Kiekvienas darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus.
Kada darbdavys privalo išleisti atostogų?
Darbo teisės skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad darbo teisiniuose santykiuose egzistuoja dispozityvaus reguliavimo metodo elementas, kuris lemia, kad darbuotojų atostogų laikotarpis nustatomas pagal atostogų suteikimo eilę (grafiką).
Anot jos, darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jų trukmės ar skaidymo priskirta darbuotojui, VDI atstovės aiškinimu, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali.
Taigi dėl atostogų suteikimo fakto turi įvykti šalių susitarimas, o ne primetama vienos šalies valia. Vis tik yra išimčių, kurias svarbu žinoti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Darbo kodekse nurodyta, kad darbdavys privalo tenkinti kasmetinių atostogų prašymą, kai to pageidauja:
- Nėščios darbuotojos prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų.
- Darbuotojai jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų.
- Darbuotojai, slaugantys sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius.
Be to, kasmetinės atostogos suteikiamos arba pagal patvirtintą atostogų grafiką, arba šalių susitarimu, t. y. darbuotojo rašytiniu prašymu ir darbdavio sutikimu.
Prioritetinė tvarka suteikiant atostogas
Kasmetinių atostogų grafikas, t. y. suteikimo eilė, sudaromas atsižvelgiant į tam tikrų kategorijų darbuotojų pageidavimus prioriteto tvarka, kai pirmasis turi pirmenybę prieš antrąjį ir t. t. Eilės tvarka atrodo taip:
- Nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų.
- Darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
- Darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų.
- Darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų.
- Darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.
„Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys pažeidžia jo teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba nemotyvuotai atsisako jas suteikti ir pan., tokie ginčai sprendžiami kreipiantis į darbo ginčų komisiją“, - prideda VDI.
Atostogų trukmė
Anot VDI, jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis nei 5-6 dienos arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus ir jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis, remdamasi Darbo kodeksu (DK) aiškino inspekcija.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad DK numato galimybę kasmetines atostogas suteikti darbuotojui dalimis. Tačiau yra nustatyta esminė sąlyga, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų, jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę.
O, jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.
Kada darbdavys gali išvaryti atostogų vienašališkai?
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius sako, kad jeigu darbuotojui buvo numatyta suteikti kasmetines atostogas pagal atostogų suteikimo eilę darbovietėje, tačiau darbuotojas negali jomis pasinaudoti dėl kitų, ne Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių arba apskritai nepageidauja jomis naudotis eilėje numatytu laikotarpiu, darbuotojui prašant kasmetinės atostogos galėtų būti nesuteikiamos pagal darbovietėje patvirtintą suteikimo eilę.
Taigi, nepaisant to, kad įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje jau yra patvirtinta kasmetinių atostogų suteikimo eilė, ji gali būti koreguojama, t. y. darbuotojui raštu pateikus prašymą dėl kasmetinių atostogų perkėlimo, darbdavys turi teisę priimti vietinį norminį teisės aktą (pavyzdžiui, įsakymą) ir perkelti konkrečiam darbuotojui pagal eilę numatytas suteikti kasmetines atostogas, nepažeidžiant Darbo kodekso.
Vis dėlto yra atvejų, kada darbdavys gali išleisti darbuotoją atostogų vienašališkai.
„Svarbu paminėti, kad atitinkamoje tvarkoje darbdavys galėtų numatyti atvejus ir taikytinus metodus, kai darbuotojas, piktnaudžiaudamas savo teise (Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalis), nesinaudoja arba nerodo iniciatyvos naudotis privalomos nepertraukiamos trukmės kasmetinėmis atostogomis. Tokiu atveju, vadovaujantis numatyta tvarka, darbdavys galėtų nustatyti kasmetinių atostogų laiką atostogų eilėje ir jas suteikti darbuotojui vienašališkai“, - sako Š. Orlavičius.
Kada galite prarasti ilgai kauptas atostogas?
Tačiau, kaip pastebi kancleris, jei dėl tam tikrų priežasčių per darbo metus kasmetinės atostogos nėra išnaudojamos, teisė pasinaudoti įgytomis kasmetinėmis atostogomis neprarandama, jos perkeliamos į kitus darbo metus. Tačiau ir čia reikia atkreipti dėmesį, kad laiku nepasinaudoję atostogomis darbuotojai jas gali prarasti.
„Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti, pvz., dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęsiamas“, - primena VDI.
VDI informuoja, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
„Taigi darbuotojo teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) už pirmuosius darbo metus užtikrinama tais kalendoriniais metais, kada jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Pavyzdžiui, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmuosius darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2023 sausio 1 d. Tačiau, jeigu darbuotojas pradėjo dirbti, pvz., 2019-10-01, jis bus išdirbęs pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus 2020 m. balandžio mėnesį, todėl teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmus darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 sausio 1 d.“, - pavyzdį pateikia inspekcija.
Už antrus ir vėlesnius darbo metus teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (ar gauti kompensaciją už jas) užtikrinama tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
„Tarkime, darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už 2020-2021 darbo metus būtų prarandama po 2020 kalendorinių metų pabaigos ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. 2024 sausio 1 d.“, - pavyzdžiu dalijasi VDI.
Atostoginių Apmokėjimo Laikas Ir Sąlygos
Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau nei likusią paskutinę darbo dieną iki atostogų, pagal Lietuvos respublikos Darbo kodekso (DK) 130 str. 2 d. nuostatą.
Ką daryti, jeigu laiku nesumokėjo atostoginių?
Darbo kodeksas (DK) numato, jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojas, pateikęs prašymą, ne vėliau nei per tris dienas po atostogų, gali prisidėti dienas, už kurias nebuvo išmokėti atostoginiai, prie kitų atostogų. Tai numatyta DK 130 straipsnio 4 d. nuostatose.
Pavyzdžiui, jeigu jums pinigus pervedė trečią dieną atostogų metu, tokiu atveju, pateikite prašymą darbdaviui, kad jums kompensuotų vėlavimą ir prie sekančių kasmetinių atostogų pridėtų tris dienas. Galbūt darbdavys nebus patenkintas dėl tokio prašymo, tačiau jo atmesti negali.
Atostoginių išmokėjimas kartu su atlyginimu Atostoginiai už ilgesnes nei kasmetines atostogas mokami įprasta atlyginimo mokėjimo tvarka.
Pavyzdžiui, darbuotojas 2025 metais turėjo sukaupęs 10 nepanaudotų atostogų dienų, o 2026 metais prie jų prisidėjo einamųjų metų atostogos ir jis nusprendė išeiti 30 kalendorinių dienų atostogų. Tokiu atveju darbdavys privalo ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atostogų pradžios išmokėti atostoginius už 20 darbo dienų, o už likusias 10 dienų atostoginiai išmokami įprasta tvarka kartu su darbo užmokesčiu.
Pagal Lietuvos respublikos įstatymus, atostoginius galima išmokėti kartu su atlyginimu, darbuotojui sutinkant ir pateikiant prašymą.
Kas gali sumažinti arba padidinti atostoginius?
Atostoginius gali sumažinti sumažėjęs darbo atlyginimas. Jeigu per paskutinius tris mėnesius iki atostogų keitėsi atlyginimo dydis ir jis sumažėjo - jūsų vidutinio dienos užmokesčio suma bus mažesnė, nes skaičiuojamas 3 mėnesių, o ne metų vidutinis 1 dienos ar 1 valandos atlyginimas.
Atostoginius gali padidinti: apskaičiuojant atostoginius svarbu per paskutinius tris mėnesius gautos premijos, priemokos ar priedai, kurie gali padidinti vidutinį darbo dienos užmokestį. Verta žinoti, kad prie atostoginių skaičiuojami priedai ir premijos tik už darbo rezultatus, o priedai šventės ar įmonės jubiliejaus proga nėra skaičiuojami, taip pat neįskaitomos ir motyvacinės piniginės premijos ar pajamos už įmonės automobilio naudojimą.
Atostoginių dydis nesikeis: jeigu darbuotojas sirgo ir ėmė biuletenį, ėmė neapmokamų atostogų, buvo prastovose. Vidutinio darbo užmokesčio taisyklėse yra nustatyta, kad skaičiuojamas tik faktinis darbo laikas ir neįtraukiamas laikas, kai buvo nedirbama dėl ligos ar prastovos.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo atostogos numatomos birželio 1-30 dieną, jo VDI bus nustatomas pagal kovo, balandžio ir gegužės mėnesio išdirbtą laiką. Sakykime, kad mėnesio atlyginimas yra 1000 eurų. Tačiau, jeigu darbuotojui susirgus buvo paimtas biuletenis nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d., jo VDI bus skaičiuojamas tik pagal kovo ir balandžio mėnesiais išdirbtą darbo laiką. Per šį laiką gaunamas 2000 eurų atlyginimas dalinamas iš 40 darbo dienų. Gaunamas 1 d.d. atlygis - 50 eurų. Taigi, jei darbuotojas eina atostogauti 20 dienų, jis gaus 1000 eurų atostoginių.
Neišnaudotos atostogos
Dažnai darbuotojai neišnaudoja visų savo atostogų per metus. Tačiau atostoginių išmokėjimas privalomas tik už panaudotas atostogų dienas. Taigi, jeigu jūsų atostogos liko nepanaudotos, pvz. 10 dienų, tai jas galite prisidėti prie kitų metų atostogų, turėsite 30 dienų atostogų ir už visas jas gausite atostoginius.
Tačiau jeigu darbuotojo atostogos atidedamos daugiau nei 3 metams, tai po 3 metų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jos gali būti nubrauktos ir už jas atlyginimo neprivaloma mokėti. Jos nepasibaigia automatiškai, tačiau darbdavys gali nebesuteikti jų, jei darbuotojas per 3 metus nesikreipia, ir kompensacija taip pat nebeprivaloma, jeigu nėra reikalavimo suteikti.
Darbdavys turi apmokėti darbuotojo kasmetines ir nepanaudotas atostogas, kurios buvo kaupiamos iki 3 metų, nutrūkus darbo sutarčiai. Taigi, jeigu išeinate iš darbo ir turite sukaupę 30 darbo dienų atostogų per 2 metus, galite tikėtis kompensacijos už visas atostogų dienas ar valandas.
Nemokamos Atostogos
Lietuvos Respublikos darbo kodekse nemokamos atostogos priskirtos tikslinių atostogų kategorijai. Šios atostogos skirtos ne pailsėti, o tam tikriems darbuotojo tikslams įgyvendinti - santuokai sudaryti, vaikui prižiūrėti, ligoniui slaugyti. Jos niekaip nesiejamos su darbdavio finansine padėtimi, technologiniais procesais ar kitais interesais.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 str. 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada darbuotojas gali prašyti nemokamų atostogų.
Nemokamų atostogų suteikimo darbuotojams atvejai apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 str. 1 dalyje. Jų sąrašas yra baigtinis. Beje, Darbo kodekse nustatyta ir nemokamų atostogų trukmė:
- darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, nemokamos atostogos suteikiamos iki 14 kalendorinių dienų;
- darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nemokamos atostogos suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų;
- moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui arba motinai (jei atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, naudojasi tėvas) bendra nemokamų atostogų trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
- neįgaliajam - iki 30 kalendorinių dienų per metus;
- darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
- darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį, - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
- santuokai sudaryti - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos;
- mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos.
Kiekvienu atveju nemokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojų prašymu. Darbuotojui paprašius nemokamų atostogų Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje nustatytais atvejais, darbdavys privalo jas suteikti.
Gali būti deramasi dėl atostogų pradžios ar pabaigos datų. Todėl darbdaviui ypač svarbu įsitikinti, ar darbuotojo ketinimas pasinaudoti nemokamomis atostogomis pagrįstas. Nemokamų atostogų paprašęs darbuotojas turi pateikti Darbo kodekse nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus.
Konfliktų sprendimas rūpestingai: Simono Sineko požiūris į neigiamą požiūrį darbo vietoje
Paprastai darbuotojo asmens byloje saugomos vaikų gimimo liudijimų kopijos. Šie dokumentai svarbūs patvirtinti ne tik darbuotojo teisei į nemokamas atostogas, bet ir teisei pasinaudoti papildomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Todėl jeigu darbuotojas prašo nemokamų atostogų kaip vaikus auginantis asmuo, įmonės administracija, patikrindama dokumentus, turi įsitikinti, ar vaikas ne vyresnis nei keturiolika metų.
Darbuotojai, auginantys neįgalių vaikų iki 18 metų amžiaus, darbdaviui turi pateikti vaiko neįgalumą patvirtinančius dokumentus. Vyras, prašydamas nemokamų atostogų per moters nėštumo ir gimdymo atostogas, turėtų pateikti pažymos apie išduotą nėštumo ir gimdymo pažymėjimo kopiją.
Teisę pasinaudoti motinystės (tėvystės) atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, turi vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjas. Antrasis, pateikęs darbdaviui prašymą ir vaiko gimimo liudijimo kopiją, gali naudotis nemokamomis atostogomis iki trijų mėnesių, kol vaikui sueis treji metai.
Dažniausiai tėvai dirba skirtingose darbovietėse, todėl darbdavys nežino ir negali kontroliuoti, ar antrasis iš tėvų jau naudojosi nemokamomis atostogomis vaikui prižiūrėti. Laikas, per kurį darbuotojas gali naudotis tokiomis nemokamomis atostogomis, yra ganėtinai ilgas. Todėl tenka sumuoti įmonės darbuotojo per trejus metus panaudotų nemokamų atostogų trukmę.
Kontroliuoti suteiktų nemokamų atostogų trukmę padeda tam skirti dokumentai. Pavyzdžiui, remiantis apskaitos politika tvarkomos kiekvieno įmonės darbuotojo atostogų apskaitos kortelės.
Neįgalus įmonės darbuotojas gali naudotis nemokamomis atostogomis iki 30 kalendorinių dienų per metus. Paprastai darbuotojo asmens byloje saugoma neįgalumo pažymėjimo kopija. Šis dokumentas svarbus pirmiausia ne dėl tikslinių nemokamų atostogų, o dėl teisės pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 str. 6 dalį naudotis individualiu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu.
Darbuotojas, vienas slaugantis neįgalų asmenį, gali prašyti darbdavio 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų per metus. Kad pagrįstų teisę šalių suderintu laiku naudotis nemokamomis atostogomis, darbuotojas turi pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl nuolatinės slaugos būtinumo.
Darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, taip pat gali naudotis nemokamomis atostogomis, jeigu pasibaigė nedarbingumo pažymėjimo išdavimo terminas ir neišduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a). Tačiau ir šiuo atveju darbuotojas turėtų pateikti gydymo įstaigos rekomendaciją.
Darbo kodeksas leidžia darbuotojams pasinaudoti 3 kalendorinių dienų nemokamomis atostogomis santuokai sudaryti. Darbdavys negali atsisakyti suteikti tokių atostogų, jeigu darbuotojas prašo. Tačiau galima prašyti ir po kelis kartus per mėnesį.
Jeigu dėl įmonės veikos specifikos ar norėdamas išvengti kitų darbuotojų prastovos darbdavys griežtai planuoja darbuotojų užimtumą, dažnas darbuotojų nebuvimas darbe gali neigiamai paveikti visos įmonės rezultatus. Todėl net ir šiuo atveju patartina (bet neprivaloma) gauti tą patvirtinančius dokumentus. Tai gali būti Civilinės metrikacijos skyriaus informacija apie įregistruotus asmenų prašymus sudaryti santuoką.
3 dienų nemokamos atostogos šeimos nario laidotuvėms suteikiamos darbuotojams, pateikusiems prašymą ir šeimos nario mirties liudijimo kopiją. Jeigu darbuotojo ir mirusio asmens pavardės skirtingos, patartina turėti dokumentus, įrodančius giminystės ryšius.
Nurodyti dokumentai bus svarbūs ir nustatant neapmokestinamąsias gyventojo pajamas, jeigu įmonė skirtų pašalpą dėl darbuotojo šeimos nario mirties.
Dar kartą pažymėtina, kad visi Darbo kodekse išvardyti atvejai, kai darbuotojo prašymu darbdavys turi suteikti nemokamas atostogas, yra susiję su darbuotojo arba jo šeimos narių sveikatos būkle arba kitomis specifinėmis aplinkybėmis. Todėl darbdavys neturi teisės siūlyti darbuotojui ar juo labiau jį versti atostogauti nemokamai.
Beje, Darbo kodekso 184 str. 2 dalyje įteisinta nuostata, kad sudarydamos kolektyvinę sutartį darbo santykių šalys gali susitarti, jog nemokamos atostogos galėtų būti suteikiamos ir dėl kitų priežasčių.
Konkrečios priežastys, galima nemokamų atostogų trukmė, jų suteikimo tvarka, reikalaujami pateikti darbdaviui dokumentai ir kiti dalykai aptariami kolektyvinėje sutartyje. Svarbu, kad sutartyje nustatyta tvarka nepablogintų sąlygų, kurias darbuotojams garantuoja Darbo kodeksas.
Nemokamų atostogų skiriamasis požymis yra tas, kad darbuotojui už tą laiką nemokamas vidutinis darbo užmokestis ar kitos išmokos. Kadangi darbuotojas negauna socialinio draudimo įmokomis apmokestinamų pajamų, nemokamos atostogos laikomos nedraudžiamuoju laikotarpiu.
Todėl nederėtų pamiršti, kad darbuotojui, susirgusiam nedraudžiamuoju laikotarpiu, nebus mokama ligos pašalpa. Šis laikotarpis neįskaičiuojamas į asmens valstybinio socialinio draudimo stažą.
Darbuotojo panaudotų nemokamų atostogų trukmė gali daryti įtaką ir kasmetinių mokamų atostogų trukmei. Darbo kodekso 170 straipsnyje apibrėžti darbo laikotarpiai įskaičiuojami į stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
Darbo kodekse nustatytos trukmės nemokamos atostogos (iki keturiolikos kalendorinių dienų - visiems darbuotojams, iki trisdešimties kalendorinių dienų - neįgaliesiems arba asmenims, slaugantiems neįgalųjį) įskaičiuojamos į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Šie laikotarpiai taip pat įskaičiuojami į nepertraukiamąjį darbo stažą.
Tačiau jeigu atsitiko taip, kad darbuotojas pasinaudojo ilgesnėmis nemokamomis atostogomis, negu nustatyta Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje, arba darbuotojo prašymu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių, nei nustatyta minėtame straipsnyje, viršijančios nustatytą trukmę nemokamų atostogų dienos neįskaičiuojamos į darbo stažą tų darbo metų kasmetinėms atostogoms gauti. Vadinasi, už tuos darbo metus darbuotojo mokamos kasmetinės atostogos bus trumpesnės.
Jeigu įmonėje nesudaryta kolektyvinė sutartis, o darbuotojas prašo leisti neatvykti į darbą dėl priežasčių, nenurodytų Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje, administracija gali leisti darbuotojui nedirbti, remdamasi Darbo kodekso 143 str. 2 d. 2 punktu. Darbuotojo neatvykimas į darbą administracijos leidimu taip pat laikomas nedraudžiamuoju laiku.
