Europoje prasidėjusi pastatų atnaujinimo banga sparčiai artėja ir prie Lietuvos daugiabučių kvartalų. Siekiama, kad iki 2030 metų būtų bent dvigubai padidintas metinis gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų energinio atnaujinimo rodiklis bei skatinamas kompleksinis pastatų atnaujinimas.
Sutelkus visų lygių pajėgas šiems tikslams pasiekti, Europos Komisija tikisi, kad iki 2030 metų bus atnaujinta 35 mln. pastatų. Kokia realybė laukia Lietuvos gyventojų? Ar tikrai jų namų renovacija taps tiesiog neišvengiama?
Apie tai Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) seminare „Daugiabučių modernizavimas: praktiniai patarimai bendruomenių atstovams“ kalbėjo Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir daugiabučių namų renovacijos praktikas dr. R.
Lietuvoje pradedama kvartalinė daugiabučių renovacija
„Šiems tikslams įgyvendinti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba patvirtino „Pastatų energinio naudingumo direktyvą“, kurios tikslas - skatinti ir remti pastatų modernizaciją, įskaitant perėjimą prie netaršių šildymo sistemų“, - seminaro dalyviams pasakojo dr. R.
Vadovaujantis 2021 metais patvirtinta Lietuvos ilgalaike renovacijos strategija, mūsų šalyje 2050 metais turėtų būti daugiau nei 436 tūkst. atnaujintų pastatų.
Statistika rodo, kad Lietuvos daugiabučių, kuriems niekada nebuvo atliekami kapitalinio remonto darbai, amžiaus vidurkis artėja prie 50 metų. Daug tai ar mažai? Bėda ta, kad daugiabutis namas, kaip ir bet koks kitas pastatas - mokykla, arena ar ligoninė, turi būti kapitaliai remontuojamas kas 25-30 metų.
Tai numatė tiek sovietinės, tiek šiuolaikinės statybos normos. Be to, daugiabučiams namams, pastatytiems 1993-iaisiais šiandien jau 31-eri, o dauguma pastatų per visą savo istoriją nėra matę kapitalinio remonto.
Anot jo, problema ta, kad šiuo metu daugiabučių gyventojai pakankamai nekaupia lėšų remontui. „Sistema veiktų, jei alternatyvos būtų dvi: renovuoti ar remontuoti. Tačiau dabar žmonės renkasi iš kitų dviejų opcijų - modernizuoti, kas yra brangu arba nedaryti nieko, kas yra pigu. Juk už nuosavybės nepriežiūrą finansinių pasekmių nėra“, - teigė R.
Seminaro dalyviams jis pabrėžė, kad turėtų būti vertinama pastato būklė ir pagal tai nustatoma išteklių atstatymui poreikis, o ne imituojamas lėšų kaupimas, už kurias nieko rimto atlikti neįmanoma.
Ekspertas apgailestavo, kad daugiabučių namų kompleksinės renovacijos projektų finansavimas Lietuvoje vis dar nėra nuoseklus ir ilgalaikis modelis. Anot jo, tokia statistika rodo, kad daugiabučiai namai yra sudėvėti, jų techninė būklė yra labai prasta ir jų nerenovuojant situacija greitai taps kritinė.
Dr. R. teigė, kad „Iš daugiau nei 4000 daugiabučių Kaune atnaujinti yra vos 7,4 proc.“
Tą, specialisto teigimu, liudija ir realūs atvejai, pavyzdžiui Biržiškų gatvėje esantis daugiabutis, kuriame 2019 metais, liepos mėnesį, užfiksuota avarinė situacija, buvo skubiai evakuoti gyventojai. Deja, paaiškėjo, kad šių, stogo virš galvos netekusių kauniečių apgyvendinti nėra kur ir jie neužilgo grįžo namo.
„Ši liūdna istorija rodo, kad Lietuvos institucijos apie itin prastą daugiabučių namų techninę būklę vengia garsiai kalbėti, nes pasakius „A“, tektų pasakyti ir „B“, t.y. imtis veiksmų", - teigė R.
Seminare pranešimą skaitęs ekspertas pabrėžė - gyventojams modernizacijos išvengti tikrai nepavyks. „Aukštesni reikalavimai neabejotinai lems modernizacijos kainų didėjimą. Taip pat svarbu pabrėžti ir tai, kad tendencija rodo, jog valstybės parama metams bėgant tik mažėja“, - aiškino dr. R.
Ši informacija iliustruoja, kad daugiabučių atnaujinimas Lietuvoje yra būtinas, tačiau susiduria su finansavimo ir gyventojų motyvacijos iššūkiais.
Daugiabučių amžius ir būklė
Lietuvos daugiabučių, kuriems neatliktas kapitalinis remontas, amžiaus vidurkis artėja prie 50 metų. Tai kelia susirūpinimą, nes kapitalinis remontas turėtų būti atliekamas kas 25-30 metų.
Daugiabučių būklės įvertinimas
Svarbu įvertinti pastato būklę ir nustatyti išteklių poreikį atstatymui, o ne imituoti lėšų kaupimą, kurio neužtenka rimtiems darbams atlikti.
Finansavimo iššūkiai
Daugiabučių renovacijos projektų finansavimas Lietuvoje nėra nuoseklus ir ilgalaikis. Valstybės parama metams bėgant mažėja, o gyventojai nepakankamai kaupia lėšų remontui.
Gyventojų požiūris į modernizaciją
Gyventojai dažnai renkasi tarp brangios modernizacijos arba nieko nedarymo, nesant finansinių pasekmių už nuosavybės nepriežiūrą.
Statistika ir faktai
- Kaune atnaujinta tik 7,4% daugiabučių iš daugiau nei 4000.
- Aukštesni reikalavimai lems modernizacijos kainų didėjimą.
- Valstybės parama renovacijai metams bėgant mažėja.
Ši informacija rodo, kad būtina rasti efektyvius finansavimo modelius ir motyvuoti gyventojus dalyvauti renovacijos procese, siekiant užtikrinti daugiabučių namų saugumą ir energinį efektyvumą.
tags: #daugiabuciai #pagal #amziu #statistika