Darbuotojo atostogos: teisės, prievolės ir darbdavio vaidmuo

Nors orų prognozės Lietuvoje ne visada skatina atostogauti, kiekvienas darbuotojas turi ne tik teisę, bet ir prievolę pailsėti. Darbo kodeksas taip pat nustato prievolę kartą per metus nepertraukiamai atostogauti 10 darbo dienų. Vis dėlto, dalis darbuotojų poilsį atideda, neįvertindami, kad laiku neišnaudojus atostogų, jos tiesiog išnyksta. Tai ne tik prarasta galimybė atgauti jėgas, bet ir finansinis nuostolis.

Atostogos yra būtina darbo dalis, užtikrinanti darbuotojo gerovę. Net kelios dienos kokybiško poilsio gali padėti išvengti perdegimo, pagerinti emocinę savijautą ir atkurti motyvaciją darbui. Rekomendacija ilsėtis bent porą nepertraukiamų savaičių nėra iš piršto laužta“, - sako Eglė Staniulionė, „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.

Atostogų kaupimas ir finansiniai aspektai

Darbo kodeksas numato, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę atostogauti ne mažiau kaip 20 darbo dienų per metus, jei dirba penkias dienas per savaitę. Dirbantys šešias dienas per savaitę, turi teisę į ilgesnes - 24 darbo dienų - atostogas. Į ilgesnes apmokamas atostogas pretenduoja darbuotojai su negalia, vieniši tėvai, auginantys vaikus iki 14 metų, taip pat jaunesni nei 18 metų darbuotojai. Taip pat dažnai darbuotojai gauna papildomų apmokamų atostogų dienų už lojalumą darbdaviui.

„Daugėjant galimybių atostogauti ilgiau, dažnai nutinka priešingas efektas - darbuotojai pradeda kaupti atostogų dienas. Paatostogauja tas dvi savaites, kaip rekomenduojama, ir kaupia toliau, kol sukauptų atostogų dienų skaičius išauga dvigubai ar net trigubai“, - dalijasi E. Staniulionė.

Pasak jos, neretai atostogos kaupiamos sąmoningai kaip „finansų pagalvė“. Nutrūkus darbo sutarčiai, darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju už nepanaudotas atostogų dienas. Vadinasi, kuo daugiau nepanaudotų atostogų turi, tuo didesnė bus kompensacija.

„Nuo 2020 metų liepos Lietuvoje taikomi ribojimai, kiek ilgai galima kaupti atostogas ir jomis nesinaudoti. Ilgiau nei trejus metus kaupiamos atostogos panaikinamos be galimybės gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį. Išimtis taikoma tik tais atvejais, jei darbuotojas iš tikrųjų negalėjo pasinaudoti atostogomis tuo metu, kai įgijo teisę atostogauti. Pavyzdžiui, tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, turėjo laikiną nedarbingumą ar atostogų neišleido darbdavys“, - sako „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.

Personalo specialistė pabrėžia - nepanaudotos atostogos negali būti iškeistos į premijas ar papildomas naudas. Piniginė kompensacija taikoma tik nutraukiant darbo sutartį.

Tai, kad metas pailsėti, mūsų kūnas ir protas kartais praneša anksčiau nei vadovas ar personalo kolegos, sako E. Staniulionė.

Pervargimo požymiai ir atostogų planavimas

„Padažnėjusios klaidos, išsiblaškymas, motyvacijos stoka, sunkumas atsikelti ryte, prasta nuotaika ir net padažnėjęs vėlavimas atvykti į darbą - visa tai yra pervargimo požymiai. Asmeniškai rekomenduoju žmonėms atostogauti bent du kartus per metus, po 7-10 dienų, kad spėtų atitrūkti nuo darbo ir atgauti jėgas“, - teigia ji.

Skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ personalo vadovė pabrėžia, kad „Atostogos yra ne tik teisė, bet ir atsakomybė prieš save ir komandą. Tik pailsėję darbuotojai dirba geriau ir gali kurti ilgalaikę vertę organizacijai.“

Pasitaiko atvejų, kad žmonės vengia ilgų atostogų, nes tenka ne tik susitarti dėl pavadavimo, bet ir patiems daugiau padirbėti prieš planuojamą poilsį.

„Šiuo atžvilgiu itin svarbi organizacijos kultūra. Planuojant atostogas būtina atvirai su savo vadovu ir kolegomis aptarti darbų perdavimą ir pavadavimą, tiksliai susiplanuoti kas bus padaryta iki atostogų. Darbuotojas tikrai neprivalo dirbti viršvalandžių vien dėl to, kad planuoja atostogauti“, - sako E. Staniulionė.

Reaguodami į pokyčius darbo rinkoje, optimizuojame savo paslaugų portfelį. Nuo šiol personalo valdymo įmonė „Emplonet“ koncentruosis į personalo valdymo paslaugas, susijusias su visų grandžių vadovų, aukštos bei vidutinės kvalifikacijos specialistų paieškomis bei atrankomis. Tuo metu darbuotojų atranką į inžinerines ir technines pozicijas pramonės sektoriuje perima įmonė „Emploera“, kuri veiks kaip prekinis ženklas „GoDoJob“.

„Verslams vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti tinkamus žmones, su kuriais galima siekti ilgalaikių tikslų. Keičiasi ir mūsų klientų poreikiai, todėl siekdami efektyviausio rezultato, turime individualizuoti savo instrumentus. „Klientams teiksime talentų pritraukimo, atrankos ir valdymo sprendimus, kurie padės mažinti darbuotojų kaitą, prailgins darbuotojo kelionę įmonėje, augins vidines jo kompetencijas“, ‒ priduria V. Šiuo metu „Emplonet“ 79 klientams teikia aukštos kvalifikacijos talentų bei vadovų pritraukimo ir atrankos paslaugas. „GoDoJob“ startuoja turėdama beveik pusšimtį klientų. Daugiau nei 80 proc. „Natūralu, kad augant įmonėms, kartu auginsime ir klientų ratą, tačiau mūsų tikslas ‒ ne kuo didesnės rinkos dalies užėmimas. Siekiame tvarios veiklos, todėl pirmiausiai siekiame ilgalaikio bendradarbiavimo su verslais, norinčiais kurti didesnę pridėtinę vertę visuomenei“, ‒ sako V. Veiklos dešimtmetį kitąmet minėsianti „Emplonet“ artimiausiu metu planuoja komandų plėtrą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Lietuvoje darbo sustabdymas taikomas, kai darbdavys negali atlikti sutarto darbo dėl objektyvių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti. Supratimas, kaip deklaruojamas teisėtas darbo sustabdymas, kaip apskaičiuojamas darbo užmokestis ir kokios teisės lieka saugomos, padeda tiek darbuotojams, tiek darbdaviams išvengti brangiai kainuojančių ginčų. Darbo sustabdymas yra teisėtas tik tuo atveju, jei darbdavys susiduria su objektyviomis kliūtimis atlikti sutartą darbą (pvz., tiekimo grandinės sutrikimais, užsakymų trūkumu, reguliavimo apribojimais) ir tinkamai įformina sprendimą raštu. Pasak ekspertų, rašytiniame įsakyme turėtų būti nurodyta priežastis, apimtis (visiškas ar dalinis darbo sustabdymas), pradžios data ir taikomos darbo užmokesčio taisyklės tuo laikotarpiu.

Ekspertai pažymi, kad kai yra prastova ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui atlyginama pagal vidutinį darbo užmokestį ir darbo sustabdymo trukmę. Už trumpus darbo sustabdymus paprastai mokamas vidutinis tarifas; už ilgesnius laikotarpius gali būti taikomi proporcingi tarifai. Dalinio prastovos metu konkrečios dienos arba valandos yra sumažinamos. Už faktiškai dirbtą laiką mokama įprastai, o už nedirbtą laiką prastovos metu kompensuojama pagal prastovos taisykles. Pasak ekspertų, prastovos laikas įskaičiuojamas į darbo stažą ir kasmetinių atostogų kaupimą. Darbuotojai gali dirbti kitą teisėtą darbą, jei laikomasi darbo laiko apribojimų.

Štai ir aptarėme „prastova ne dėl darbuotojo kaltės“ tema. Kokia jūsų nuomonė?

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydamas jį laikyti nepriimtu. Vyriausybės inicijuotu ir Seimo priimtu įstatymu nuo gruodžio 1 d. atsisakoma iš valstybės biudžeto lėšų apmokėti darbuotojų privalomą periodinį testavimą, numatant, kad už testavimą moka darbuotojas arba darbdavys.

Šalies vadovas pabrėžia, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo - testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos - prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus. Tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą. Prezidentas atkreipia dėmesį, kad ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir visų trijų pandemijos valdymo dalių - vakcinavimo, testavimo ir gydymo - prieinamumą. Pritardamas įstatymo iniciatorių deklaruojamam tikslui padidinti vakcinacijos lygį, šalies vadovas pažymi, kad vienintelis kelias pandemijai valdyti - taiklus testavimas ir aktyvus skiepijimosi skatinimas. Pasak šalies vadovo, testavimo ir skiepijimo negalima priešpriešinti vienas kitam. Tai - kartu veikiančios priemonės, todėl skiepijimas turi būti skatinamas, o testavimo prieinamumas - užtikrintas. Be to, ekspertų teigimu, nėra mokslinių tyrimų, kurie pagristų mokamą testavimą kaip vakcinacijos skatinimo priemonę.

„Neapsigaukime ieškodami lengvų, bet nepagrįstų sprendimų. Venkime visuomenę skaldančių, pasitikėjimą valstybe mažinančių praktikų. Kovokime su nesiskiepijimo priežastimis, didinkime žmonių sąmoningumą“, - sakė Prezidentas.

Šalies vadovas paragino visus to dar nepadariusius pasiskiepyti. „Skiepai saugūs ir naudingi: vakcinos Lietuvoje jau išgelbėjo nuo mirties ir apsaugojo nuo sunkios ligos tūkstančius žmonių. Pasiskiepykite. Aš ir mano šeimos nariai netrukus skiepysimės trečiu skiepu. Netikiu prievarta, bet tikiu mūsų - lietuvių sąmoningumu ir vienybe.

DGK 2023 m. gavo 7 427 prašymus dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. Palyginti su 2022 m., gauta apie 27 proc. daugiau prašymų, taip pat apie 25 proc. padidėjo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius. Kaip ir anksčiau, dominuojantys - apie 74 proc. - reikalavimai - išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas. Antroje vietoje, kaip ir 2022 m., - ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, trečioje vietoje, kaip ir 2022 m., - ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo, ketvirtoje - dėl darbo sutarties sąlygų, penktoje - dėl turtinės žalos atlyginimo. Apie 96 proc. išnagrinėtų prašymų buvo pateikti darbuotojų. Daugiausia prašymų dėl darbo ginčo išnagrinėjimo buvo gauta iš statybos sektoriaus (apie 17 proc.) ir iš transporto bei saugojimo sektoriaus (apie 17 proc.) įmonių. Nemažai prašymų gauta iš apdirbamosios gamybos sektoriaus (12 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus (9 proc.) įmonių. Apie 40 proc. visų reikalavimų buvo išspręsti ieškovo naudai, t. y. tenkinant / tenkinant iš dalies pareikštus reikalavimus, apie 22 proc. (4 proc. daugiau nei 2022 m.) baigėsi taikos sutartimi, apie 14 proc. - atmesti, apie 14 proc. - ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio arba jo metu. Skyriaus vedėja I. Janukevičienė pastebi, kad apie 36 proc. Palyginti su 2022 m., apie 27 proc. padidėjo DGK priteistos piniginės sumos - 2023 m. DGK priteisė 10,24 mln. Eur, iš kurių 10,09 mln. Eur - darbuotojų naudai, o 0,14 mln. Teismuose buvo nagrinėta tik apie 4,3 proc. (2022 m.

Apibendrinant, svarbu atkreipti dėmesį į atostogų planavimą ir darbdavio vaidmenį užtikrinant, kad darbuotojai turėtų galimybę kokybiškai pailsėti. Atostogos yra ne tik teisė, bet ir būtina sąlyga darbuotojo gerovei ir produktyvumui užtikrinti.

Darbo ginčų komisijos duomenys:

tags: #darbuotoju #atostaugu #metu #jis #turi #buti