Darbas - tai tikslingas, visuomenei naudingas žmogaus veikimas, reikalaujantis protinių ar fizinių jėgų įtempimo, dirbimas, veikla, triūsas. Darbas išreiškia konkretų žmogaus aktyvumą, tai yra žmogaus energijos sąnaudas naujam dalykui sukurti. Dirbdamas žmogus įsitvirtina kaip visuomenės narys, kuriantis materialines ir dvasines vertybes, reikalingas jo esminiams poreikiams patenkinti, ir realizuoja save kaip asmenybę, susikuria egzistavimo sąlygas keisdamas gamtą, patį save, savo santykius su kitais žmonėmis.
Darbo procesui būdinga tikslinga žmogaus veikla (tikslingas fizinių, dvasinių, protinių žmogaus gebėjimų taikymas), darbo objektas (tai, į ką nukreipta tokia veikla, pavyzdžiui, gamtos ištekliai, žaliavos, medžiagos, informacija) ir darbo priemonės (jomis veikiami darbo objektai paverčiami darbo produktais, tai yra gaminiais). Tikslingumu, tinkamumu ir naudingumu darbas skiriasi nuo kitų žmogaus ir gyvosios gamtos veiklos rūšių.
Pagal poveikio darbo objektui būdą gali būti skiriamas fizinis (vyrauja raumenų veikla) ir protinis (vyrauja centrinės nervų sistemos veikla) darbas. Toks skirstymas yra istoriškai susiformavęs, plačiai paplitęs, bet labai sąlygiškas, nes be centrinės nervų sistemos negalima raumenų veikla, taip pat nėra tokio protinio darbo, kuris būtų atliekamas be raumenų (nors ir menkos) veiklos. Konkretaus darbo turinį (specifinius požymius) lemia darbo objektas, priemonės ir produktas bei darbo operacijų visuma ir nuoseklumas. Pagal fizinių ir protinių pastangų darbinėje veikloje santykį skiriamas žemo, vidutinio ir aukšto intelektinio lygio darbas.
Darbo Funkcijos Apibrėžimas Darbo Sutartyje
„Darbo funkcijos apibrėžimas darbo sutartyje ir pareiginiuose nuostatuose - vienas svarbiausių žingsnių, siekiant užtikrinti aiškumą tarp darbuotojo ir darbdavio, - sako Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. - Aiškiai įvardijus, kokius darbus darbuotojas turi atlikti, abiem pusėms lengviau išvengti nesusipratimų ir efektyviau organizuoti darbą.“ Pagal Darbo kodekso 32 straipsnį darbo funkcija - tai viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Ji apima susitarimą dėl tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbų atlikimo.
Funkcija įvardijama darbo sutartyje, o jos turinys gali būti detalizuojamas pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Darbdavys turi pareigą pateikti darbuotojui visą su darbo funkcija susijusią informaciją dar iki darbo pradžios. Be to, darbuotojui pareikalavus, darbdavys privalo per 5 darbo dienas raštu pateikti papildomą informaciją apie susitartą darbo funkcijos turinį, jos apimtį (darbo normą) arba darbo funkcijai keliamus reikalavimus. Darbo sutartyje nėra numatomas konkrečių užduočių sąrašas - susitariama dėl tam tikros darbo rūšies. Pareiginiai nuostatai leidžia šią funkciją tikslinti, tačiau jų turinys privalo atitikti darbo sutartyje nurodytą darbo pobūdį.
Pavyzdžiui, jei sutartyje nurodyta, kad darbuotojas yra remonto meistras, tai pareiginiuose nuostatuose gali būti detalizuoti konkretūs remonto darbai, tačiau negali būti nurodyti su šia funkcija nesusiję darbai, tokie kaip valymas ar sandėliavimas.
„Praktikoje pasitaiko, kad darbuotojui pavedamos kelios darbo funkcijos, tačiau jos darbo sutartyje įvardijamos „su brūkšneliu“. Toks apibendrinimas yra neteisėtas - norint paskirti papildomas funkcijas, būtina sudaryti susitarimą dėl papildomo darbo, kuriame aiškiai nurodoma, kokios tai funkcijos, kiek laiko jos atliekamos, kaip už jas apmokama“, - pažymi I.Piličiauskaitė-Dulkė. Funkcijos jungiamos, kai papildoma veikla atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos metu, o funkcijų gretinimas - kai kelios funkcijos vykdomos tuo pačiu metu. Kiekvienu atveju tai turi būti aiškiai reglamentuota ir aiškiai sutarta tarp šalių. Aiškiai apibrėžti pareiginiai nuostatai padeda abiem pusėms - darbuotojui lengviau suprasti savo atsakomybės ribas, o darbdaviui - efektyviau organizuoti darbą ir užtikrinti teisinį skaidrumą. Kartu tai - prevencija nuo galimų ginčų ir pasitikėjimo pagrindas abiejose santykių pusėse.
Nuotolinio Darbo Sutarties Ypatumai
LR DK pagrindu nuotolinio darbo sutarties ypatumai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1043 Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo 2010 m. liepos 21 d. pakeitimu. Pažymėtina, kad LR DK suteikia galimybę nuotolinio darbo sutarties ypatumus taipogi nustatyti kolektyvinėse sutartyse.
Viena iš komentuojamų Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimų prielaidų - Europos Sąjungos profesinių sąjungų konfederacijos, Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos, Europos vidutinių ir smulkių įmonių asociacijos ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro 2002 m. liepos 16 d. pasirašytas bendrasis susitarimas dėl teledarbo (nuotolinio darbo), kurio 2 straipsnyje terminas „teledarbas“ (telework) apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma, kai naudojantis informacinėmis technologijomis darbas yra atliekamas kitoje vietoje nei darbovietė.
Šiame susitarime yra susitarta dėl šių pagrindinių teledarbo principų: teledarbo pasirinkimo laisvanoriškumo, įdarbinimo sąlygų, duomenų apsaugos, privatumo garantijų, tinkamos įrangos, darbo įrankių, priemonių suteikimo sąlygų, darbuotojų saugos ir sveikatos principų, darbo organizavimo, darbuotojų mokymų, kolektyviniais susitarimais nustatytų teisių. Susitarime pažymima, kad teledarbui yra būdingas nutolimas nuo įprastos darbo vietos, komunikacinių technologijų naudojimas, reikalavimas, kad darbą būtinai turi organizuoti darbdavys, tačiau pabrėžiama, kad darbuotojui turi būti suteikiamos visos garantijos ir sudaromos vienodos sąlygos, kaip ir dirbančiam darbdavio suteiktoje darbo vietoje.
Nurodyto teisės akto aiškinamuosiuose raštuose kaip teledarbo pavyzdys nurodomas operatorių, programuotojų ir kitų asmenų darbas, kai atliekamos analitinio, kūrybinio, mokslinio ar panašaus pobūdžio funkcijos. Į komentuojamus Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimus yra perkelta dauguma Susitarimo nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nuotolinio darbo sąvoka yra platesnė nei Susitarime (nuotolinį darbą galima atlikti ne tik taikant informacines technologijas): LR DK pakeitimu, įtvirtinančiu nuotolinį darbą, panaikinta namudinio darbo sąvoka.
Iki nurodytų LR DK pakeitimų namudinis darbas buvo suprantamas kaip pagal darbdavio užduotis namuose atliekamas darbas, o iki 2010 m. liepos 28 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ redakcijoje buvo nurodyti darbo sutarties su namudininkais ypatumai, kurių dalį atkartoja dabartinė nurodyto nutarimo redakcija skyriuje dėl nuotolinio darbo sutarties ypatumų. Taigi komentuojamais Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimais darbo namuose koncepcija iš principo nekeičiama, tačiau tokio darbo sąvoka ir reglamentavimas priartinami prie Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytųjų. Jeigu darbo santykius reglamentuojančios nuostatos aiškinamos palankiau darbuotojui ir trūksta aiškumo dėl namudinio darbo santykių, dabartiniai pakeitimai neabejotinai sudaro prielaidas aktyviau rinktis nuotolinį darbą.
Kaip jau minėta, nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1043 Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo 2010 m. liepos 21 d. pakeitimu. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojui dirbant nuotolinį darbą darbdavio galimybė kontroliuoti, kaip darbuotojas atlieka darbo funkcijas, yra mažesnė nei darbuotojui dirbant darbdavio suteikiamoje darbo funkcijų vykdymo vietoje - darbovietėje, komentuojamu LR Vyriausybės nutarimu siekiama nustatyti darbo santykių šalių tarpusavio įsipareigojimų pusiausvyrą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbuotojams, dirbantiems pagal nuotolinio darbo sutartį, taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos, taikant komentuojamame nutarime nustatytas išimtis. Darbas pagal nuotolinio darbo sutartį nesukelia jokių darbo stažo apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas, kvalifikacijos tobulinimo apribojimų, neriboja kitų darbuotojo darbo teisių.
Komentuojamame nutarime taipogi pažymima: kad darbuotojas, dirbantis pagal nuotolinio darbo sutartį, nebūtų izoliuotas nuo kitų įmonės darbuotojų, darbdavys taipogi turi jam sudaryti sąlygas bendradarbiauti su kitais įmonėje dirbančiais darbuotojais, darbuotojų atstovais, gauti iš įmonės informaciją, o darbuotojų atstovai taipogi turi būti informuojami apie darbuotojus, dirbančius pagal nuotolinio darbo sutartis.
Komentuojamame nutarime nustatomas nuotolinio darbo reglamentavimas leidžia lanksčiai planuoti darbo funkcijų atlikimą tiek pasikeitus darbuotojo gyvenimo aplinkybėms (pavyzdžiui, vaiko auginimas ar šeimos nario slauga), tiek tenkinant darbdavio poreikius, dažniausiai susijusius su kaštų optimizavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuotolinio darbo sutartyje galima numatyti, jog tiek visos, tiek dalis darbo funkcijų bus atliekama ar tiek visas, tiek dalis darbo laiko bus dirbama ne darbovietėje.
Taip pat šioje sutartyje gali būti nustatyti ir sugrįžimo dirbti visą darbo laiką darbovietėje atvejai, siejant juos, pavyzdžiui, su darbuotojo auginamo vaiko amžiumi ar su darbdavio planais dėl darbovietės perkėlimo į naujas patalpas. Svarbu pažymėti, kad nuotolinio darbo sutartis gali būti sudaryta tiek šalių susitarimu, kai darbuotojas priimamas į darbą, tiek ir pakeičiant jau sudarytą darbo sutartį. Toks nuotolinio darbo reglamentavimas palankus tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, atsižvelgiant į tai, kad situacija ar pagrindas, dėl kurio atsirado nuotolinio darbo poreikis, gali pasikeisti arba išnykti, taipogi šalys, nustačiusios nuotolinio darbo sąlygą sudarant darbo sutartį, ilgainiui gali įvertinti, jog toks (nuotolinis) darbas nėra tinkamas atlikti darbuotojo darbo funkcijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojo atsisakymas sudaryti nuotolinio darbo sutartį negali būti teisėta priežastis nutraukti jau sudarytą kitos rūšies darbo sutartį ar pakeisti darbo sutarties sąlygas. Tai reiškia, kad, darbdaviui nusprendus pasiūlyti darbuotojui visas arba dalį funkcijų atlikti namuose, toks pasiūlymas turi būti pateiktas LR DK 120 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Analogiškai darbuotojas, siekdamas sudaryti sutartį dėl nuotolinio darbo, privalo kreiptis į darbdavį šiuo klausimu. Tokiu atveju darbdavys sprendžia, ar darbuotojo darbas kitoje nei darbovietė vietoje jį tenkina.
Neabejotinai naujos darbo santykių rūšies reglamentavimas sukelia klausimų, kaip tinkamai įforminti tokį šalių tarpusavio susitarimą. Pažymėtina, kad sutarties dėl nuotolinio darbo forma neturėtų skirtis nuo įprastos darbo sutarties. Komentuojamame nutarime nustatyta, kad nuotolinio darbo sutartyje reikia nurodyti darbo vietą (adresą), kurioje darbuotojas atliks darbo funkcijas. Ši nuostata nesiskiria nuo įprastai darbo sutarčiai keliamų reikalavimų. Kaip minėta, ši vieta gali būti tiek darbuotojo gyvenamosios vietos adresas, tiek bet kuri kita vieta, kurią šalys laiko tinkama atlikti darbo funkcijas.
Nutarime neaptartas teisių į nuotolinio darbo sutartyje nurodomą darbo funkcijų atlikimo vietą klausimas. Tuo atveju, jei sutartyje dėl nuotolinio darbo nurodoma, kad darbo funkcijų atlikimo vieta yra būtinoji sutarties sąlyga, rekomenduotina įsitikinti, ar šalis, nurodanti pageidautiną darbo funkcijų atlikimo vietos adresą, turi teisę naudotis nurodytu adresu esančiomis patalpomis, ir darbo sutartyje nustatyti tokios teisės praradimo ar pasibaigimo pagrindus (pavyzdžiui, susieti nuotolinio darbo sutarties pasibaigimą arba pakeitimą į įprastą darbo sutartį su šalies nuosavybės ar nuomos teisių į nekilnojamąjį turtą pasibaigimu).
Pažymėtina, kad, nepaisant darbo santykių egzistavimo, darbdavio reikalavimas darbuotojui, kurio darbo funkcijų vykdymo vieta pagal nuotolinio darbo sutartį yra šio darbuotojo gyvenamoji vieta, sudaryti darbdaviui galimybę tikrinti darbuotoją šioje vietoje bet kuriuo metu neturėtų būti įgyvendinamas. Komentuojamame nutarime reikalaujama nuotolinio darbo sutartyje išvardyti darbuotojui darbdavio suteikiamas darbo priemones darbo funkcijoms atlikti, nustatyti aprūpinimo jomis tvarką bei atsakomybę už jų sugadinimą teisės aktų nustatyta tvarka.
Svarbu pažymėti, kad nuotolinio darbo sutartyje turi būti nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą, šio atsiskaitymo tvarka. Neabejotinai dalis nurodytų klausimų yra papildomai aptariami ir darbdavio lokaliniuose teisės aktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvieną kartą keičiant lokalinius teisės aktus darbuotojas turi būti tinkamai su jais supažindintas.
Pažymėtina, kad nuotolinio darbo atveju gali susiklostyti situacija, kai darbuotojas apskritai nesilanko darbovietėje, todėl darbdaviui labai svarbu nustatyti tvarką, kokiu būdu nuotolinį darbą atliekantis darbuotojas yra supažindinamas su darbdavio išleidžiamais lokaliniais teisės aktais. Nuotolinio darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo laikas, ne ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.
Atkreiptinas dėmesys, kad dirbdamas nuotolinį darbą darbuotojas darbo laiką skirsto savo nuožiūra ir apskaito pats. Šiuo atveju darbo laikas gali būti žymimas kitaip, nei nustatyta pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (pavyzdžiui, darbdavio darbo laiko apskaitos sistemoje). Pažymėtina ir tai, kad darbuotojui, dirbančiam ne darbovietėje, netaikomos įmonės darbo tvarkos taisyklės.
Atsižvelgiant į tai, kad būtent darbo tvarkos taisyklėse dažniausiai yra nustatomas darbo laikas, toks reglamentavimas nėra palankus darbdaviui tuo atveju, jeigu dėl darbo funkcijų pobūdžio būtina susisiekti su darbuotoju tam tikrais laikotarpiais. Dėl nurodytos priežasties rekomenduojama nustatyti laiką (dienas ir valandas) ar laiko tarpus, kuriais darbuotojas įsipareigoja būti pasiekiamas informacinėmis technologijomis (elektroniniu paštu ar kitomis priemonėmis, telefonu), lokaliniame teisės akte, jeigu to reikalauja darbuotojo atliekamų darbo funkcijų pobūdis.
Komentuojamame nutarime pažymima, kad darbuotojo naudojamos darbo priemonės, įranga, darbo funkcijų atlikimo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Tuo atveju, jeigu darbdavys suteikia darbo priemones ir įrangą darbo funkcijoms atlikti, darbdavys turi apmokyti darbuotoją, kaip saugiai jomis naudotis. Nepaisant to, ar naudojamos darbdavio ar asmeninės darbo priemonės, darbuotojas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo darbuotojo elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata, taip pat tinkamu įrangos ir darbo priemonių naudojimu.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad būtent darbdaviui yra svarbus ir darbo proceso nepertraukiamumas, darbuotojo darbo funkcijų atlikimas darbdavio nustatytais terminais ir tvarka, rekomenduotina nustatyti atvejus, kada nuotolinį darbą atliekantis darbuotojas gali kreiptis dėl techninės pagalbos, tokio pranešimo pateikimo būdus, šių trūkumų šalinimo terminą, patirtų išlaidų atlyginimo tvarką. Tuo atveju, jei darbdavio turtas yra apdraustas, o darbuotojas naudojasi darbdavio suteiktomis priemonėmis ir įrankiais, svarbu nustatyti tarpusavio informavimo taisykles tarp darbdavio, darbuotojo ir draudimo bendrovės.
Kai dirbama naudojantis informacinėmis technologijomis (kompiuteris, telefonas ir pan.), jei darbuotojas darbo funkcijoms atlikti pagal nuotolinio darbo sutartį naudojasi asmeninėmis darbo priemonėmis, darbdavys yra atsakingas už priemones, kuriomis užtikrinama duomenų, naudojamų darbuotojo darbo metu, apsauga. Todėl sudarydamas nuotolinio darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti darbuotoją su duomenų apsaugą užtikrinančiais teisės aktais.
Rekomenduotina darbdaviui nustatyti duomenų kopijavimo į patvariąsias laikmenas, siekiant išvengti jų praradimo, ir saugojimo bei perdavimo darbdaviui darbo santykiams nutrūkus taisykles, taip pat nustatyti darbuotojo pareigas, susijusias su duomenų apsaugos priemonių atnaujinimu ir įdiegimu, kartu aptariant ir tokio įdiegimo kaštų apmokėjimo klausimą.
Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad dirbdamas pagal nuotolinio darbo sutartį darbuotojas patiria tam tikrų kasdienių kaštų (pavyzdžiui, mokestis už interneto ryšį ir pan.), todėl minėtoje sutartyje gali būti nustatyta, kad darbuotojas gaus išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsirengimu ir naudojimu, kompensaciją.
Europos Sąjungos profesinių sąjungų konfederacijos, Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos, Europos vidutinių ir smulkių įmonių asociacijos ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro 2002 m. liepos 16 d. pasirašyto bendrojo susitarimo dėl teledarbo įgyvendinimo ataskaitose pažymimas spartus nuotolinio darbo vietų augimas. Be abejo tam, kad ši darbo santykių rūšis būtų sėkmingai taikoma, reikalingas ne tik aiškus reglamentavimas, bet ir darbo santykių šalių pasitikėjimas, tinkama informacinių technologijų bazė, be to, nuotolinio darbo sutartis galima sudaryti tik su tam tikrų kategorijų darbuotojais.
Lietuvoje susitarimai dėl nuotolinio darbo sudaromi retai, tačiau tikėtina, kad tinkamas ir aiškus nuotolinio darbo reglamentavimas nacionaliniais bei lokaliniais teisės aktais neabejotinai lems nuotolinį darbą dirbančiųjų skaičiaus didėjimą.
Pagrindiniai darbo santykių dalyviai:
- Darbdavys: įmonė, įstaiga, organizacija ar fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą.
- Darbuotojas: fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.
Darbo sutarties rūšys:
- Terminuota darbo sutartis: sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams.
- Sezoninė darbo sutartis: sudaroma sezoniniams darbams atlikti.
- Trumpalaikė darbo sutartis: sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui.
- Nuotolinio darbo sutartis: darbo funkcija arba dalis darbo funkcijų atliekama kitose negu darbovietė darbuotojui priimtinose vietose.
- Patarnavimo sutartis: darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas.
Darbo Saugos ir Sveikatos Apibrėžimai
Darbo aplinka - darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų). Darbo priemonės - darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys. Darbo sąlygos - darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai. Darbo vieta - vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas. Darbuotojų sauga ir sveikata - visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
Darbo inspekcija - valstybinė institucija, kontroliuojanti, kaip įmonėse laikomasi darbo įstatymų ir darbuotojų saugos reikalavimų.
Nelaimingi atsitikimai darbe:
- Nelaimingas atsitikimas darbe: įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys - darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).
- Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo: įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos.