Dailaus medinio namo statyba: nuo sodo namelių iki modernių karkasinių konstrukcijų

Sodą daugelis vertina ne tik dėl galimybės užsiauginti daržovių ar prieskoninių žolelių, bet ir dėl ramybės, kurią suteikia laikas gamtos apsuptyje. Po ilgų sodo darbų ar tiesiog norint praleisti laiką su šeima, sodo namelis tampa jaukia poilsio erdve. Visi mūsų sodo nameliai yra ne tik funkcionalūs, bet ir dailūs bei patogūs.

Mūsų modeliai skirti įvairių dydžių sklypams - nuo kompaktiškų iki erdvių namelių, kurių plotas siekia iki 80 kv. m. Kiekvienas sodo namelis pagamintas iš aukštos kokybės, 100 % natūralios medienos, kuri suteikia natūralumo jausmą ir harmoningai įsilieja į sodo aplinką.

Be to, mūsų sodo nameliai pritaikyti greitam montavimui, o jų konstrukcija yra sukurta taip, kad statymo procesas būtų paprastas ir reikalautų mažiau laiko bei pastangų. Kiekvieną namelį galima modifikuoti pagal individualius poreikius - įrengti papildomą šiluminę izoliaciją, jei planuojate naudoti namelį ir žiemą. Šioje kategorijoje rasite įvairių stilių namelius: nuo tradicinių medinių iki karkasinių ir rąstinių konstrukcijų, pritaikytų gyventi vasarą.

Mūsų sodo nameliams taikome „Geriausios kainos garantiją“ - jei rasite identišką modelį pigiau, mes jį pasiūlysime dar patrauklesne kaina.

Mediniai sodo namai - ekologiškas ir praktiškas pasirinkimas

Nuolat pašėlusiu ritmu gyvenančiam žmogui būtina atitolti nuo miesto triukšmo ir pailsėti, tad nieko nestebina, kad daugeliui žmonių tokia poilsio vieta tampa užmiesčio sodo namas. J. Klimavičius įsitikinęs, kad mediniai sodo namai puikiai patenkina visus minėtuosius reikalavimus. Nuo seno jie populiaresni nei plytiniai ir betoniniai statiniai. Taip yra dėl keleto priežasčių, bene svarbiausios - medžio ekologiškumas ir švarumas.

Medis yra natūrali, ekologiškai švari statybinė medžiaga, todėl tokiuose namuose itin lengva kvėpuoti. Nameliuose iš medžio visada komfortiška ir jauku, o pats namelis - ekonomiškas ir praktiškas. Neabejotinas medinių sodo namelių pranašumas, anot J. Klimavičiaus, yra surinkimo greitis ir nedidelė kaina. Dažniausiai sodo namui statyti naudojama spygliuočių mediena.

Pasak J. Klimavičiaus, lauko pavėsinės puikiai papildo sodo landšafto visų elementų harmoniją - be jų sodas ar sklypas dažnai gali atrodyti neužbaigtas. Pavėsinės dažniausiai statomos tokioje vietoje, kur daug žalumos, gėlių. Gerai, kai pavėsinę nuo vėjų uždengia kalvos šlaitas arba medžių laja, o šalia įrengta žaidimų aikštelė arba nedidelis vandens telkinys. Pavėsinę lauke gali supti spygliuočių ar akmeningas sodas, rožynas, vaiskrūmiai ar laukiniai augalai.

Tam išauginamos specialios žaliosios zonos, nuolat žydinčių gėlių lysvės ir netgi kiniški ar japoniški sodai, pastaraisiais metais tampantys vis populiaresni. J. Klimavičius atkreipia dėmesį, kad vietą pavėsinei reikėtų parinkti tokią, kur neprasiskverbia pašalinis triukšmas, dulkės, nepatenka automobilių išmetamųjų dujų. Paprastai pavėsinė statoma toje sklypo vietoje, iš kur atsiveria pats geriausias vaizdas į aplinką ir gražiausias vietas. Tačiau ir pati pavėsinė turi būti matoma iš bet kurios sodo vietos.

Nevertėtų statyti pavėsinės „plikoje“ aikštėje. Patogiausios vietos - sklypo kampuose, prie sklypo ribos, taip pat šalia įėjimo į sklypą ar šalia tvenkinio. Geriausia, kai pavėsinė ir namas yra vieno lygio vietose.

Karkasiniai namai - šiluma, jaukumas ir ekologija

Gyvenimas karkasiniame name - tai šiluma, jaukumas ir ekologija. Visame pasaulyje populiarėjantys šiuolaikiški karkasiniai namai - naujausia technologija namų statybos sferoje, kurią pamilo jau daugelio šalių gyventojai. Karkasiniai namai atsirado dar 1931 metais ir jau po dešimtmečio ėmė sparčiai plisti JAV bei kitose pasaulio šalyse.

Karkasiniai namai - ekologiškas ir šiltas šiuolaikiškas būstas, sukurtas modernų gyvenimą gyvenančiam žmogui. Tokio namo projektas įgyvendinamas pamirštant įprastos statybos darbus ir principus. Skydiniai ir karkasiniai namai - iš esmės labai panašios statybos technikos, kuri leidžia sukurti šiltus ir ekologiškus namus, kurie tausoja energiją ir gamtą. Mūsų kuriami karkasiniai ir skydiniai namai atitinka danų sukurtą namo tipą, kuriam naudojamos geriausios technologijos ir tik patikrintos medžiagos. Tik taip įmanoma sukurti tikrai ekologišką statinį.

Karkasinių namų privalumai:

• Greita namo statyba. Tai pagrindinis karkasinių namų privalumas. Mūsų profesionalų komanda Jūsų svajonių namą gali surinkti per itin trumpą laikotarpį. Tam gali pakakti ir vos kelių savaičių.
• Šiluma Jūsų namuose. Kitas itin svarbus skydinių namų privalumas - šiluma, kuri laikosi namuose. Kadangi tokių namų statybai naudojamos ekologiškos medžiagos, jos nepraleidžia šilumos į išorę. Tad iš pirmo žvilgsnio atrodantis paprastas medinis namas iš tiesų yra šiltas ir ekologiškas.
• Taupo energiją. Dėl tos pačios priežasties, karkasiniai namai padeda sutaupyti daugiau energijos, taigi yra ne tik ekologiški, bet ir taupantys Jūsų pinigus.
• Atsparūs negandoms. Jei esate skeptiškai nusiteikę prieš medinių namų statybą, galime Jus nustebinti, jog karkasiniai ir skydiniai namai tikrai nebijo ugnies.

Kokia Jūsų svajonių namo vizija? Jau manote, jog žinote, kokiame name norite gyventi? Mes pasirūpinsime, kad Jūsų namas būtų šiltas, dailus ir ekonomiškas.

Taip pat papildomai siūlome pasinaudoti šlaitinių stogų dengimo paslauga. Tai puikus sprendimas kuriant patikimą ir saugų būstą. Ruošiatės keisti, renovuoti ar atnaujinti namo stogą?

Medinės architektūros pavyzdžiai Lietuvoje

Vilnius turi Žvėryną su senaisiais medinukais, o Kaune jų apstu Žaliakalnyje, Panemunėje. Antai A. Smetonos alėjoje 1934-aisiais pagal Kazio Dubausko projektą statytame name gyveno Rožė Gertienė. J. Staugaičio gatvėje gyveno savanoris Jonas Karutis, o Gailutės gatvėje - generolas Zenonas Gerulaitis. Čia pat buvo įsikūręs išeivijos rašytojas, dramaturgas, aktorius Antanas Škėma.

Vaidilos ir Pušų gatvių kampe stovi Lietuvos karo aviacijos vado brigados generolo, aviakonstruktoriaus, devynių lėktuvų ANBO projektų autoriaus Antano Gustaičio vila, o Vaidoto gatvėje - miškininko, vieno pirmųjų Lietuvos aplinkosaugininkų Antano Kvedaro namas.

Aukštosios Panemunės kurorto medinės vilos, kuriose anuomet linksminosi vasarotojai, reabilitavosi ir mokėsi vaikai, puikiai išsilaikiusios. Žinoma, ne be vietinių indėlio. Štai A. Smetonos alėjoje, pažymėtas 75 numeriu, stovi dailus medinis rožinės spalvos pastatas - viena seniausių Panemunės vilų, kaip manoma, statyta apie 1906 m., tačiau nė per plauką nenusileidžianti modernistinei tarpukario architektūrai.

Priekinio fasado dešinėje pusėje - terasa, paremta medinėmis kolonėlėmis, puošta įmantria tvorele, su ornamento juosta pastogėje. Priekinio fasado durys puoštos ovaliais langais, lietvamzdžiai - su karūnomis, kaminas - lenktas. Nors pastatas neturi teisinio apsaugos statuso, jame išsaugota autentiška visuma ir atskiri elementai.

Dar vienas medinukas, į kurį neįmanoma neatkreipti dėmesio, - Vaidoto gatvės 26-uoju numeriu pažymėtas dviaukštis namas. Tarpukariu čia veikė bažnyčios išlaikoma pradinė mokykla, joje vaikus mokė vienuolės kazimierietės. Pamokos vykdavo pirmame pastato aukšte, o antrame buvo įrengtas vaikų darželis.

Medinukų priežiūra ir išsaugojimas

Norint, kad medinis pastatas tarnautų kuo ilgiau, reikalinga nuolatinė priežiūra ir smulkus remontas, būtina keisti ar atnaujinti atskiras jo dalis. Svarbiausios sąlygos norint užtikrinti namo ilgaamžiškumą - kokybiški pamatai ir tvarkingas stogas, vandens nuvedimo įrenginiai, nes labiausiai medienai kenkia ilgalaikė drėgmė.

Į sudrėkusį, šlapią medį labai greitai įsimeta grybelis ir pelėsiai, o patrūnijusį medį apninka įvairūs kenkėjai. „Nuolatinė priežiūra yra pagrindinis komponentas, kad pastatas būtų geros būklės. Jei tik atsiranda nesandarumas stoge, iškart kenčia pastato konstrukcija, todėl prižiūrėti medinį pastatą - būtina. Be priežiūros pastato būklė blogėja ir prireikia sudėtingesnių remonto darbų“.

Karkasiniai namai lepesni, o štai gerai prižiūrimi tarpukariu statyti rąstiniai gali būti labai gerai išsilaikę. Žinoma, būna išimčių, kai negelbsti ir nuolatinė priežiūra.

Medinukų šeimininkai sutiks, kad tokių namų priežiūra atsieina brangiai. Jei medinis pastatas paskelbtas valstybės saugomu objektu, jis gali pretenduoti į tvarkybos darbų finansavimo programas, kurios padengia dalį tvarkybos darbų išlaidų.

Iki XX a. pradžios mediena buvo pigiausia ir bene lengviausiai gaunama statybinė medžiaga, kuri mūsų klimatinėmis sąlygomis ypač tiko namams statyti. Dauguma žmonių tuo metu gyveno mediniais trobesiais užstatytose kaimo vietovėse ir tik nedidelė dalis - miestuose. Nors statybą iš medienos galime laikyti tradicine praktika, ilgainiui miestuose ėmė dominuoti ilgaamžiškesni mūriniai statiniai, o medžio meistrystė buvo primiršta.

Norint padėti senam medinukui nepakanka noro - restauruojant reikia daug žinių. Jei restauratorius entuziastas jų neturi, vienu prisilietimu gali paprasčiausiai sugriauti visą namo ekosistemą.

Moduliniai mediniai namai - sprendimas ateičiai

Vis labiau populiarėjantys moduliniai mikro namai architektus skatina atsigręžti į natūralumą, ekonomišką, medienos pritaikymą interjere. Dabartiniam gyventojui, besirenkančiam savo būstą, reikalavimai architektūriniams sprendimams mažėja, norima ir reikalaujama paprastumo, tačiau kartu norima, kad būstas būtų unikalus ir nors kažkuo išsiskiriantis nuo kaimyno.

Modulinių namų dažniausiai nesirenka tie, kurie nori išskirtinio ar itin prabangaus būsto. Kadangi moduliniai namai dažnai yra surenkami iš medinio karkaso, gana svarbų „vaidmenį“ čia atlieka mediena. Gaila, tačiau moduliniuose namuose labai sudėtinga rekonstrukcija arba ji iš viso nėra galima.

Iš kitos pusės, jei šeima gyvena dešimt ir daugiau metų, tuo tarpu vaikai jau spėjo suaugti ir tėvams nebėra reikalingas didelis namo plotas, galima pasinaudoti galimybe namo modulius pakeisti. Tai - didelis modulinių namų privalumas, kurio rezultatas - atnaujintas būstas, o klientui dėl sumažėjusio namo ploto mažėja tiek komunalinės paslaugos, tiek visas namo išlaikymas. Tokiu būdu tausojama aplinka, mažėja aplinkos tarša. Tad kartu prieinama prie dar vienos teigiamos ir plačiai žinomos šių namų ekologiškumo savybės.

Mediniai moduliniai namai yra „draugiški“ aplinkai. Jie pasižymi nedideliu gyvenamu plotu (dažniausiai įrengiami 2-4 kambarių namai 50-100 m2 būste), kurio visiškai pakanka jaunai šeimai ar porai. Labai patogu įsigyti namą, kuris „auga“ kartu su kliento poreikiais. Jeigu šeimoje, gyvenančioje moduliniame name padaugėjo atžalų, nebūtina svarstyti apie naujo, didesnio namo įsigijimą, paprasčiausiai galima vieną ar daugiau modulių pridėti papildomai.

Modulinių namų ypatybės:

• Šiuo namuose taikomi moduliai - dideli tūriniai elementai, kurių maksimalūs išmatavimai 5,2 m (plotis) x 13,5 m (ilgis) x 3,5 m (aukštis).
• Vienas modulis siekia apie 50 m2 plotą, kuriame įrengiamas atskiras butas arba namo dalis.
• Paprastai individualų gyvenamąjį namą sudaro 2-4 moduliai.
• Moduliai gaminami jau su instaliuota visa inžinerine sistema, todėl jungiamuosiuose moduliuose jau gali būti visiškai integruota virtuvė, vonios ir dušo kambariai, įdiegta elektros instaliacija, šildymas, įvesta santechnikos įranga, vandentiekio sistemos bei atlikti apdailos darbai.

Montavimo metu sujungiamos moduliuose integruotos sistemos, atliekami smulkūs fasado ir reikalingi vidaus apdailos darbai. Kadangi modulinė sistema gaminama uždarose patalpose, išvengiama nepalankių deformacijų, nereikia taikytis prie nepalankių oro sąlygų.

Daugybė specialistų seniai pripažino, kad medinės konstrukcijos - racionaliausios. Tad universali medžiaga, mediena, gali būti pritaikomi ne tik interjero elementuose, tačiau taip pat sėkmingai galima ja varijuoti fasade.

Klientui, žinoma, vienas svarbiausių aspektų, renkantis modulinį namą - jo kaina. Taigi vienas modulis, siekiantis 50 m2 plotą, kainuoja apie 2700 - 3200 Lt/m2. Dėl nedidelės kainos, greito darbų atlikimo (gamyba ceche trunka apie 4-6 savaites, o montavimas statybvietėje - dar 2-4 savaites), ilgaamžiškumo (kas nenori namo perleisti savo vaikams ar anūkams?) ir kokybės moduliniai namai populiarūs ne tik Skandinavijoje, tačiau taip pat sėkmingai skinasi kelią ir Lietuvos rinkoje.

Medinių namų rekonstrukcija: išsaugojant istorinį paveldą

Kauniečiai smalsiai stebi, kaip vyksta vieno naujamiestyje, Parodos gatvėje, esančio pastato rekonstrukcija, ir svarsto, ar jis nebus sudarkytas. Naujais namo savininkais tapo žinomas krepšininkas, „Žalgirio“ krepšinio komandos treneris D. Songaila su žmona Gintare. Tarpukariu iškilusio statinio istorija spalvinga ir ne visada buvo sėkminga. Dailus dviejų aukštų statinys, esantis nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, matė įvairių šeimininkų.

Pastate ne vienus metus dirbusi kaunietė Zita Čiuderienė sakė, kad statinys yra tarsi jos vaikas, nes moteris įdėjo daug jėgų ir energijos namą remontuojant anksčiau. Pastatą rekonstruojantys specialistai tikino, kad šeimininkai vertina istorinį palikimą, todėl naujo „stiklainio“ miesto centre neatsiras.

Namo rekonstrukcija besirūpinantis architektas Vytautas Martinonis „Laikinajai sostinei“ sakė, kad apie pastatą išlikusios gana skurdžios žinios. Taip pat mažai ir autentiškų detalių. Tačiau po rekonstrukcijos jis išliks tokio stiliaus, kokio buvo tarpukariu.

„Namą reikia iš pagrindų atnaujinti. Keičiamos dangos, apšiltinimas, per silpnos konstrukcijos. Skardinė stogo danga pakeista tamsiomis čerpėmis“, - sakė architektas. Taip pat bus užsakyti ir brangūs mediniai langų rėmai su lenktos formos stiklais.

„Planavome, kad darbus baigsime iki šių metų Kalėdų. Tačiau lietinga vasara darbų spartą privertė sulėtinti. Bet kitais metais statybos turi būti baigtos“, - sakė V. Martinonis.

Konsultavosi dėl statybų nekilnojamojo turto plėtros specialistas Dainius Vaitkevičius. „Šeimininkai mane buvo pasikvietę pasikonsultuoti. Norėjo sužinoti, ar statybininkai tinkamai atlieka darbus. Mačiau, kad viskas daroma kokybiškai, su pagarba istorijai“, - sakė kaunietis.

D. Vaitkevičius teigė, kad atvejai, kai žmonės įsigyja senus pastatus vertingose teritorijose ir juos atnaujina, yra gana reti. „Dažniau žmonės nori senus statinius nugriauti ir pasistatyti naują namą. Šiuo atveju jo savininkai linkę gerbti praeitį, suvokia, kokioje aplinkoje ir kada iškilęs jų namas. Todėl ir nesistatė „stiklainio“.

Kauno savivaldybės parama medinių pastatų atnaujinimui

Beveik 2 milijonai eurų ir 62 pastatai Kaune, kurių savininkai sieks atnaujinti jiems priklausantį turtą su miesto prisidėjimu. Tokie Paveldotvarkos programos skaičiai nusako šiemet suplanuotų darbų apimtis. „Paveldotvarkos programa kiekvienais metais džiugina savo rezultatais, bet šie bus ypatingi. Kauniečiai pateikė rekordiškai daug paraiškų, o miestas suplanavo tikrai solidų finansavimą. Savininkams tereikia sudėti parašus ant sutarčių ir pradėti darbus.

Kauno miesto savivaldybė šiemet užsibrėžusi finansuoti iš viso 62 objektus: iš jų 41 - naujai gautos paraiškos, o dar 21 projektą nuspręsta pratęsti iš 2023 metų. Senamiestyje ir Kauno centre esančių pastatų atnaujinimui, neįgaliųjų įvažoms ir dekoratyviniam apšvietimui įrengti, avarinių grėsmių šalinimui bei tvarkybos projektų parengimui numatyta skirti beveik 2 mln.

Didžioji dauguma patvirtintų projektų - iškirtinai tarpukariniai gyvenamieji namai bei daugiabučiai UNESCO teritorijoje, net 6 mediniai pastatai Žaliakalnyje. Antai pernai, pradėjus tvarkyti Vilniaus g. 30 numeriu pažymėtą pastatą, šiemet sulaukta net dviejų šalia esančių namų paraiškų.

„Kiekvienais metais vis didiname apsukas. Programa kasmet tobulinama atliepiant gyventojų lūkesčius. Augant jos patrauklumui ir stiprėjant miesto finansavimui, atitinkamai sulaukiame grįžtamojo ryšio - vis gausiau teikiamų paraiškų. Tai didelis laimėjimas miestui, paveldui ir patiems kauniečiams. Kompleksiškai gražėja miestas, ryškėja unikali architektūra ir dar geriau visiems matosi, už ką Kaunas pelnė UNESCO pasaulio paveldo titulą.

Finansuoja iki 75 proc. Dalinis finansavimas miesto biudžeto lėšomis numatytas fasadų atnaujinimui, objektų pritaikymui neįgaliųjų reikmėms, dekoratyvinio apšvietimo įrengimui bei projektavimui.

Mūrinių pastatų tvarkybai gali būti skirta iki 50 procentų, o medinių - net iki 75 proc. Kauno savivaldybės iniciatyva atnaujinti pilkus ir sunykusius paveldinius pastatus startavo 2015 metais. Miesto parama sutvarkant savo turtą pasinaudojo 197 pastatų savininkai. Iki šiol Kaunas tam skyrė apie 4,7 mln.

Kauno savivaldybės parama medinių pastatų atnaujinimui:

tags: #dailus #medinis #namas