Nuo senų senovės žmonės stebėjosi savo išskirtinumu, bandė jį suvokti ir paaiškinti. Žmogus savo vidinio pasaulio sudėtingumu neprilygsta nė vienai žinomai būtybei, todėl yra mįslingas ir unikalus. Asmuo gali pažinti kitą, bet pažinti save ir būti savimi sugeba ne kiekvienas. Tam, kad nepasiklystume šiandieniniame ,,kaukėtų žmonių” pasaulyje, privalome atsakyti į klausimą: ką reiškia būti savimi?
Būti savimi - tai yra kone vienas iš pačių didžiausių ir svarbiausių žmogaus gyvenimo tikslų, reprezentuojančių žmogaus norą būti laisvam ir nevaržomam. Tačiau, vis tik, gyvenimui esant tikrai pakankamai sudėtingam, o žmonėms - itin komplikuotiems, dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus net pats nepajaučia, kaip praranda savo tapatumą ir nebebūna savimi. Tokiais momentais žmogus pameta pats save dėl pačių įvairiausių niuansų, kurie paralyžuoja žmogaus galimybes, neleidžia žmogui elgtis taip, kaip reikalauja jo širdis bei siela. Tokiais atvejais žmogus netgi yra priverstas pakeisti savo charakterio bruožus, savo gyvenimo kelią, savo mintis bei kasdienybę. Taigi nebūti savimi - tai nebūti laisvu.
Šiame rašinyje atskleidžiama, ką reiškia išdrįsti būti savimi ir kodėl tai yra svarbu norint tobulėti, ugdytis ir gyventi turiningą gyvenimą.
Savęs Pažinimas ir Autentiškumas
Šiuo metu tiek viešojoje erdvėje, tiek mūsų visuomenėje vyrauja naratyvas, kad turime būti autentiški. Dažnai tai pristatoma taip, kad turime tiesiog būti savimi ir niekuo apsimetinėti. Tačiau autentiškumas, nėra vien tik nesivaržymas daryti, ką tik panorėjus.
Iš vienos pusės tai yra savęs pažinimas, iš kitos - suvokimas, kad visi esame tarpusavyje susiję. Todėl, kai medituodami treniruojame sąmoningumą, mes neišvengiamai geriau pažįstame save. Geriau pažinodami save, mes geriau suprantame kitus. Tuomet labai tikėtina, kad gebėsime savo prote sukurti daugiau erdvės: vietoj to, kad reaguotume impulsyviai, galėsime sąmoningai atsakyti į išorinius ir vidinius stimulus.
O tai reiškia, kad kada tik panorėję nesakysime, ką galvojame ar ko norime. Taigi meditacija sukuria erdvę, kurioje galime būti santūrūs, žengti žingsnį atgal iš minčių, žodžių ar veiksmų, kurie galėtų daryti neigiamą įtaką mums patiems arba aplinkiniams.
Socialinės Aplinkos Įtaka
Visų pirma, būti savimi reiškia nepasiduoti socialinės aplinkos įtakai. Šiuolaikinė visuomenė yra valdoma norų tapti pranašesne, įtakingesne. Žmogus, pasidavęs troškimui įtikti kitiems, būti neabejotinu pavyzdžiu, ne retai ima veidmainiauti, imasi jam neįdomios veiklos.
Išdrįsti būti savimi reikia be galo daug drąsos, ryžto bei palaikymo. Nors dažnai visuomenėje kalbama, jog reikia mokėti būti savimi, nes tai yra itin vertinama, tačiau žmonėms vis dar sunku priimti save. Aplinka kelia aukštus standartus ir tarsi nesąmoningai skatina jų laikytis. Buvimas savimi yra viena svarbiausių moralinių vertybių, nes tik tada žmogaus jaučiasi laimingas ir gali gyventi pilnavertišką gyvenimą. Be to, tai padeda tobulėti ir ugdyti savo asmenybę, nes žmogus dirba savo mylimą darbą ar užsiima sau patinkančia veikla.
Prigimties Savybės
Ką reiškia „būti savimi“ yra vienas iš dažniausiai keliamų klausimų psichologijoje ir saviugdos pasaulyje. Žmonės dažnai svarsto, kaip būti tikrais savimi, neišduodant savo prigimties, tuo pačiu metu laikantis visuotinai priimtų moralinių ir etikos normų. Kaip atrasti pusiausvyrą tarp savo vidinių troškimų ir išorės reikalavimų?
Žmogaus prigimtis yra daugiapusė:
- Gyvuliška prigimtis - tai instinktyvioji mūsų dalis, kuri padeda mums išgyventi. Ši prigimtis apima bazinius poreikius, tokius kaip maistas, miegas, saugumas. Gyvuliškos prigimties supratimas gali padėti mums geriau suprasti savo kūno signalus ir poreikius.
- Žmogiškoji prigimtis - tai mūsų socialinė prigimtis, kuri leidžia mums bendrauti, kurti bendruomenes, išreikšti emocijas ir suprasti kitus žmones. Ši prigimtis skatina mus siekti pilnaverčio gyvenimo, bendradarbiauti ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
- Dieviškoji prigimtis - tai aukštesnioji mūsų dalis, kuri siekia egzistencinių tikslų, tokių kaip dvasingumas, moralė ir savęs tobulinimas. Ši prigimtis pasireiškia tada, kai siekiame tapti geresniais žmonėmis ir prisidėti prie pasaulio gerovės.
Gyventi pagal savo prigimtį nereiškia, kad turime nepaisyti visuomenės taisyklių ir vertybių. Priešingai, tikras savęs išreiškimas turi būti suderintas su pagarba kitų žmonių teisėms ir laisvėms.
| Aspektas | Apibūdinimas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Savirefleksija | Nuolatinė veiksmų ir jausmų analizė | Supratimas, ar veiksmai atitinka vertybes ir moralinius principus |
| Empatija | Gebėjimas įsijausti į kitų žmonių jausmus ir poreikius | Supratimas, kaip veiksmai veikia kitus |
| Atsakomybė | Atsakomybės prisiėmimas už savo veiksmus ir jų pasekmes | Pasirengimas pripažinti klaidas ir stengtis jas taisyti |
Būti savimi kaip žmogumi reiškia prisiimti atsakomybę už savo žmogiškąją prigimtį. Tai apima ne tik savęs pažinimą ir priėmimą, bet ir pagarbią sąveiką su kitais žmonėmis.
Pavyzdžiui, šuniukas, gyvendamas pagal savo gyvulišką prigimtį, gali žaisti, miegoti, valgyti ir rūpintis savo poreikiais, tačiau jo elgesys yra ribojamas aplinkos ir šeimininko nustatytų taisyklių. Panašiai ir žmogus, gyvendamas pagal savo instinktus, susiduria su visuomenės nustatytomis ribomis.
Būti savimi reiškia suderinti savo prigimtį su visuomenės taisyklėmis ir vertybėmis. Tai reikalauja savirefleksijos, empatijos ir atsakomybės už savo veiksmus. Tikras savęs išreiškimas yra ne tik gyvenimas pagal savo prigimtį, bet ir pagarbi sąveika su kitais žmonėmis. Galiausiai, norėdami gyventi pilnavertį gyvenimą, turime nuolat siekti pusiausvyros tarp savo prigimties ir visuomenės reikalavimų.