AB "Citadele" Banko Finansinio Turto ir Įsipareigojimų Apžvalga

Mūsų šalies pinigų ir finansų sistema užima svarbią vietą esant rinkos ekonomikos sąlygoms. Bankai - vieni iš pagrindinių ir svarbiausių ekonominės veiklos dalyvių, kurie atlieka strateginį vaidmenį. Bankai kaupia lėšas priimdami indėlius, skolina pinigus juridiniams ir fiziniams asmenims. Paskolos jiems užtikrina pajamas. Susidariusi ekonominė situacija lėmė, jog kredito paklausa nuolatos didėjo.

Bankai siekdami padidinti savo dalį kredito rinkoje siūlė palankesnes teikimo sąlygas, diegė naujas technologijas, supaprastino kredito teikimo procedūras, mažindami palūkanų normas. Tai padidino kredito apimtis. Tačiau 2008 metais Lietuvą pasiekusi pasaulio finansų krizė sustabdė kreditų augimą. Buvo pastebimi pirmieji klientų finansiniai sutrikimai.

Finansų krizės laikotarpiu dalis indėlininkų, baimindamiesi galimo banko bankroto tikimybės, atsiėmė indėlius, taip sutrikdydami kreditinių išteklių šaltinių panaudojimą. Tačiau kai kurie bankai sugebėjo įžvelgti artėjantį nekilnojamojo turto rinkos sąstingį, atitinkamai sugriežtino kredito politiką ir kreditavimo rizikos vertinimą. Tokiu būdu sugebėjo minimizuoti nuostolius ir išlikti konkurencingais kreditavimo rinkoje.

Kaip nurodyta Naujojo kapitalo susitarimo reikalavimuose (Basel II), jie yra būtini siekiant minimizuoti kredito riziką. Tai yra kliento finansinės būklės, valiutos kurso svyravimo, portfolio diversifikacijos ir kitos rizikos, kurias bankai gali atpažinti ir valdyti. Problema yra ekonominės ar kitokios aplinkos vertinimas. Šioms organizacijoms būdingu prieštaravimu yra: "pelnas - rizika". Pelnas neatsiejamas nuo rizikos, kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelnas yra pasiekiamas.

Vieni bankai siekia gauti kuo didesnes pajamas iš kreditavimo veiklos, tad stengiasi kuo daugiau išduoti paskolų tinkamai neįvertinant kredito rizikos, taip dažniausiai patirdami nuostolius dėl blogų paskolų. Kredito kokybės ir kiekybės pusiausvyra visada turėtų nulemti kredito kokybę. Nesėkmingai išduotos paskolos suteiks bankui didesnius nuostolius, net ir tuo atveju, jeigu palūkanų marža būtų didelė. Todėl visa banko kreditavimo veikla turi vykti laikantis patikimiausių bankininkystės principų - likvidumo, saugumo, pelningumo.

Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti bei įvertinti fizinių ir juridinių asmenų kreditavimo veiklą 2005-2010 metų laikotarpiu. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, išvados, naudotos literatūros sąrašas, reziume anglų kalba, priedai. Tyrimo atsiribojimai - nagrinėjant kredito kitimo tendencijas, nesigilinama į emigracijos įtaką. Analizėje apsiribojama šešerių metų laikotarpiu (bazė laikomi 2005 metai).

Kredito Samprata ir Principai

Kredito analizė leidžia aptarti, kas tai yra kreditas, kokia jo esmė bei funkcijos, kokios kredito rūšys bei principai. Taip pat svarbu išanalizuoti banko, kaip kredito teikėjo, finansines ataskaitas, t.y. atlikti banko balanso analizę, aptarti pagrindinius banko balanso rodiklius. Žodis "kreditas" kilęs iš lotynų kalbos žodžio "credo" - tikiu. Todėl kai kurie ekonomistai kreditu vadina pasitikėjimą, kurį pareiškia vienas asmuo, vadinamasis skolintojas (angl.kl.-lender), arba kreditorius, antram, vadinamajam skolininkui, arba debitoriui.

Kreditas yra būtinas prekės gamybai, įmonių cirkuliacijai, kaip mainų priemonė. Pasiskolinti pinigai leidžia įsigyti žaliavas, gaminti produkciją ir taip gauti pinigus. Taip pat kreditas suteikia gamybos ciklui užbaigtumą, kuris leidžia atnaujinti pradėtą gamybos procesą ir senozo pabaigoje cirkuliacija įvyksta. Kreditas būtinas, nes nesutampa ilgalaikio turto apyvarta. Amortizaciniai atskaitymai kaupiami per turto naudojimo laiką, o išleidžiami vienu metu. Tai nulemia laikinai laisvų pinigų atsiradimą, bet kitu metu jų trūkumą.

Anot V. Vaskelaičio, kreditavimui yra naudojami laisvi pinigai, taipogi santaupos ir kiti piniginiai ištekliai. Kredito veikimas vyksta tokiu principu: gaunami laisvi pinigai ar santaupos iš pirminių investuotojų, juos bankas paskolina kitiems subjektams, stokojantiems pinigų, kredito gavėjai panaudoja ir galiausiai grąžina kreditą ir palūkanas kredito davėjams.

Ekonomikoje skolinto kapitalo rinka reiškiasi laikinai laisvų finansinių išteklių perskirstymu iš vienų įmonių į kitas, kas leidžia pasiekti pakankamai gerų veiklos rezultatų. Vienas svarbiausių kredito sistemos valstybinio reguliavimo uždavinių - protingas kreditinių išteklių pritraukimas į tas šakas, kurių plėtra būtina nacionalinių interesų požiūriu. Trumpalaikio turto apyvartumo pagreitinimo funkcija susijusi su kredito esme, pinigų gavimo ir išleidimo atotrūkis sukelia ne tik perteklių, bet ir trūkumą. Trūkumui finansuoti vartojamas kreditas, kuris padidina naudojimo efektyvumą. Kapitalo koncentracija yra kiekvieno subjekto tikslas, kas suteikia galimybę išplėsti gamybos apimtį ir sulaukti pelno. Skolintas kapitalas gali padidinti nuosavo kapitalo pelningumą. Kuo didesnės investicijos, tuo didesnė grąžinamoji grąža, gaunamas pelnas. Net ir investavus skolintas lėšas, jos uždirba pelną ir padengia skolinimosi išlaidas, tai yra varomoji ekonomikos jėga.

Kreditas realizuoja prekės apyvartos aptarnavimo funkciją. Čekiai, kreditai, kreditinės kortelės suteikia galimybę atsiskaityti vietoj grynųjų pinigų, negrinaisiais, pagreitina ekonominius santykius vidaus ir tarptautinėse rinkose. Egzistuoja kredito kontrolinė funkcija, kuri užsiima įmonių organizacijų finansinės būklės, gyventojų pajamų, įkeisto turto būklės pasikeitimo kontrole. Ši funkcija užtikrina kredito grąžinimą laiku.

Šioje sistemoje pagrindiniai dalyviai yra gyventojai, įmonės bei organizacijos, valstybė ir kredito įstaigos. Sistemos dalyviai yra išteklių tiekėjai ir išteklių vartotojai, tai yra kredito įstaigos ir valstybės. Visi šie santykiai yra abipusiai, išskyrus valstybės santykius su kitais kredito sistemos dalyviais. Valstybė pati finansinių išteklių neteikia, išskyrus kai perskolina iš tarptautinių organizacijų ar fondų gautus pinigus įmonėms. Šie kreditiniai santykiai sudaro pagrindines kredito sistemos dalis: gyventojų kreditai, įmonių, organizacijų kreditai, tarpbankiniai kreditai, valstybiniai kreditai.

Kredito sutarties objektu yra pinigai, prekės, gaminiai, pastatai ir pan. Pavyzdžiui, galime įsigyti norimas prekes, butus ir pan. Ypatingą reikšmę kredito sutartyse turi pinigai. Kai kredito sutartis sudaroma be grynųjų pinigų, ji turi piniginę formą, nes tuomet prekės įvertinamos pinigais. Kreditas išduodamas tam tikram laikui t.y. kuriam laikui perduodamas kapitalas. Kredito sutartys visuomet yra laikinojo pobūdžio. Kredito sutartys sudaromos labai įvairiam terminui, tai priklauso nuo debitoriaus, kuris ieško kredito.

Kreditai gali būti skirstomi laiko atžvilgiu: trumpalaikis (ang.-short - term) ir ilgalaikis (ang.-long. -term). Kai laikas nenustatomas, ir skolos grąžinimo momentas priklauso nuo kreditoriaus ar skolininko, tai jau bus neterminuotas kreditas. Jei kredito sutartis neterminuota, kapitalas gali būti pareikalautas grąžinti bet kuriuo momentu, todėl ši sąlyga labai riboja skolinto kapitalo naudojimą. Su tuo yra susiję, kodėl neterminuotoms paskoloms mokamos žemesnės palūkanos, kaip terminuotoms, t.y. kai skolos grąžinimo terminas nustatytas, o skolininkas gali pilnai naudotis kreditoriaus kapitalu.

Trumpalaikis kreditas teikiamas ūkio subjektams einamajai veiklai finansuoti, kas suteikia efektyviau paskirstyti ir naudoti pinigines lėšas. Trumpalaikės paskolos naudojamos padengti kasdieninėms verslo išlaidoms, tokioms kaip darbo užmokestis, žaliavos, cirkuliacijos kaštai. Ilgalaikės paskolos naudojamos įrengimams, pastatams ir kitiems brangiai kainuojantiems dalykams pirkti, modernizuoti. Ilgalaikis kreditas teikiamas juridiniams ir fiziniams asmenims, jų ūkinės veiklos socialinei plėtrai pagal ilgalaikes investicines programas. Ilgalaikis finansavimas gali būti panaudotas verslui plėtoti, ūkininkams remti, gyvenamųjų namų statybai ir renovacijai, didelio masto tyrimams vykdyti ir panašiems projektams.

Procentai arba palūkanos tai yra pagrindiniai kredito elementai, kurie atneša pagrindinį pelną. Kreditoriai siekia gauti palūkanas, t.y. tam tikrą pelną, už naudojimąsi jų laikinai paskolintu kapitalu (pinigais) ir susigrąžinti pradinę sumą po abipusiai sutarto laiko. Nuo pagrindinės paskolintos sumos yra išreiškiamos palūkanos procentais. Palūkanų dydis nustatomas abipusiu susitarimu. Komercinis bankas siekia naudos finansiniu aspektu, t.y. kreditorius nori gauti papildomas pajamas, atlyginti palūkanas. Palūkanų dydis priklauso nuo kreditoriaus rizikos atiduodant savo kapitalą skolininkui, ir nuo to, kad kreditorius pats jau negali tuo turtu naudotis, nes jis paskolintas kitam.

Kreditas gali būti asmeninis ir realinis, arba daiktinis. Asmeninis kreditas tai kredito sudarytos sutartys, kuomet kreditoriaus pasitikėjimu skolininku. Realinis kreditas užtikrinamas materialinėmis vertybėmis. Realinis kreditas gali įgyti įvairias formas: lombardo kreditu, kai įkeičiamas kilnojamasis turtas ir hipotekos kreditu, kai įkeičiamas nekilnojamasis turtas. Lombarde užstatytas daiktas paprastai atiduodamas kreditoriui tam laikui, kuriam sudaryta sutartis, o hipotekoje - nekilnojamasis turtas lieka faktiškai skolininko valdomas.

Paskolos fiziniams asmenims susideda iš būsto, vartojamosios paskolos, overdraftų sąskaitose ir kortelėse ir kitos paskolos. Viena iš atsiskaitymo priemonių yra kreditinės kortelės už prekes ir paslaugas, ja galima skolintis pinigų mėnesiui. Už naudojamas lėšas skaičiuojamos palūkanos. Tai lanksti skolinimosi priemonė, ja galima atsiskaityti perkant internete ar telefonu, taip pat galima gauti grynų pinigų kitoje šalyje atitinkama valiuta. Tačiau jos netinkamos ilgalaikiam skolinimuisi, nes palūkanų norma būna didesnė nei vartojamosios paskolos.

Išperkamoji nuoma kaip ir pirkimo kreditan sutartys panašios tuo, kad prekė yra nuperkama ir už ją mokama dalimis. Svarbus skirtumas yra tai, kad perkant kreditan, prekė iškart tampa pirkėjo nuosavybe. Procentinė norma tokioms paskoloms dažniausiai būna didesnė nei kreditinės kortelės, bet negali būti didesnė nei 23%. Tai taip pat yra nelanksti sistema.

Kreditai apsaugomi draudimu kaip ir indėlių draudimas, padeda stabilizuoti valstybės ekonomiką. Kredito draudimu apdraudžiama tam tikram laikotarpiui, ir jis saugo draudimo poliso (liudijimo) turėtoją nuo finansinių nuostolių, kuriuos gali padaryti nemokus skolininkas. Kredito draudimo kompanijos saugo įmones nuo blogų skolų susidarymo rizikos. Apdraudus kreditą, įmonė išvengia nuostolių dėl vieno ar kelių pirkėjų nemokumo. Asmuo turi pagrįsti jo būtinumą, ekonominę naudą, pasekmes ir galimybę grąžinti, jei nori gauti kreditą. Pavyzdžiui, naujo verslo kreditavimas grindžiamas sudarytu verslo planu.

Vykdant bet kurią kredito rinkos operaciją, turi būti laikomasi tam tikrų principų. Principai stichiškai kūrėsi dar pirminiame kredito santy...

AB "Citadele" Banko Finansiniai Rodikliai

Žemiau pateikiami AB "Citadele" banko finansiniai rodikliai, atspindintys banko veiklą 2005-2010 metais:

• AB "Citadele" banko vieta lyginant su kitais bankais, pagal išduotas paskolas 2007-2010 m. (mln.
• AB "Citadele" banko įsiskolinimų apimties ir struktūros kitimas per 2005-2010 metus.
• AB "Citadele" banko grynasis pelnas 2005-2010 m.
• AB "Citadele" banko bendrosios paskolos apimties 2005-2010 m.
• AB "Citadele" banko juridinių ir fizinių asmenų paskolos apimties kitimas 2005-2010 metais (mln.
• AB "Citadele" banko paskolos portfelio fiziniams asmenims dinamika 2005-2010 metais (mln.
• AB "Citadele" banko kreditinės kortelės 2005-2010 m.
• Lietuvos komercinių bankų paskolos palūkanų normos kitimas 2005-2010 m.
• AB "Citadele" banko pajamų ir išlaidų dinamika 2005-2010 m.
• AB "Citadele" banko palūkanų pajamų ir visų pajamų apimties kitimas 2005-2010 m. mln.
• AB "Citadele" banko palūkanų už paskolas ir gautinas sumas apimties kitimo dinamika 2005-2010 m. mln.
• AB "Citadele" banko palūkanų išlaidos kredito įstaigoms apimties kitimo dinamika 2005-2010 m. mln.
• AB "Citadele" banko suteiktos paskolos ir indėlių apimties dinamika per 2005-2010 metus mln.

Šie duomenys leidžia įvertinti banko stabilumą, pelningumą ir efektyvumą.

Pateikiama AB "Citadele" banko finansinių rodiklių lentelė (2005-2010 m.):

Pastaba: Lentelėje pateikti duomenys yra pavyzdiniai, būtina juos užpildyti remiantis faktiniais duomenimis.

Norėdami geriau suprasti banko finansinę būklę, rekomenduojama peržiūrėti šį vaizdo įrašą:

tags: #citadele #bankas #finansinis #turtas #ir #isipareigoja