Darbuotojai – pagrindinis įmonės turtas

Šiais laikais, kai technologijos sparčiai vystosi ir konkurencija stiprėja, įmonės, norėdamos išlikti rinkos lyderėmis, turi ne tik kurti naujus produktus ar paslaugas ir įgyvendinti įvairias strategijas, bet ir analizuoti praėjusio laikotarpio veiklos rezultatus, lyginti juos su kitų panašių įmonių rodikliais, įvertinti statistinius duomenis ir, remiantis jais, organizuoti veiklos plėtrą bei naujų gamybinių pajėgumų įsigijimą.

Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus, sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai. Būtina gerai suvokti teoriją, kadangi efektyvumo didinimo siekia įmonės, įstaigos, organizacijos visame pasaulyje - tai rodo, kad šis tikslas yra labai svarbus globaliniu mastu.

Pagrindinis šio darbo tikslas - nustatyti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo didinimo kryptis, bei remiantis moksline literatūra, straipsniais parengti ilgalaikio materialiojo turto naudojimo efektyvumo įvertinimo metodiką, kurią taikant praktikoje, įmonių atstovai, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio, galėtų įvertinti ilgalaikio turto efektyvumo lygį ir priimti teisingus sprendimus dėl turto sudėties, struktūros, kaitos, techninės būklės valdymo.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, indukcija ir dedukcija, loginė analizė ir sintezė, palyginamoji analizė, loginio ir grafinio modeliavimo metodai, dokumentų analizė, įmonės veiklos procesų stebėjimas, pokalbiai su vadovais, profesinės patirties apibendrinimas.

Norint pasiekti maksimalius įmonės finansinius rezultatus, labai svarbu suvokti, kokie yra pagrindiniai, efektyvumą lemiantys veiksniai ir kokia yra jo didinimo kaina, arba tai, kokie kaštai gali būti patiriami dėl nepakankamo efektyvumo.

Bendriausia prasme efektyvumas suprantamas, kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių. Ekonominis procesas bei tarpusavio ryšiai formuoja nevienodą požiūrį į rodiklius, kuriais norima pabrėžti vieną ar kitą įmonės ar visos ūkio veiklos ypatybę.

Tarptautinis žodžių žodynas sąvoką „efektyvumas“ aiškina taip: efektyvumas - rezultato ir sąnaudų (lėšų, resursų, energijos) palyginimo laipsnis. Šis apibrėžimas rodo, kad efektyvumą galima įvertinti palyginant gautą rezultatą su ištekliais, panaudotais siekiant rezultato.

Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Įmonėse yra riboti ištekliai ir šiam klausimui spręsti sunku surasti laiko ir įrankių, todėl šią problematiką apimantys sprendimai atidedami neribotam laikotarpiui.

Prieš pradedant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo modelio paieškas, būtina identifikuoti, kuriai turto daliai bus skiriamas didžiausias dėmesys. Drauge su turto specifika į įmonę atkeliauja ir problemos arba nauda, efektyvumas arba nuostolingumas. Taigi siekiant šiame darbe atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi.

Sąvoka „ilgalaikis turtas“ yra labai plati, todėl, siekiant efektyvesnio panaudojimo, būtina taikyti tinkamai parinktus efektyvumo valdymo metodus, kurie turi atspindėti ir to turto specifiką.

Įmonės turtas klasifikuojamas įvairiais požymiais - pagal naudojimo paskirtį ir trukmę įmonės veikloje, pagal materialinę išraišką, pagal piniginę išraišką, pagal tokio turto grupavimą balanse, statistikos ataskaitose ir kitus požymius. Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje.

Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai. Šis turtas dažnai labai reikšmingas ir sudarantis didelę įmonės turto dalį, todėl svarbu įvertinti, kaip šis turtas gali būti efektyviai panaudojamas įmonės veikloje. Aktyvioji ilgalaikio turto dalis turi sudaryti pagrindinę ilgalaikio turto apimtį įmonės veikloje, jeigu galvojama apie efektyvumo didinimą.

Pasyvioji turto dalis gali būti per didelė, dalies jo atsisakant, perleidžiant ar pasirenkant kitas įsigijimo formas, kurios mažintų šios turto dalies išlaikymo sąnaudas. Planuojant investicijas, ilgalaikio turto atnaujinimui, jos taip pat turi atspindėti pageidaujamą santykį tarp aktyviosios ir pasyviosios dalies.

Organizacinį ilgalaikį nematerialųjį turtą reikėtų vertinti atsargiau, kadangi įmonei bankrutavus nei programinės įrangos, nei licencijos, nei prestižo negalima nei parduoti, nei paskirstyti akcininkams (pvz. prekiniai ženklai, patentai ir licencijos, autorių ir gretutinės teisės, teisė demonstruoti kino filmus, plėtros darbai, kompiuterinės programos).

Finansinis ilgalaikis turtas - tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesniu nei vienerių metų laikotarpiu.

Materialusis ilgalaikis turtas - tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Ilgalaikis turtas, tai materialus turtas, kurio naudingas eksploatavimo laikotarpis ilgesnis negu vienas ataskaitinis laikotarpis - naudojamas pajamoms uždirbti ilgiau nei vienerius metus. Priskyrus turtą ilgalaikio turto rūšiai, atkreipiamas dėmesys ir į jo kainą.

Apskaitos politika - tai apskaitos principai, taisyklės ir įvairūs metodai, kurie skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti. Būtent apskaitos politika lemia finansinės apskaitos informacijos patikimumą. Skirtingų apskaitos metodų pasirinkimas netiesiogiai gali nulemti įvairių finansinės atskaitomybės vartotojų priimamus sprendimus, tad įmonės vadovybė, formuodama apskaitos politiką, turi atsižvelgti į daugelio apskaitos informacijos vartotojų poreikius, siekti racionalumo apskaitoje ir vidaus kontrolėje.

Atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais, įmonės vadovas parenka ir patvirtina įmonės apskaitos politiką, kitaip tariant, apskaitos principus, metodus ir taisykles, skirtas apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.

Norint, kad Jūsų apskaitos sistema veiktų skaidriai, savo veikloje būtina vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintomis Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, ministro patvirtintais nuostatais, pareigybių aprašymais.

Apskaitos registrai, tai išvestinė informacija, kurią mes gauname suvedus pirminę informaciją. Buhalterinei apskaitai naudojami įvairūs apskaitos registrai. Juos galima sugrupuoti pagal keletą požymių: pagal tipą, pavidalą, įrašų pobūdį, duomenų detalumą, sandarą, užpildymo būdą ir pan.

Pajamos, tai iš įmonės ekonominės veiklos gauti ar gautini pinigai bei kitas turtas. Pajamos nustatomos pardavus produkciją bei suteikus paslaugas, perpardavus prekes arba nustačius iš kitos įmonės veiklos gautinas sumas nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko.

Pajamos didina įmonės turtą, o jų perviršis, palyginus su atitinkamomis sąnaudomis, sudaro pelną. Tad pajamų didinimas yra reikšmingas įmonės turto ir pelno didinimo veiksnys, todėl įmonės pajamos yra labai svarbus finansinės apskaitos objektas.

Į pajamas įeina tik pačios įmonės gautos ir gautinos bendrosios ekonominės naudos įplaukos. Trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir nepadidina įmonės nuosavybės bei neįtraukiamos į pajamas.

Suminė darbo laiko apskaita, tai darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas, kuris įvedamas esant būtinumui. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, tada dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Suminė darbo laiko apskaita dažniausiai pasitaiko parduotuvėse, kada nustatomas darbo valandų kiekis per ataskaitinį laikotarpį (mėnuo, du, ar trys).

Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje apskaitomos faktiškai dirbtos valandos.

Parama teikiama visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetinėms įstaigoms - jų nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti: labdaros ir paramos fondai; biudžetinės įstaigos; asociacijos; viešosios įstaigos; religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai; tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai ar padaliniai; kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Šie paminėti vienetai tampa paramos gavėjais ir įgyja teisę gauti paramą tik LPĮ 15 straipsnyje nustatyta tvarka įgiję paramos gavėjo statusą.

Lizingas, tai ilgalaikis kreditas, kai išnuomoto turto savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas. Lizingo objektas gali būti gamybinės paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, pramoniniai įrenginiai, automobiliai, sunkvežimiai, kompiuterių ir informacinė technika, organizacinė technika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas ir kita. Lizingo apskaitą reglamentuoja 20 VAS ,,Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“.

Lizingo pagrindas yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei, lizingo gavėjai suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per visą sutarties laiką.

Transporto kuro sąnaudos teisingai gali būti pagrįstos pagal nustatytas kuro sąnaudų normas, atitinkamai pagal kelionių lapuose įregistruotus kelionių maršrutus arba tikslines išvykas. Atsižvelgdamos į veiklos pobūdį, transporto priemonių ir jomis pervežamų krovinių rūšis, transporto priemonių naudojimo sąlygas, kelionių tikslus, įmonės ar organizacijos gali pačios nustatyti, kokiais dokumentais turi būti įforminama kelionė ir kuro sunaudojimas.

Prekės yra turtas, pirktas perparduoti, ir įmonės pagaminta produkcija, skirta parduoti. Prekių apskaita - buhalterinės apskaitos dalis, susijusi su prekėmis, kuri susideda iš ūkinių operacijų fiksavimo pirminiuose dokumentuose, apskaitos registruose ir buhalterinėse sąskaitose.

Prekės sudaro didžiąją prekybinių įmonių apyvartinio turto dalį. Apskaitos duomenys turi tenkinti visus reikalavimus, kad garantuotų patikimą informaciją visuose valdymo lygiuose. Teisinga ir tiksli prekių apskaita bei jos pagrindu parengta finansinė atskaitomybė padeda informacijos vartotojams priimti efektyvius ekonominius sprendimus.

Valdymo apskaita, tai informacijos, kuri yra reikalinga ūkio subjektui valdyti, rinkimas, klasifikavimas, įvertinimas ir pateikimas. Valdymo apskaitos informacija yra komercinė paslaptis ne tik išorės vartotojams, bet ir darbuotojams, kurie neturi tiesioginio ryšio su sprendžiama problema.

Daugelyje gamybos įmonių gamybos apskaita užima nemažai darbo laiko, todėl reikalingi specialiai tam darbui atlikti apskaitos darbuotojai.

Apibendrinant galima teigti, kad darbuotojai yra svarbiausias įmonės turtas, o jų efektyvus valdymas ir tinkama apskaita yra būtini sėkmingai įmonės veiklai.

tags: #dabuotojai #pagrindinis #turtas