Čepulio sodyba Medinių kaime - tai vieta, kur susipina istorija, gamta ir kultūra. Čia galima pasinerti į senojo Pasvalio krašto kaimo gyvenimą, susipažinti su unikalia gamta ir pajusti istorijos dvelksmą.
Lietuvos etnografiniai regionai
Etnografijos Ekspozicija: Žvilgsnis į Praeitį
Etnografijos ekspozicijos daiktai atspindi senojo Pasvalio krašto kaimo gyvenimą: XIX-XX a. žemdirbystės padargai, namų apyvokos daiktai, amatininkų darbo įrankiai, muzikos instrumentai, liaudies meno pavyzdžiai. Susipažinkite su svarbiausiais kaimo verslais: žemdirbyste (javų, linų auginimu), gyvulininkyste, bitininkyste. Apžiūrėkite malūnininko amatą - tikras akmenines girnas, senoviniais įrankiais apdorotą linų pėdą, audimo stakles.
Aukštaitiškoje gryčioje, kur dar neišnyko dūmų kvapas, iš kiemo ataidi sodybos garsai. Kieme stovi senovinis važis ir unikalus dviratis mediniais ratais - jie tarsi laukia paruošti kelionei.
Lietuvos liaudies buities muziejus
Istorijos Ekspozicija: Kelionė Per Amžius
Nepraleiskite istorijos ekspozicijos. Čia jūsų laukia gausybė atradimų. Akmens amžiaus palikimas: titnaginiai ir akmeniniai kirvukai, ypač vertingi laiviniai baltiškieji kovos kirviai, akmeniniai žemdirbystės kapliai. Geležies amžiaus ekspozicija - Ąžuolpamūšės piliakalnio, Norelių kapinyno, Pamiškių senkapio radiniai. Žiemgalių kovas mena geležiniai kirviai, ietigaliai, peilis ir net kalavijas.
Istorijos ekspozicijoje pamatysite, kaip per amžius keitėsi Pasvalys, jo gatvės, pastatai ir žmonės. Čia nėra nieko išgalvoto, viskas istoriškai tikra ir patikrinta.
Atkurta senoji turgaus aikštė pavirto poilsio kampeliu. Turgaus aikštėje - prisėdus ant medinės dėžės ar maišo, galima pažiūrėti nuotaikingą filmuką apie Pasvalį.
Gamtos Stebėjimai: Gyvūnų Gyvenimo Akimirkos
Metų pradžioje negalime aktyviai sekti letenuotų bei kanopinių žvėrių judėjimo, nes nėra sniego. Bet kai ką galima stebėti pasyviai. Zoologai neturėtų šaipytis, jei gamtininkai mėgėjai kažką labai svarbaus pamato atsitiktinai. Arba ilgai tūnodami vienoje vietoje ką nors vis stebi ir kartais gali pasidžiaugti, kad iškrinta jiems tikras grynuolis. Svarbiausia sąlyga yra universali: žvėries ar paukščio elgesys turi būti natūralus.
Vos prašvitus matau pro langą, kad į kaimyno bulvieną nutupia varna ir smagiai žirgliuoja, dairosi į šalis kažko ieškodama. Staiga kyla ji aukštyn į obelį ir žiūri į rytus. O ten šlaito takeliu, kuriuo vasarą kartais vaikšto bažnyčios ir vienuolyno svečiai, bidzena lapė. Stebiu pro žiūronus, ir man ji atrodo labai nekokia - šlapia, apspurusiu kailiu, nusususia uodega. Bet gerai bėga, stengiasi nenutolti nuo gervuogių brūzgyno, vis šiokia tokia priedanga. Staiga prapuola.
Lapės taktika man jau aiški: varna medyje jai nerūpi, ji stebės kaimyno kiemą, kur ganosi tinklo tvora užtvertos vištos. Kartais gal tie plunksnuoti padarai gauna daugiau laisvės. Situaciją gudriam plėšrūnui svarbu žinoti. Bet ko varna tebežiūri vis į tą pačią pusę, lapės juk nebėra. Ogi ateina nė kiek neskubėdamas katinas Bastuoklis, galima sakyti, drąsiai keliauja lapės pėdsakais.
Bastuokliui nerūpi nei lapė, nei varna, jis grįžta namo. Pernakvojo savo urve, kaip ir priklauso tikram bastūnui, dabar gaus pieno ir dar pamiegos iki pietų. O vakarop vėl iškeliaus į savo slėptuvę, ramiai patykos, kol atkrebždės miškinė pelė arba gerai įmitęs pelėnas. Tuščiose daržinėse dabar nebėra nei naminių, nei dirvinių pelių. Ir tvartai visiškai tušti, net žiurkių nebeliko.
Įdomu dabar stebėti čižylas, bukučius, lipučius, sniegenas, strazdus ir netgi genius. Visi dirba skubėdami. Prasibrauk į tankų pušų jaunuolyną, kuriame, rodos, nieko nėra, pabūk ramiai, ir atcypsės prie tavęs mažytės kuoduotosios zylės. Jos stropiai renka visokias mažas koziavkas ir voriukus.
Visada girdžiu tyliai susišvilpčiojančias sniegenas, jos dabar lukštena putinalapių pūslenių ir klevų sėklas, o po putino krūmu palieka išdrabstytus raudonų uogų mėsdrus, sulesdamos tiktai sėkliukes. Net baugu pažvelgti į tokį raudonumą ant balto sniego, labai aiški asociacija su krauju, ne tiktai su kraupia Vasilijaus Šukšino apysaka „Putinas raudonasai“…
Žvilgsnis į Gamtoje Užfiksuotas Akimirkas
Ir netikėtai prisimenu lapę, ne tą apsususią, tykojančią kaimyno vištų, o labai estetišką laputę, matytą Mariaus Čepulio albume. Tokį juokingą žvėrį gamtoje gali užtikti tik labai patyręs fotografas. Užrašas prie nuotraukos irgi geras: „Na, ir juokingas fotografas.“ Taip sako lapė, keistai išsižiojusi ir iškišusi liežuvį. Jos akys linksmos, jokio pavojaus laputė nejaučia, tik nesupranta, kas prieš ją stūkso toks juokingas, ir nežino, kad ji pati šią minutę yra dar juokingesnė…
Jau temstant grįžtu namo per pušų jaunuolyną, vis pasiklausydamas genio kalenimo, tik staiga šmėkšteli prieš akis mažas paukštelis. Nesuprantu, kas jis toks, sustoju ant siauro servitutinio keliuko, žinau, kad tokioje situacijoje geriausia nejudėti, galgi kas ir paaiškės. Girdžiu tylų krebždesį kitoje pušelės kamieno pusėje. Spėlioju ir laukiu. Ir nuvinguriuoja žemyn lengvos mažos žievelės, be garso krinta ant sniego. Tai turbūt liaunas, lenktasnapis liputis. Pačioje viršūnėje skubiai plėšo snapu žievės atplaišėles ir ieško voriukų.
Marius Čepulis rašo, kad visos jo nuotraukos albume „Metai“ yra iš Lietuvos. Ir dabar man atrodo, kad į savo krašto faunos bei floros pasaulį reikia žvelgti taip pat pagarbiai kaip į istorinius piliakalnius, milžinkapius ar pilių griuvėsius.
Kai žurnalistas Richardas Jonaitis sykį paklausė Mariaus Čepulio, ar jis myli gamtą, tai išgirdo tokį atsakymą: nemyliu aš jos, aš ją gerbiu. O juk panašiai rašė garsus gydytojas, filosofas ir mecenatas Albertas Šveiceris.
Rudolfas Šteineris, antroposofinės pasaulėjautos pradininkas, šitaip rašė: „Kaimo žmogus, kurį mokslinčiai laiko kvailu, o Dievas išmintingu, jautriau jaučia Gamtą.“
Kultūriniai ir Istoriniai Akcentai
Klausausi per LRT radiją transliuojamų Aukščiausiosios Tarybos gynėjų prisiminimų, Švento Jokūbo ligoninės gydytojų pasakojimų apie 1991-ųjų sausio 13-osios naktį. Kaip visada stebiuosi profesoriaus Vytauto Landsbergio atmintimi, griežtos jo kalbos logika. Praėjo 30 metų, ir vis tiek visi prisiminimai yra jaudinantys. Gal todėl, kad kaskart atsiranda dar negirdėtų liudijimų.
Ir štai kokia iškalbinga detalė: jauni vyrai su taksi skuba prie Televizijos bokšto ir nė vienas negalvoja, kad už važiavimą reikės užmokėti.
Gamtos balsas Marius Čepulis
Gamta ir Klimato Pokyčiai
Keturias paras smarkiai šalo. Sausio 17-osios rytą termometras rodė net 22 laipsnius. Dieną vaikščiojau su kastuvu ir žiūrėjau, ar pradeda įšalti žemė po sniegu. Kai daug sniego prikrinta ant žemės be įšalo blogai darosi visiems daugiamečiams žolynams, kenčia ir žieminiai javai. Dabar jau tarsi pradedam priprasti prie nenormalių žiemų, juk žemdirbiai kiekvieną pavasarį vis tiek skaičiuoja nuostolius, bando nuspręsti, ką daryti su prastai peržiemojusiais žiemkenčiais.
Keliauk Po Lietuvą
Norėdami pasimėgauti kelionėmis, nebūtinai turime vykti kažkur toli už Lietuvos ribų. Sakoma, kad keliaujant gaminasi laimės hormonas, tereikia pasirinkti tinkamą kryptį ir atsiverti patirtims, kurios nepriklauso nei nuo nukeliautų kilometrų, nei nuo pliusiukų ties būtinomis pamatyti vietos įžymybėmis.
Fenomenali vieta paukščiams stebėti mūsų šalyje, be abejo, yra Kuršių nerija, virš kurios driekiasi paukščių migracijos kelias, ir Nemuno delta, kurioje, kaip sakoma, paukščių yra daugiau nei žmonių.
Pasirodo, greta turkiškos, suomiškos ar rusiškos pirčių galime drąsiai įrašyti ir lietuvišką pirtį, ją iš kitų pasaulio pirčių išskiria gausus įvairių vaistinių augalų naudojimas. Ypatinga lietuviškos pirties procedūra - kūno vanojimas beržinėmis, ąžuolinėmis bei kitų medžių šakelių vantomis.
Jūros terapija propaguojama Pajūrio regioninio parko gyvenvietėje Karklėje, tapusioje viena patraukliausių Lietuvos sveikatos turizmo vietovių. Čia ne tik aukščiausia Lietuvos pajūrio vieta - Olando kepurė su Balio salos įkvėptomis sūpuoklėmis, karalienės Luizės mėgtas pasivaikščiojimo takas, gintaro žvejai, bet ir nauji sveikatos takai.
Pavyzdžiui, nuėjote 11 km, vadinasi, sudeginote šeimyninės picos kalorijas. Eidami sveikatos takais galite ne tik pabūti gryname ore, atsipalaiduoti, pasigrožėti unikalia augmenija, bet ir pamatyti Pajūrio regioninio parko lankytinas vietas: Kalotės ežerą, pakrantės artilerijos bateriją Mėmel- Nord, Kukuliškių piliakalnį, Olando kepurės skardį, senąsias Karklės kapines.
Beje, puikus planas, norint suderinti atostogas su fitoterapijos pradžiamoksliu, - poilsis kaimo turizmo sodybose bei dvaruose.
Maudantis miške patariama būti basomis, be telefono ir kuo mažiau galvoti apie likusį pasaulį. Rekomenduojama miške būti apie dvi valandas. Toks pasivaikščiojimas gerina nuotaiką, padeda susikaupti ir mažina nerimą.
Kaimo turizmo sodyboje Žemaitijoje galima iš- bandyti… bičių lovą! Kitaip tariant, avilio terapiją, arba apiterapiją. Specialiame namelyje reikia ramiai atsigulti ant dviejų medinių gultų, atsipalaiduoti ir pabūti mažiausiai 15 minučių. Gultuose dūzgiančios bitės sukelia vibraciją, kuri, sakoma, puikiai subalansuoja išsiderinusį organizmą, sustiprina imuninę sistemą. O štai Senovinės bitininkystės muziejus (Ignalinos r.) kviečia į Kvapų palėpę - bičių produktų kvapų relaksacinę programą.
Avilio terapija
Žydų Kultūros Dienos
Artėjant žydų Naujiesiems metams, žydai verčia naują gyvenimo puslapį ir kviečia kaimynus padaryti tą patį - žengti į tolerantišką ateitį.
Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky: „Žydai yra tauta, turinti ryškią etnokultūrą, papročius, puoselėjanti pagarbų ir civilizuotą santykį su kitomis tautomis. Mes esame progresyvūs, visuomeniškai aktyvūs, o taip pat šilti, linksmi ir atviri žmonės.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia Jus į knygos, skirtos iškiliems XX a. Lietuvos atlikėjams ir pedagogams: ALEKSANDRUI LIVONTUI ir OLGAI ŠTEINBERG, pristatymą.
Lietuvos mokyklų mokiniai dar neturėjo galimybės susipažinti su Icchoko dienoraščiu, o keletas puslapių istorijos vadovėliuose neatspindi nei Holokausto siaubo, nei 7 šimtmečius siekiančios Lietuvos žydų istorijos ar mano tautos indėlio į Lietuvos valstybingumo stiprinimą. Nedaug kalbama apie lietuvių bendrininkavimą Holokausto metu, o galvos lenkiamos ir paminklai kyla ne visada tikriesiems Lietuvos didvyriams. Atėjo laikas pripažinti bendrą žydų ir lietuvių tautos istorinę atmintį.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Izraelio Parlamento (Kneseto) pirmininku Yuli-Yoel Edelsteinu. Šalies vadovė pabrėžė, jog Izraelis yra puikus pilietinės vienybės, meilės tėvynei ir atsakomybės ją ginti pavyzdys.
Kauno žydų bendruomenė Jurbarko r. savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiojo specialisto paminklotvarkinink Viktoro Klepikovo kvietimu dalyvavo jo organizuotame pažintiniame seminare “Jurbarko žydų gyvenimas ir diaspora štetle”, kuris vyko Jurbarko r. sav. viešojoje bibliotekoje.
Renginio tema ,,Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Projekto autorė rež. Neringa Danienė susirinkusiems pristatė programą, kuri sudaryta iš trijų dalių.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Amerikos žydų kongreso tarptautinių reikalų direktorius rabinas Andrew Bakeriu susitiko su Premjeru Sauliumi Skverneliu. Susitikimo metu buvo aptarti aktualūs Lietuvos žydų bendruomenei klausimai.
Šių metų rugsėjo 25 d. Seimo rūmuose įvyks tarptautinė konferencija “Diaspora ir paveldas. Konferencijoje Lietuvos ir užsienio žydų bendruomenės atstovai, mokslininkai, paveldosaugininkai skaitys pranešimus ir diskutuos Lietuvos žydų istorijos, atminties bei paveldo temomis.
Lankydamasis Kaune, N. Sugihara padėjo gėlių ir simboline tylos minute palydėjo Garliavoje nužudytus žydus. “Lankytis čia yra svarbu, nes mano tėvas išdavė daug vizų žydams iš Lenkijos ir Lietuvos, kad jie galėtų pabėgti į Japoniją, o iš ten galėjo vykti į Ameriką ar Izraelį. Dauguma žmonių, kurie liko, buvo žiauriai nužudyti. Mes turime atsiminti tuos žmones.