Žemės ūkio subjektų atleidimo nuo žemės mokesčio sąlygos Lietuvoje

Žemės mokestis yra svarbus mokestis, renkamas iš žemės savininkų Lietuvoje. Tačiau tam tikrais atvejais žemės ūkio subjektai gali būti atleidžiami nuo šio mokesčio. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines sąlygas, kuriomis remiantis gali būti taikomos žemės mokesčio lengvatos.

Lengvatos fiziniams asmenims

Fiziniai asmenys gali pretenduoti į žemės mokesčio lengvatas, jei atitinka tam tikras sąlygas, nustatytas įstatymuose:

  • Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
  • Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu.
  • Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui.

Lengvatos ūkininkams

Ūkininkai taip pat gali pasinaudoti žemės mokesčio lengvatomis. Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė atleidžiama nuo mokesčio tris mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.

Ūkininko ūkis

Specialios teritorijos

Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), taip pat gali būti atleista nuo žemės mokesčio.

Investicijos Kaišiadorių rajone

Kaišiadorių rajono savivaldybė siūlo palankias sąlygas verslui ir investicijoms. Ūkio subjektai gali kreiptis į savivaldybės tarybą dėl atleidimo nuo žemės, žemės nuomos ir (ar) nekilnojamojo turto mokesčio, jei investuoja ir sukuria darbo vietas rajone:

  • 1 metų laikotarpiui: investavus nuo 100 000 eurų iki 250 000 eurų ir sukūrus ne mažiau kaip 2 darbo vietas Kaišiadorių rajono savivaldybėje registruotiems gyventojams.
  • 2 metų laikotarpiui: investavus nuo 250 000 eurų iki 500 000 eurų ir sukūrus ne mažiau kaip 3 darbo vietas Kaišiadorių rajono savivaldybėje registruotiems gyventojams.
  • 3 metų laikotarpiui: investavus nuo 500 000 eurų iki 1 000 000 eurų ir sukūrus ne mažiau kaip 7 darbo vietas Kaišiadorių rajono savivaldybėje registruotiems gyventojams.
  • 5 metų laikotarpiui: investavus nuo 1 000 000 eurų ir daugiau ir sukūrus ne mažiau kaip 15 darbo vietų Kaišiadorių rajono savivaldybėje registruotiems gyventojams.

Dėl ne mažesnių kaip 1 000 000 eurų kapitalo investicijų (jei sukuriama ne mažiau kaip 15 išlaikomų ne mažiau kaip trejus metus darbo vietų) arba jei sukuriama daugiau kaip 40 išlaikomų ne mažiau kaip trejus metus darbo vietų, Kaišiadorių rajono savivaldybė gali sudaryti investicijų sutartis su ūkio subjektais.

Delspinigiai ir baudos

Jei mokestis nesumokamas laiku, skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į Vyriausybės vertybinio popieriaus pelningumą. Nuo 2026 m. vasario 1 d. delspinigių dydis yra 0,026 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.

Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už:

  1. nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą į biudžetą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį;
  2. nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą į biudžetą mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytais atvejais - VMI) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį.
  3. pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką.

Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus skiriamos, kai mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neteisėtai sumažino mokėtiną mokestį, nes:

  • neapskaičiavo nedeklaruojamo mokesčio;
  • nedeklaravo deklaruojamo mokesčio;
  • neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą.

Kada baudos neskiriamos?

  • Mokesčių mokėtojui savarankiškai nustačius ir ištaisius klaidas.
  • Mokesčių mokėtojui pašalinus VMI pareigūno mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus.
  • Biudžetinėms įstaigoms ir Lietuvos bankui.
  • Atliekant mirusio mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą.

Prašymas atleisti nuo baudų, delspinigių ir palūkanų

Norint pateikti prašymą atleisti nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų, reikia nurodyti:

  1. juridinio asmens pavadinimą ir teisinę formą arba fizinio asmens vardą, pavardę, mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį, kontaktinę informaciją;
  2. nuo kokio mokestinio laikotarpio ir kokio mokesčio baudų ir (ar) delspinigių, nuo kokios sumos prašoma atleisti;
  3. atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų pagrindą (MAĮ straipsnį ir jo dalį);
  4. su atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų pagrindais susijusius faktinius duomenis ir įrodymus.

Prie prašymo turi būti pridėti prašymą pagrindžiantys dokumentai ir įgaliojimas, jei prašymą teikia įgaliotas asmuo.

Delspinigių skaičiavimo trukmė

Delspinigių skaičiavimo pradžia ir pabaiga priklauso nuo pažeidimo tipo:

Pažeidimas Delspinigių skaičiavimo pradžia ir pabaiga Delspinigių skaičiavimo trukmė
Mokestis deklaruotas, tačiau nesumokėtas arba pavėluotai sumokėtas į biudžetą Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Delspinigiai skaičiuojami nepertraukiamai ir baigiami skaičiuoti tą dieną, kai mokestis sumokamas į biudžetą (įskaitytinai). Ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį (mokestinę nepriemoką) atsiradimo dienos.
Nedeklaruojamas mokestis nesumokėtas ar pavėluotai sumokėtas Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Delspinigiai skaičiuojami nepertraukiamai ir baigiami skaičiuoti tą dieną, kai mokestis sumokamas į biudžetą (įskaitytinai). Ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino pabaigos.
Patikrinimo metu nustatyta, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo ar pavėluotai sumokėjo nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir skaičiuojami iki patikrinimo akto surašymo dienos (įskaitytinai) arba iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą dienos tuo atveju, jeigu mokestis buvo sumokėtas pavėluotai. Nesumokėjus mokesčio per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo 21 dienos po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, bet ne ilgiau nei 180 dienų. Ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį (mokestinę nepriemoką) atsiradimo dienos.

Šios sąlygos ir lengvatos padeda žemės ūkio subjektams optimizuoti savo mokestinę naštą ir skatina investicijas į regionus.

tags: #d4l #zemes #ukio #subjketu #atleidimo #nuo