Panevėžio kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ yra neatsiejamas nuo ryškios ir ilgą laiką nepelnytai užmirštos asmenybės - Juozo Čerkeso-Besparnio. Iki rekonstrukcijos Skaistakalnio parke stovintis apleistas raudonų plytų pastatas su užkaltais langais ir durimis mažai kam priminė jo įkūrėją.
Juozo Balčikonio gimnazija Panevėžyje, kurioje mokėsi J. Čerkesas-Besparnis.
Juozas Čerkesas gimė Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Bernotų kaime spaudos draudimo metais - 1884 metais. Kaip teigė centro darbuotojos, jo asmenybės formavimuisi didelę įtaką padarė giminaitė Genovaitė Čerkesienė. Ji buvo kaimo siuvėja. Dienomis siūdavo, o naktimis dirbo daraktore. Pas ją pasimokęs dvi ar tris žiemas Juozas Čerkesas išvyko į Panevėžį ir pradėjo mokytis realinėje mokykloje - dabartinė Juozo Balčikonio gimnazija. Deja, išlikę faktai liudija, kad jis tos mokyklos nebaigė, nes tėvai neturėjo pinigų mokėti už jo mokslą. Tačiau tai nesutrukdė Juozui Čerkesui tapti viena šviesiausių XX a.
Pasitraukęs iš realinės mokyklos jis dirbo raštininku Žagarės, Piniavos, Vabalninko valsčiuose. Vėliau prie jo pavardės atsirado kiti apibūdinimai: poetas, publicistas, praktikuojantis teisininkas, botanikas, nors, kaip teigiama, jie taip ir nebaigė jokios mokyklos. Vienas ryškiausių jo veiklos barų - literatūrinė kūryba. Nuo 1902 metų jis lietuvių periodinėje spaudoje publikavo straipsnius, eilėraščius, feljetonus. 1905-aisiais bendradarbiavo pirmajame legaliame Rusijoje Sankt Peterburge leidžiamame lietuviškame laikraštyje „Lietuvių laikraštis“, 1906-1912 - laikraščiuose „Vilniaus žinios“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, žurnaluose „Aušrinė“, „Šaltinis“, „Vienybė“, nuo 1919 - laikraščiuose „Lietuva“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų kraštas“, „Panevėžio balsas“ ir kituose. Išleido eilėraščių rinkinius „Birbynė“ (1910), „Vamzdys“ (1911).
Sodybos „Pragiedruliai“ Įkūrimas ir Klestėjimas
Pirmojo pasaulinio karo metais Čerkesų šeima pasitraukė į Rusiją. Į Lietuvą grįžo 1918 metais. Nusipirkęs 9 ha žemės sklypą, Žagienio upelio vingyje jis 1926 metais pasistatė tuomet itin modernų namą. Įvairiais medžiais apsodintą sodybą jis pavadino Pragiedruliais. Spėjama, kad tam įtakos turėjo Juozo Tumo-Vaižganto kūrinio pavadinimas ir, be abejo, Juozo Čerkeso-Besparnio noras telkti šviesuomenę.
Sodyba tokia ir tapo savo dvasia: joje rinkdavosi Panevėžio inteligentija, čia skaitoma poezija, vyko diskusijos, skambėjo fortepijonas. Čia lankydavosi rašytojai Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Antanas Žukauskas-Vienuolis, aktorė Ugnė Babickaitė. Romantiškai nuteikdavo puikiai sutvarkyta aplinka su gėlynais.
Sodybos Likimas Pokario Metais
Pokario metais „Pragiedrulių“ sodyboje buvo apgyvendinti miestiečiai ir rusų karininkų šeimos. Teigiama, kad namo nacionalizavimas pakirto Juozo Čerkeso-Besparnio sveikatą ir jis 1949 metais mirė. Prieš mirdamas paprašė jį palaidoti senosiose kapinėse, iš kur matytųsi jo sodyba. Kariškiams išsikėlus namas buvo paverstas socialiniu būstu, paskui jame buvo įsikūrę menininkai, bet, deja, nė vienas juo naudojęsis neskyrė lėšų remontui. Visiškai nugyventas pastatas kurį laiką stovėjo apleistas.
Sodybos Atkūrimas ir Naujas Gyvenimas
Iniciatyvos atkurti Juozo Čerkeso-Besparnio sodybą ir Panevėžiui sugrąžinti jos įkūrėją ėmėsi Panevėžio miesto savivaldybė. 2017 m. paskelbtas architektūrinis konkursas. Konkursą laimėjusi architektų-urbanistų studija „PUPA / Life over space“ pasiūlė, kaip atkurti paveldosauginę sodybą ir kaip ją išplėsti moderniu priestatu, taip sukuriant erdvę šiuolaikiškam kūrybinių industrijų centrui. Vienas pagrindinių architektūrinio sprendimo iššūkiu - priestatu neužgožti istorinės sodybos ir nesudarkyti parko kraštovaizdžio. Sprendimas buvo rastas. Projektuotojai sumaniai išnaudojo reljefo skirtumą tarp sodybos ir Žagienio upelio.
Atnaujintas kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“.
Atvykstant senuoju sodybos keliu matomas atnaujintas, klasikinės architektūros raudonų plytų pastatas. Rekonstruojant senąjį namą buvo atkurtos autentiškos detalės ir dekoratyviniai interjero elementai. Nusileidus į sodybos rūsį patenkama į besisukantį koridorių, kurio erdvė didėja, platėja ir atveda į naują priestatą, kuriame įrengtos menininkų rezidencijos, galerija, nes atkuriant sodybą buvo siekiama nenutolti nuo pirminės pastato paskirties - vietos, kurioje susitiktų ir bendrautų kūrėjai. Ir pavadinimas „Pragiedruliai“ buvo išsaugotas.
Taigi atkuriant ir gyvenimui prikeliant Panevėžiui svarbią sodybą, pastate suformuotos erdvės įvairioms veikloms. Čia veikia teatro, garso ir vaizdo, fotografijos studijos, parodos gali būti apžiūrimos tiek viduje, tiek iš lauko. Į centre vykstančius edukacinius užsiėmimus mielai renkasi ne tik panevėžiečiai. Kaip ir beveik prieš šimtmetį ir šiandien „Pragiedruliai“ - bendruomenę telkiantis traukos objektas, kuris skatina miestiečius rinktis, bendrauti ir kurti. Istorinio pastato ir modernaus priestato harmoningas susijungimas sulaukė ne vieno reikšmingo įvertinimo. Sodyba pripažinta geriausiu 2023 m. 2025 m. vienas iš įtakingiausių pasaulio architektūros tinklalapių „ArchDaily“ kūrybiškumo centrą „Pragiedruliai“ įtraukė į prestižinių „Metų pastato“ apdovanojimų nominantų sąrašą. Šiame konkurse kasmet varžosi daugiau nei 4 tūkst.
Kūrybiškumo centrą „Pragiedruliai“ juosia beveik 30 ha Skaistakalnio parkas. Tai unikalus gamtos kampelis su miško erdvėmis, Nevėžio ir Žagienio vingiais, proskynomis, tvenkiniais, šlaitais… Manoma, kad tai vienas seniausių Panevėžio parkų. Esama versijos, kad parko teritorija susiformavo dar pagonybės laikais. Tokia prielaida daroma vadovaujantis pavadinimu, mat žodis skaistus siejamas su žodžiu šventas. Tad parko pavadinimas asocijuojasi su sakraline vietovės reikšme.
Parkas apipintas įvairiomis legendomis, keliaujančiomis iš lūpų į lūpas. Jos primena čia gyvenusią, o gal vis dar gyvenančią laumę. Galbūt iki šiol Nevėžis saugo deivę Nevėžėlę. Žmonės pasakoja, kad įsižeidusi Nevėžėlė taip iškeldavusi Nevėžio vandenis, kad jis žmonių užaugintą derlių nuplaudavęs. Parke tebėra ir velnių takas. Taip taip. Laimei, mes po parką vaikštinėjome dieną. Jei būtume į jį užklydę naktį, ypač po vidurnakčio, gal, kaip porina panevėžiečiai, iki pirmųjų gaidžių būtume klaidžioję.
Skaistakalnio parkas pritaikytas ir mėgstantiems savarankiškai pažinti. Kartu su latviais įgyvendinant projektą „Susigrąžinta istorija“ įrengtos stotelės. Prie kiekvienos yra įrengti QR kodai, kuriuos nuskaičius telefonu galima pasiklausyti aktorių įskaitytas parko ir sodybos bei jos kūrėjo istorijas.
Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ adresas: Ukmergės g. Nr.