Kaip Vertinama Darbo Įtampa: Priežastys, Vertinimo Metodai Ir Mažinimo Būdai

Darbo įtampa - aktuali problema šiuolaikinėje darbo rinkoje, turinti įtakos darbuotojų produktyvumui ir gerovei. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vertinama darbo įtampa, kokios yra jos priežastys, kokie vertinimo metodai taikomi ir kokie yra būdai jai mažinti. Taip pat panagrinėsime, kaip darbo rezultatų vertinimas gali tapti įrankiu, padedančiu darbuotojams geriau suprasti savo stiprybes ir silpnybes, o darbdaviams - išsiaiškinti geriausius rezultatus pasiekiančius darbuotojus.

Ergonomikos principų taikymas darbo vietoje gali sumažinti darbo įtampą. Šaltinis: VDI

Darbo Įtampos Priežastys

Darbo įtampą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:

• Netinkamai panaudojami apklausų rezultatai: Gali kelti įtampą organizacijoje.
• Bejėgiškumo jausmas: Universali darbe patiriamos įtampos priežastis, kurią jaučiantį žmogų pradeda kankinti depresija ir ją lydintis beviltiškumo bei nesaugumo jausmas.
• Organizacinė painiava: Pernelyg autoritariškas ar į kritiką orientuotas vadovavimo stilius taip pat kelia psichologinę įtampą.
• Darbo praradimas: Stipriai sukrečia žmogų, pastebimai pablogėja jo fizinė sveikata, atsiranda įtampa šeimoje, nerimas, depresija, netgi iškyla savižudybės pavojus.

Rizikos veiksniai

Darbuotojai dažnai skundžiasi turintys per daug atsakomybės ir per mažai valdžios, kad su jais nesąžiningai elgiamasi, jie jaučiasi išnaudojami. Kai kurie darbai iš esmės yra pavojingi, kiti gi susiklosčius tam tikrai situacijai gali tokiais tapti. Kriminalistai, gaisrininkai, greitosios medicininės pagalbos automobilių vairuotojai, kariškiai ar gelbėtojai dažnai tampa siaubingų scenų liudininkais. Paprastai tokių profesijų atstovai suvokia situaciją ir sugeba su ja susidoroti. Vis dėlto kartais įstringa koks nors kraupus epizodas, kuris periodiškai išnyra iš praeities, tampa košmaru.

Darbo Vietų Vertinimo Metodai

Siekiant nustatyti, kaip dirbantis žmogus atlieka savo darbą, su kokiais iššūkiais susiduria bei kaip atitinka organizacijos vertybes, gali reikėti integruoti vadovų, kolegų bei klientų vertinimus. Vertinimai turi būti atliekami konfidencialiai ir profesionaliai, 1-2 specialistų apibendrinami bei perduodami vadovui. Taip išlaikomas objektyvumas ir dalykiškumas bei užkertamas kelias vienam neigiamam komentarui nusverti visą bendrą vertinimą.

Svarbu! Tokias apklausas turėtų daryti tyrimų ar personalo valdymo specialistai, kurie išmano, kaip jas reikia sudaryti, administruoti bei apdoroti duomenis. Klausimais turėtų būti vertinamos dalykinės kompetencijos bei veiklai svarbus darbuotojų elgesys, o ne sudaromos sąlygos išlieti emocijas.

Pagrindiniai darbo vietų vertinimo metodai:

• Vadovų vertinimas: Leidžia įvertinti darbuotojo atliekamą darbą, jo stipriąsias ir silpnąsias puses.
• Kolegų vertinimas: Suteikia papildomos informacijos apie darbuotojo bendravimo įgūdžius ir komandinį darbą.
• Klientų vertinimas: Padeda įvertinti darbuotojo aptarnavimo kokybę ir gebėjimą patenkinti klientų poreikius.

Darbų Ir Pareigybių Vertinimo Sistema

Darbų (pareigybių) vertinimo sistema parengta naudojant analitinį balinį darbo vietų vertinimo metodą, kurio pagrindas - Tarptautinės darbo organizacijos priimta “Ženevos schema”. Visi 8 veiksniai skirstomi į lygius. Lygių skaičius priklauso nuo konkretaus veiksnio specifikos, galimybės visapusiškiau ir objektyviau atskleisti jo reikšmę. Kiekvieno veiksnio lygis įvertintas balais; jie išdėstyti pagal svarbą - didėjančia tvarka.

Vertinami šie veiksniai:

• Išsimokslinimas
• Profesinė patirtis
• Pareigų ir vadybos lygiai
• Sprendimų priėmimo mastas ir veikimo laisvė
• Savarankiškumas ir kūrybiškumas darbe
• Atsakomybė
• Darbo sunkumas
• Darbo sąlygos

Ergonominių Rizikos Veiksnių Vertinimas

Visose įmonėse, įstaigose ar organizacijose privalo būti atliktas ergonominių rizikos veiksnių vertinimas (tyrimas). Atliekamas ergonominis rizikos vertinimas pilnai atitinka LR Valstybinės darbo inspekcijos keliamus reikalavimus tokiam vertinimui ir patikrinimo metu yra priimtinas įrodymas. Dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią kelia ar gali sukelti ergonominiai veiksniai yra nurodymuose nustatyta ergonominių rizikos veiksnių vertinimo tvarka ir nurodytos bendros prevencijos priemonės.

Pagrindiniai ergonomikos rizikos veiksniai darbo vietoje. Šaltinis: E-konsultacijos.lt

Svarbu! Bet kuri ekonominės veiklos rūšies įmonė ir jų darbo vietos, kur darbuotojams kyla ar gali kilti ergonominių veiksnių sukeliama sveikatos pakenkimo rizika, turi atitikti nurodymų nuostatas organizuojant ir atliekant ergonominių veiksnių rizikos identifikavimą, tyrimą ir nustatymą.

Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo, klasifikacija ir matavimo metodikos

• Vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą: moterims negali būti sunkesnis kaip 10 kg, o vyrams - 30 kg. Tai yra nustatoma pasveriant arba svoris nustatomas pagal techninę dokumentaciją.
• Laikomos rankomis krovinio masės atstumas nuo darbuotojo kūno negali būti didesnis nei 70 cm. Tyrimas atliekamas matuojant matuokle laikomo krovinio horizontalus atstumas nuo darbuotojo kūno.
• Rankomis keliamo krovininio masės pakėlimo ar nuleidimo aukščio zona yra tarp nuleistos rankos krumplių ir pečių linijos, tai nustatoma stebėjimo būdu.
• Liemens daugkartiniai priverstiniai palenkimai negali būti didesni nei 60º. Kampainiu matuojamas liemens palenkimo kampas nuo vertikalios kūno padėties.
• Nuolat pasikartojantys rankų judesiai: dalyvaujant plaštakos ir pirštų raumenims, judesiai negali viršyti 40000 kartų, o dalyvaujant rankų ir pečių juostos raumenims, judesiai negali viršyti 20000 kartų.
• Statinis darbas per pamainą: prilaikant svorį viena ranka, prilaikant svorį dviem rankomis, ir dalyvaujant liemens ir kojų raumenims.
• Darbo poza, stebėjimo būdu nustatoma kaklo, rankų, nugaros, klubų ir kojų padėtis darbo metu sėdint ar stovint.
• Dėmesio koncentravimas negali viršyti 75 % darbo laiko.
• Regos įtampa negali būti mažesne kaip 0,5 mm.
• Darbo zonų parametrai, retai atliekamo darbo zona vyrams ne toliau kaip 65 cm, moterims ne toliau kaip 58 cm.

Įtampos Mažinimo Būdai

Kovojant su įtampa svarbu nepamiršti poilsio ir darbo režimo, nepraleisti atostogų. Tiesa, ilsėtis taip pat reikia išmokti.

Svarbu! Ilgalaikiai motyvaciniai veiksniai yra darbo prasmė, savo darbo indėlio į įmonės rezultatus suvokimas, pozityvi darbo aplinka ir santykiai su kolegomis. Darbuotojai, ypač jaunoji karta, nori dirbti pasmingą darbą, būti vertinami už įdėtas pastangas ir rezultatą, suderinti gyvenimo ir darbo sritis. Jiems svarbu ne tik darbas, karjera, bet ir šeima, jų hobiai, laisvalaikis, asmeninis augimas ir mokymasis.

Efektyviausia, kai tarp vadovo ir darbuotojo susiklosto partneriški santykiai, paremti abipusiškais susitarimais ir pagarba. Puiku, kai abi pusės gali atvirai išsakyti savo lūkesčius, sutarti dėl tikslų ir siekiamų rezultatų, kai abi pusės prisiima atsakomybę ir siekia, kad abiem būtų gera dirbti.

Pagrindiniai įtampos mažinimo būdai

• Darbo ir poilsio režimo laikymasis: Svarbu skirti pakankamai laiko poilsiui ir miegui.
• Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti įtampą.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus sportas padeda įveikti stresą ir pagerinti savijautą.
• Sveika mityba: Subalansuota mityba stiprina organizmą ir padeda atlaikyti stresą.
• Bendravimas su artimaisiais: Palaikantys santykiai su šeima ir draugais padeda įveikti sunkumus.

Darbo rezultatų vertinimas

Darbo rezultatų vertinimas nėra visiškai naujas reiškinys, o dabar jis tampa įprasta organizacijų kultūros dalimi, nes įmonės deda vis daugiau pastangų siekdamos sukurti aiškesnę komunikacijos struktūrą. Šie vertinimai paprastai atliekami kasmet, jų tikslas yra trejopas:

• padėti darbuotojams geriau suprasti savo stiprybes, silpnybes ir tai, kaip jų darbo rezultatai atitinka įmonės lūkesčius;
• leisti darbdaviams išsiaiškinti geriausius rezultatus įmonėje pasiekiančius darbuotojus ir atitinkamai juos panaudoti;
• skatinti geresnį vadovų ir jų komandų bendradarbiavimą.

Neoficialiai darbo rezultatų vertinimą sudaro trys etapai. Pirmasis - introspekcijos etapas. Jūs apmąstote savo darbo rezultatus, paprastai atlikdami įsivertinimo užduotį. Antrasis - veiksmų etapas. Jame nurodote veiksmus, kurių ėmėtės ir imatės, kad pagerintumėte savo, kaip darbuotojo, darbą, orientuodamiesi į save ir į įmonės tikslus. Trečiąjį etapą būtų galima pavadinti ateities įžvalgų etapu. Jūs paaiškinate savo trumpalaikius ir ilgalaikius profesinius tikslus, atkreipdami dėmesį ir į tai, kaip jie dera su organizacijos veikla.

Todėl jūsų ir vadovo ar komandos vadovo vertinimo susitikimas gali būti puiki galimybė organizacijoje susikurti tvirtesnį pagrindą, kuris būtų naudingas tiek einant dabartines pareigas, tiek siekiant būsimų tikslų.

Kaip kuo geriau pasinaudoti šia galimybe?

• Būkite pasirengę. Nelaukite paskutinės minutės, kad pradėtume ruoštis darbo rezultatų vertinimui. Visus metus reguliariai atlikite mažus įsivertinimus ir viską užsirašinėkite: visus projektus, kurių ėmėtės, kaip jums sekėsi, su kokiais iššūkiais susidūrėte ir kaip juos įveikėte; nustatykite savo stiprybes ir sritis, kuriose dar galite tobulėti; užsirašykite išmatuojamus tikslus ir ką darote, kad juos pasiektumėte.
• Peržiūrėkite savo pareigybės aprašymą. Laikui bėgant vaidmenys keičiasi ir tai nebūtinai yra blogai. Tačiau reguliariai tikrinkite savo pareigybės aprašymą, kad įsitikintumėte, jog vykdote ir įvykdote visas jame numatytas užduotis. Nepriklausomai nuo to, ar jos radikaliai, ar tik minimaliai nukrypsta nuo to, dėl ko iš pradžių buvo susitarta, turėtumėte tai iškelti per vertinimo susitikimą. Jums ir vadovui reikės susitarti dėl pareigų apimties pakeitimo arba lūkesčių perskaičiavimo, o tai gali suteikti karjeros galimybių.
• Nurodykite, kaip panaudojote grįžtamąją informaciją. Idealiu atveju grįžtamąją informaciją turėtumėte gauti reguliariai. Vertinimo susitikimas - tai galimybė parodyti, kaip atsižvelgėte į vadovo pasiūlymus ir kaip tie veiksmai padėjo jūsų darbui.

Galiausiai nepamirškite, kad darbo rezultatų vertinimas yra dvikryptis. Vertinami ne tik jūs, bet ir įmonė - ar ji atitinka darbuotojų lūkesčius, teikia reikiamą paramą ir geriausiai išnaudoja darbo jėgos išteklius. Per vertinimo susitikimą turėtumėte jaustis laisvai ir nesivaržyti kelti susirūpinimą keliančius klausimus. Tuomet išsakysite viską, ką reikia, kad galėtumėte kuo geriau atlikti savo užduotis, o tai naudinga visiems.

Maksimalus jūsų darbinio potencialo išnaudojimas - daugialypis procesas, o vienas iš būdų tai pasiekti yra stiprus asmens prekės ženklas.

Išvados

Darbo įtampa yra kompleksinė problema, reikalaujanti sistemingo požiūrio. Įmonės turėtų taikyti įvairius vertinimo metodus, siekdamos nustatyti įtampos priežastis ir įgyvendinti prevencines priemones. Darbo rezultatų vertinimas, ergonominių rizikos veiksnių analizė ir psichologinės aplinkos gerinimas yra svarbūs žingsniai kuriant sveiką ir produktyvią darbo aplinką. Svarbu, kad darbuotojai jaustųsi vertinami, turėtų galimybę tobulėti ir derinti asmeninį bei darbinį gyvenimą.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius darbo įtampos mažinimo būdus:

tags: #darbo #itampos #metu #gali #buti #vertinama