Daugiabučio Laiptinės Temperatūros Reikalavimai Lietuvoje

Netvarkinga ir pasenusi daugiabučių namų laiptinė gali sugadinti ne tik bendrą daugiabučio namo vaizdą, sumažinti būsto vertę, bet ir sukelti nemažai problemų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra daugiabučių laiptinių temperatūros reikalavimai Lietuvoje, kaip užtikrinama tinkama priežiūra ir kokia gyventojų atsakomybė.

Laiptinės Priežiūra ir Remontas

Palankiausias laikas remontuoti laiptinę yra nuo pavasario pabaigos iki rudens vidurio. Šiuo laikotarpiu yra palankiausios oro sąlygos tokių darbų atlikimui. Prieš pradedant remonto darbus svarbiausia pasirinkti patikimus specialistus, nes nuo to priklausys atliktų darbų kokybė. Neprofesionalūs meistrai nesilaiko technologinių reikalavimų, parenka netinkamas medžiagas, todėl net nepraėjus garantiniam laikotarpiui gali atsirasti defektai, kurių tvarkymas vėlgi brangiai kainuoja.

Laiptinės remonto darbų kaina ir darbų atlikimo terminai gali skirtis du ar daugiau kartų. Šie du kriterijai priklauso nuo laiptinės ploto, esamos apdailos nusidėvėjimo lygio bei užsakovo pageidavimų. Na, o penkių aukštų, senos statybos standartinio blokinio namo vienos laiptinės pilnas remontas, paruošiant pagrindus ir paviršius, padengiant dekoratyvinį tinką, keičiant pašto dėžutes, dažant turėklus, paruošiant ir dažant grindis gali kainuoti apie 8500 EUR.

Šildymo Sistemos ir Temperatūros Reikalavimai

Didžioji dalis žiemos metu nutinkančių incidentų daugiabučiuose nėra netikėti. Juos galima numatyti ir jiems pasiruošti, tačiau čia svarbus ne tik tarnybų dėmesys, bet ir pačių gyventojų sąmoningumas.

Spiginant šalčiams didžiausią riziką kelia vamzdynų ir šildymo sistemų užšalimas. Vandeniui šąlant ir plečiantis, padidėja vamzdžių trūkimo tikimybė, o tai gali sutrikdyti viso namo šilumos ar vandens tiekimą. Ypač pažeidžiamos bendro naudojimo patalpos - rūsiai, laiptinės, techniniai aukštai, kurių temperatūra tiesiogiai priklauso nuo pastato sandarumo.

„Praktika rodo, kad nemaža dalis avarijų kyla ne dėl senų sistemų, o dėl paprastų dalykų - neuždaromų laiptinės durų, pravirų langų ar pažeistos vamzdžių izoliacijos. Per tokias vietas šaltis labai greitai patenka į pastatą“, - sako už „Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos darbą Vilniuje atsakinga Eglė Šlajūtė.

Gyvenamosiose patalpose sanitarinė temperatūra yra 18-22 laipsnių šilumos, negyvenamosiose - 14-16 laipsnių šilumos. Atsisakyti laiptinės šildymo negalima.

Jei gyventojams kyla įtarimų, kad radiatoriai laiptinėje kaista per smarkiai ar yra per šalti, visuomet privalo kreiptis į administratorių. Kadangi privalomas fizinis patikrinimas, įmonės specialistai turi patys apsilankyti pastate ir įvertinti, kas negerai.

Žinoma, galima atsijungti nuo centrinės sistemos. Visi namo gyventojai yra atsakingi už namą ir jo sistemas, tai yra bendras turtas, todėl ir mokėti už jo priežiūrą turi bendrai. Nereikia manyti, kad sumažinus laiptinės šildymą sumažės mokesčiai.

Jei lauke temperatūra staiga krinta, galima greitai pakoreguoti šildymo režimą ir taip sumažinti apkrovas sistemoms bei išvengti rimtesnių incidentų. Anot jos, tokie sprendimai padeda ne tik užtikrinti stabilų šildymą, bet ir anksčiau pastebėti galimus nukrypimus nuo normos - slėgio ar temperatūros pokyčius, kurie gali signalizuoti apie artėjantį gedimą.

Technologiniai Sprendimai

Svarbią reikšmę daugiabučių rizikų valdyme šiandien turi ir technologiniai sprendimai. Daugelyje namų šilumos tiekimas jau yra reguliuojamas nuotoliniu būdu. Tai leidžia operatyviai koreguoti šildymo parametrus, staigiai pasikeitus oro sąlygoms.

Gyventojų Įsitraukimas ir Atsakomybė

Nors techninis pasirengimas ir technologijos yra itin svarbūs, gyventojų įsitraukimas esant ekstremaliems šalčiams taip pat yra labai aktualus. „Galime būti maksimaliai pasiruošę, bet jei gyventojai spiginant šalčiui palieka atviras laiptinių duris ar langus, visa sistema tampa pažeidžiama. Kartais pakanka vienos šalčiausios nakties, kad dėl tokių dalykų įvyktų rimtas gedimas“, - sako V. Šlajūtė.

Ji pataria gyventojams atkreipti dėmesį į sandariai uždaromas laiptinių duris ir langus bendro naudojimo patalpose bei akivaizdžius pažeidimus - nuplėštą vamzdynų izoliaciją ar išdaužtus langų stiklus. „Pastebėjus tokius dalykus, labai svarbu nedelsti ir apie tai pranešti. Kuo anksčiau gauname informaciją, tuo greičiau galime užkirsti kelią didesnei problemai“, - pabrėžia „Mano BŪSTO“ atstovė.

Legioneliozės Prevencija

Siekiant užkirsti kelią legioneliozei, daugiabučiuose atliekamas karšto vandens tiekimo sistemos termošokas, kurio metu karšto vandens temperatūra padidinama iki 66 °C. Termošokas atliekamas pastato karšto vandens sistemoje temperatūrą padidinant iki 66 °C, o vartotojų vandens čiaupuose - iki ne mažiau 60 °C. Pagal higienos normas karšto vandens temperatūra turi visada būti be mažesnė nei 50 °C, nes tokioje temperatūroje legionelės nesidaugina.

Legioneliozė yra ūminė pneumonija (bakterinis plaučių uždegimas), kurią sukelia Legionella bakterijos. Pajutus ligos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją. Vienintelis legionelių dauginimosi šaltinis yra vanduo.

tags: #daugiabucio #laiptines #temperatura