Daugiabučio balkonas dažnai yra viena labiausiai neišnaudotų namų erdvių. Įrengtas balkonas daugiabutyje gali tapti viena maloniausių namų vietų. Net ir mažoje erdvėje galima sukurti jaukų kampelį rytinei kavai, vakaro poilsiui ar net mini darbo zonai. Balkono įrengimas atrodo paprastesnis nei vonios ar virtuvės remontas, tačiau būtent čia dažnai daromos klaidos, kurios greitai išryškėja po pirmos žiemos.
Balkono įrengimas daugiabutyje turi savo specifiką: čia svarbu ne tik estetika, bet ir techniniai sprendimai - hidroizoliacija, šiltinimas, grindų atsparumas drėgmei bei saugumo reikalavimai. Labai svarbu pradėti nuo techninių sprendimų, o ne nuo dekoro. Pirmasis žingsnis įrengiant balkoną - įvertinti jo būklę ir paskirtį.
Jei balkonas bus skirtas poilsiui, svarbiausia bus jaukumas ir apsauga nuo vėjo. Jei planuojate jį paversti papildoma patalpa, reikės šiltinimo, sandarios apdailos ir efektyvios drėgmės kontrolės.
Balkono įstiklinimas
Balkono įstiklinimas yra vienas populiariausių sprendimų daugiabučiuose, nes jis leidžia balkoną naudoti ilgiau nei tik šiltuoju sezonu. Tačiau prieš įstiklinant balkoną svarbu įvertinti kelis aspektus. Pirmiausia - ar namo fasadas nėra saugomas ir ar tokie pakeitimai nereikalauja suderinimo. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą įstiklinimo tipą.
Balkono stiklinimas
Hidroizoliacija ir šiltinimas
Daugiabučio balkonas nuolat veikiamas lietaus, sniego, temperatūrų svyravimų ir vėjo. Net ir įstiklintame balkone be tinkamos hidroizoliacijos gali kauptis vanduo, atsirasti pelėsis, pradėti luptis apdailos medžiagos ar net pažeisti konstrukcijos. Šiltinimas aktualus tiems, kurie balkoną nori paversti jaukia erdve visus metus. Tinkamai atliktas šiltinimas ir hidroizoliacija leidžia balkoną naudoti ilgai ir be problemų.
Apdaila
Kai balkonas jau apsaugotas nuo drėgmės ir, jei reikia, apšiltintas, galima pereiti prie apdailos. Grindų danga balkone turi būti atspari vandeniui ir šalčiui. Paprastas laminatas ar vidaus grindų sprendimai čia dažniausiai netinka, nes jie greitai deformuojasi. Sienų apdaila priklauso nuo to, ar balkonas atviras, ar įstiklintas. Atvirame balkone sienos turi būti atsparios tiesioginiam oro poveikiui, todėl naudojami fasadiniai tinkai ar lauko dailylentės.
Poilsio zonos kūrimas
Pirmas žingsnis kuriant poilsio zoną - pasirinkti kompaktiškus, lauko sąlygoms pritaikytus baldus. Sulankstomos kėdės, siauras staliukas ar suoliukas su daiktadėže leidžia maksimaliai išnaudoti vietą. Augalai yra dar vienas elementas, kuris balkoną paverčia gyva ir malonia erdve. Net keli vazonai ar vertikalus žalias kampas sukuria visiškai kitą atmosferą. Jaukiai įrengtas balkonas tampa ne tik papildoma erdve, bet ir vieta, kuri didina gyvenimo kokybę.
Kampinio buto apšiltinimas iš vidaus
Gyvenant kampiniame bute, ypač daugiabučiame name, dažnai susiduriama su šaltų sienų ir pelėsio problema. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apšiltinti kampinio buto sienas iš vidaus, kokias medžiagas pasirinkti ir kaip išvengti pelėsio atsiradimo.
Problemos, susijusios su kampiniais butais
Daugelis gyventojų daugiabučiuose ar nuosavuose namuose susiduria su ypatinga problema - pelėsiu ir grybeliu, dėl prastos ventiliacijos, pastatų nesandarumo, statybinio broko bei vis labiau išryškėjančia problema - drėgmės atsiradimas apšiltinimo medžiagose. Šis drėgmės atsiradimas pertvarose pavirsta į puvimo ar šutimo procesus, o tuo pačiu pastatai pradeda "sirgti", susidaro blogas patalpų mikroklimatas.
Buto apšiltinimas izoliacinėmis medžiagomis iš vidaus yra problematiškas. Visų pirma, apšiltinta iš vidaus siena žiemą labiau įšąla, nes jos nešildo iš kambario išeinanti šiluma. Kadangi gretimo buto siena neapšiltinta, tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienos dalių susidaro papildomi įtempimai, sienoje gali atsirasti įtrūkimų ir net plyšių.
Kaip išvengti pelėsio
Siekiant išvengti pelėsio atsiradimo, būtina kambaryje palaikyti santykinę drėgmę ne daugiau 60%. Kiekviena izoliacinė bei apdailinė medžiaga sudaro papildomą kliutį šaltuoju metų laiku drėgmės pasišalinimui iš kambario į lauką. Taigi, būtina kartu suprojektuoti ir papildomą ištraukiamąją ventiliaciją.
Arbon teigia, kad apšiltinus lauko sienas visada atsiranda rasos taškas, kuriame kondensuojasi drėgmė. Jis ir yra viena pagrindinių priežasčių pelėsio atsiradimui.
Šiltinimo medžiagos
Sienas iš vidinės pusės galima apšildyti 1 mm storiu „Korund“ ultra plona šilumos izoliacija. Ši medžiaga, savo konsistencija primenanti dažus ir tepama kaip dažai, veikia lyg šilumos barjeras. Po paviršiaus padengimo ir polimerizacijos 1 mm „Korund“ dėl unikalių savybių atstoja 50-60 mm mineralinės vatos.„Korund“ ultra plona šilumos izoliacija gali būti naudojama ant įvairių paviršių. Ji eksplotuojamas nuo 60 oC iki + 250 oC. Eksploatacijos laikas daugiau nei 15 metų.
Paskutiniu metu Europoje yra atrastas naujas būdas, kaip šiltinti sienas iš vidaus - tai difuzijai atviros sistemos. „Knauf” turi sukūrusi keletą „Knauf TecTem” sistemų (šiltinimui, kovai prieš pelėsį ir fachverkiniams pastatams), kurios yra išbandytos ir sertifikuotos tiek teoriškai, tiek plačiai naudojamos ir praktiškai. Jų principas: prie šiltinamos sienos klijuojama mineralinė plokštė („Knauf” siūlo perlitinę plokštę), kuri pasižymi ypatingai geru drėgmės įsiurbimu ir transportavimu, t.y., higroskopiškumu. Suklijuota plokštė yra armuojama specialiu armavimo mišiniu ir galiausiai padengiama apdailiniu sluoksniu. Šioje sistemoje nėra jokios garo izoliacijos, nes susidaręs kondensatas yra išgarinamas tiek per išorinę sieną į išorę, tiek ir į vidinę pusę, todėl visi sluoksniai turi pasižymėti ypatingu laidumu vandens garams.
Julius N. pataria naudoti ekovatą. Tai vienintelė termoizoliacinė medžiaga, kuriai nereikia jokių plėvelių. Svarbu ir tai, kad ekovata turi antiseptinių savybių, todėl apšiltintoje sienoje neleis atsirasti pelėsiui.
POLYNOR - vieno komponento purškiama poliuretano izoliacija aukščiausios kokybės pastatų ir namų apšiltinimui. Savarankiškas apšiltinimas putomis Polynor naudojamas apšiltinimui tiek iš vidaus tiek iš išorės. Lengvai naudojamas tiek naujų namų statybose tiek renovuojant senus.
Taip pat, galite apsvarstyti šias medžiagas: mineralinė vata, polistirenas.
Medžiagų palyginimas
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Ultra plona šilumos izoliacija „Korund“ | Lengva naudoti, atstoja didelį kiekį mineralinės vatos | Gali būti brangesnė už kitas medžiagas | Tinka įvairiems paviršiams |
| Difuzijai atviros sistemos („Knauf TecTem“) | Geras drėgmės įsiurbimas ir transportavimas, ekologiška | Reikalauja specialaus armavimo mišinio | Nėra garo izoliacijos |
| Ekovata | Nereikia plėvelių, antiseptinės savybės | Gali būti sunku montuoti | Reikalauja specialaus įrengimo |
| Poliuretano putos (Polynor) | Lengva naudoti, greitai džiūsta | Gali būti brangesnė, reikalauja apsaugos nuo UV spindulių | Tinka sunkiai pasiekiamoms vietoms |
Vidinės sienos šiltinimas
Vidinių sienų šiltinimą tiksliau būtų galima pavadinti inertiško sluoksnio įrengimu. Plonas šiltinimo sluoksnis bendroms namo šiltinimo charakteristikoms didelės įtakos neturės, tačiau net ir plonas izoliacinis sluoksnis atskiria vidinės sienos paviršių nuo šaltos sienos. Vidinės sienos šiltinimo įrengimas yra paprastas ir kokybiškai atlikti darbus galima savo jėgomis.
Sienos šiltinimas iš vidaus gelbsti keliais atvejais. Tai daugiabučiai paveldo apsaugos zonose, kur negalima keisti pastato išorės. Dar dažnesnis atvejis - tai daugiabučio kaimynai, atsisakantys renovuoti daugiabutį. Tada belieka nors kiek apšiltinti patalpas iš vidaus. Kai šiltinimo kaina nepadidina, o kartais net sumažina apdailos kainą, tai vienareikšmiškai verta rinktis apdailą su šiltinimu. Kaina būna mažesnė, nes klijuojant dideles plokštes yra paprastesnis sienų išlyginimo procesas. Senuose namuose dažnai sienos praleidžia panašiai tiek pat šilumos kiek langai.
Sienos šiltinimui reikės šiltinimo plokščių, gipskartonio plokščių, klijuojančių putų. Apšiltinimui dažniausiai naudojamos polistireninio putplasčio plokštės. Geriausiai neoporas (pilkasis polistireninis putplastis), turintis geresnes šilumos izoliacines savybes. Šilumos izoliacines savybes nurodo liambda skaičius, charakterizuojantis medžiagos šiluminį laidumą. Polistireninio putplasčio plokštes lengva lygiai pjaustyti. Taip pat gali būti naudojama PIR (poliuretano putų) plokštės. Jų šilumos laidumo koeficientas 0,022 W/mK. Vieningos nuomonės, kokios plokštės tinkamiausios vidinės sienos šiltinimui nėra. Vieni teigia, kad plokštė turi būti laidi garams, kiti teigia, kad tai nėra svarbu. Tačiau visi sutaria, kad šiltinimo plokštė nebūtų storesnė kaip 50 mm.
Daug svarstymų yra dėl rasos taško, esą jis gali persikelti į tarpą tarp sienos ir apšiltinimo medžiagos ir susidarys kondensato lašai. Tačiau tokiu atveju siena turi būti visiškai kiaura. Teko matyti, kad ant polistireninio putplasčio plokščių būdavo dedamas tinklelis ir glaistoma. Tai nėra tinkamas sprendimas, nes siena bus neatspari smūgiams, įlinks.
Kartu su siena reikėtų sutvarkyti ir kitus šilumos tiltelius. Daugiabučio name šiluma prarandama per perdangas. Jei yra galimybė, reikėtų papildomai apšiltinti lubas ir grindis. Vidinė siena gali būti nelygi. Priešais balkono duris pastatytas lazerinis nivelyras padeda pamatyti visus sienos nelygumus. Prieš klijuojant plokštes klijais išlyginama siena. Lyginti galima klijuojančiomis putomis. Putos užpurškiamos ir palaikoma apie 10 - 12 minučių kol sukietėja paviršius. Prispaudžiama plokštė ir išlyginame. Storesniam sluoksniui suformuoti purškiame kelis kartus.
Užtepus klijus ant plokštės reikėtų palaikyti apie 2 minutes prieš spaudžiant prie sienos. Pridėjus plokštę ji prispaudžiama ir palaikoma apie minutę. Polistireninis putplastis labai patogus šiam darbui, nes lengvai išsipjausto norimais kampais. Gipskartonio plokštės klijuojamos užpurškus putas. Jei yra nelygumų, galima vietomis užpurkšti daugiau putų ar jas purkšti ant sienos. Gipskartonio plokštės labai supaprastina apdailą. Tvarkingai suklijavus greitai gaunama idealiai lygi siena. Belieka tik nuglaistyti tarpus. Gipskartoniu nesunku apeiti vamzdžius, įdėti elektros instaliacines dėžutes. Po apšiltinimu galima pravesti naujus laidus. Jų dažnai prireikia remontuojant seną butą. Ant apšiltintos sienos galima pakabinti sunkius daiktus, pavyzdžiui, televizorių.
Šiame bute nėra pilnai izoliuoti visi šilumos tilteliai. Šiluma prarandama per grindis, lubas, vidines sienas. Tačiau net ir toks apšiltinimas davė įspūdingus rezultatus. Liko tie patys radiatoriai ir viršuje matoma laiptų anga į buto dydžio patalpas. Šiluma į ten patenka iš apačios. Sienos apšiltintos ketvirtus metus, ir apdailos įtrūkimų nėra, išnyko pelėsis prie langų, komfortiškai šiltos sienos.
tags: #daugiabucio #balkonas #apsildomas