandumų. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad banke turi būti atidaroma ne fizinio asmens, bet depozitinė sąskaita.

Jungtinės veiklos sutartį naudingiausia sudaryti nedideliuose namuose (iki 10 butų), turinčiuose mažesnes finansines galimybes, kuriuose savininkai gerai vieni kitus pažįsta ir pasitiki, bendrojo naudojimo objektų yra nedaug. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančiam įgaliotiniui tenka panašios prievolės ir atsakomybė kaip ir bendrijos pirmininkui.

Atlikus patikrinimus ir surašius aktus, nustatyti pagrindiniai trūkumai labai panašūs kaip ir bendrijose: nesivadovaujama teisės aktais, periodiškai nekviečiami susirinkimai, kuriuose turi būti pateikiama savininkams praėjusių metų ataskaita, tvirtinami bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikiai planai, pajamų ir išlaidų sąmata, kaupiamosios mėnesinės įmokos dydis.

Bendrijos pirmininko ar jungtine veiklos sutartimi įgaliotojo pareigų ir atsakomybių sąrašas yra ilgas, todėl pasiryžus eiti šias pareigas būtina objektyviai įsivertinti. Dar daug atsiranda tokių pirmininkų ar įgaliotinių, kurie pirmą kartą išgirsta apie teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučių valdymą, priekaištaujančių esą „anksčiau to nereikėjo“, „man lengviau su kastuvu dirbti, negu popierius rašyti“.

Informacija apie Daugiabučio Namo Savininkų Bendriją "Jungtinė bendruomenė"

Daugiabučio namo savininkų bendrija "Jungtinė bendruomenė" yra išregistruotas juridinis asmuo, kurio įmonės kodas yra 302618386. Įmonė buvo įregistruota 2011-04-20, o jos veiklos sritis - kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla (94.99.00 - EVRK 2.1). Įmonės buveinės registracijos adresas: Vilnius, Klonių g. 2-2, LT-11109. Šiuo metu bendrija neturi dirbančių darbuotojų (apdraustųjų).

Bendrija gali būti paramos gavėja, jei tai įrašyta bendrijų įstatuose ir paramos gavėjo statusas yra įregistruotas VĮ Registrų centro registruose. Pasitikrinti, ar bendrija įregistruota paramos gavėja, galima VMI elektroninėje sistemoje.

Pagrindiniai Finansiniai Rodikliai

Duomenys apie finansinius rodiklius, tokius kaip pajamos, pelnas, nuosavas kapitalas ir skolos, nėra pateikiami dėl duomenų trūkumo.

Bendrija neturi nepadengtų skolų. Informacija apie teismo posėdžius, kuriuose įmonė dalyvavo kaip atsakovas, ieškovas ar trečiasis asmuo, per paskutinius 2 metus nėra registruota.

Pastato, kuriame veikia bendrija, energinio naudingumo klasė yra G. Šildomas plotas yra 40.96 m², o šilumos šaltinis nenustatytas.

Ginčų Nagrinėjimas ir Pagalba

Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (toliau - Būsto rūmai) yra įsteigę Ginčų nagrinėjimo komisiją, kurioje neteismine tvarka yra nagrinėjami daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų (nuomininkų) skundai (ginčai), kylantys iš būsto valdymo ir priežiūros paslaugų teikimo srities bei vartotojų ginčai su kitų paslaugų teikėjais, kurie yra Būsto rūmų nariai ir subjektais nesančiais Būsto rūmų nariais, įskaitant ginčus, kurių viena iš šalių (arba abi šalys) yra Būsto rūmų nariai.

Dėl neteisminio ginčų sprendimo galima kreiptis: Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, Stiklių g., (8 5) 2611003, faks. (+8 5) 20120647, Mob. 8 673 85290, El. paštas.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Administracija) kviečia daugiabučių namų administratorius bendradarbiauti kuriant patogų daugiabučių namų kvartalų tvarkymą. Teikiame aktualią informaciją, susijusią su Šiaulių miesto daugiabučių namų kvartalų planavimu ir planavimo galimybėmis daugiabučių namų administratorių iniciatyva. Administracijos iniciatyva Šiaulių miesto teritorijoje yra parengti teritorijų planavimo dokumentai (DP) ir žemėtvarkos planavimo dokumentai (ŽSFP), kuriuose yra suprojektuotos žemės sklypų ribos.

Informacijos suradimo seka: žemėlapiai - viešosios paslaugos - duomenys matininkams ir žemėtvarkininkams - žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniai (ŽPDRIS). Informacijos suradimo seka: žemėlapiai - viešosios paslaugos - duomenys matininkams ir žemėtvarkininkams - registruotų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (TPDR). Daugiabučiam namui eksploatuoti suprojektuotos žemės sklypo ribos yra projektinės - jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau suprojektuotos ribos suteikia galimybę, nerengiant jokio žemės planavimo dokumento, daugiabučio namo administratoriui inicijuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypas yra registruojamas VĮ Registrų centre (tai atlieka Šiaulių miesto savivaldybė kaip valstybinės žemės patikėtinis). Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

tags: #daugiabucio #namo #savininku #bendrija #jungtine #bendruomene