Santuoka - tai įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nutraukiant santuoką, vienas iš svarbiausių klausimų - turto padalijimas tarp sutuoktinių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje dalijamas turtas skyrybų atveju, kokie teisiniai režimai taikomi turtui ir kokios yra teismų praktikos ypatybės.
Santuokos Nutraukimas ir Turto Padalijimo Būdai
Pagal Civilinio kodekso (CK) 3.49 straipsnio nuostatas, santuoka gali būti nutraukiama bendru sutuoktinių susitarimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.
Sutuoktiniai santuoką bendru sutikimu gali nutraukti tik esant įstatyme numatytoms sąlygoms:
- Nuo santuokos sudarymo turi būti praėję daugiau nei vieneri metai.
- Abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
- Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.
Sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti dėl turto padalinimo, vaikų išlaikymo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Jei sutuoktiniai tarpusavyje susitarti negali, turtas padalinamas teismo keliu.
Skyrybų proceso metu, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Pirmiausia turėtų būti surenkami ir susisteminami duomenys iš įvairių registrų apie įgytą kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus, įgytus iki bylos iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, jei sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi dar prieš iškeliant bylą. Tuomet nustatoma: ar turtas yra / buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu ar kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisės pagrindu, ar buvo sudaryta vedybinė ar povedybinė sutartis bei koks nustatytas turto teisinis rėžimas.
Turto Teisiniai Režimai
Turto padalinimas priklauso ir nuo turto teisinio rėžimo, t.y. ar turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė ar bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Asmenine nuosavybe laikomas turtas, kuris:
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos.
- Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Bendra Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, kuris:
- Įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
- Pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.
- Įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Asmenine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas gali būti pripažintas ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu turtu, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) arba sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Turto Padalijimo Principai
Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vadovaujantis CK 3.116 straipsnio nuostatomis, gali būti padalintas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.
Bendruoju principu preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, vadinasi ir visas turtas dalinamas į dvi lygias dalis.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas sutuoktinis teismui gali įrodinėti, jog nors ir turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba atvirkščiai, asmenine nuosavybe įgytas turtas iš tikrųjų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, buvo sukurtas abiejų sutuoktinių bendrai, ženkliai padidėjo turto vertė po santuokos sudarymo, prisidėjus abiem sutuoktiniams bei kitais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis.
Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.
Išimtys iš Lygių Dalių Principo
Įstatymas numato išimtis, kada teismas dalindamas sutuoktinių turtą gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo.
CK 3.123 straipsnio nuostatose teigiama, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
Sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis iš bendro turto gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma ar priteisiamas tam tikras turtas.
To paties straipsnio nuostatos numato ir kitas išimtis. Jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte.
Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo.
Pažymėtina, kad jei skyrybų metu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, teismas visuomet atsižvelgia į to sutuoktinio tinkamą interesų užstikrinimą, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.
Gyvenamosios Patalpos Uzufruktas
Vadovaujantis, CK 3.71 straipsnio nuostatomis, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.
Uzurfruktas, tai asmens gyvenimo trumkmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzurfruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.
Jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.
Turto Padalijimas Pradėjus Gyventi Skyrium
Vis dažniau pasitaiko atvejų, kada skyrybų metu tenka dalintis bendrą turtą, kuris santuokos metu yra įgytas vieno iš sutuoktinių vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 3.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog yra skiriamas šis sutuoktinių turto teisinis rėžimas: pagal įstatymus ir pagal sutartis. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus atvejus, jeigu turtas buvo įgytas iš asmeninių sutuoktinio lėšų, vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas.