Kapitalo turto kainų nustatymo modelis (CAPM) yra vienas iš labiausiai žinomų ir dažniausiai taikomų šiuolaikinio finansų modelių. Jis naudojamas siekiant nustatyti investuotojo laukiamą kapitalo grąžą, atsižvelgiant į riziką.
CAPM formulė: laukiama kapitalo grąža = nerizikinga bazinė palūkanų norma + (rinkos rizikos premija x beta).
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra CAPM, kaip jis veikia, kokios yra jo prielaidos, pranašumai ir trūkumai.
Trumpai: CAPM arba 'kapitalo kaštų nustatymo modelis' yra naudojamas įmonės nuosavo kapitalo kaštams paskaičiuoti.
Teoriškai, nuosavo kapitalo kaštai turi būti lygūs investuotojų laukiamai grąžai (iš investicijų į tos įmonės akcijas). Tačiau paprastai laukiama grąža yra labai subjektyvus rodiklis. O kuomet kapitalo kaštai naudojami vertinimo modeliuose, šis dydis turi būti paskaičiuotas kiek įmanoma objektyviau ir tiksliau. Nors šio metodo formulė atrodo ganėtinai paprasta (žr. žemiau), tačiau realioje praktikoje kiekviena sudedamųjų dalių turi daugybę niuansų, dėl kurių panaudojimo net tarp specialistų kyla nemažai ginčų.
Trumpai: Nuosavybės kaštai - kai grąžos norma, kurią įmonės/verslo akcininkai tikisi gauti iš savo investicijų į įmonės nuosavybės vertybinius popierius (akcijas).
Kapitalo turto kainodaros modelio (CAPM) ir vertybinių popierių rinkos linijos (SML) paaiškinimas
Plačiau: Nors tai ir subjektyvus dydis, tačiau jis turi būti paremtas egzistuojančiais grąžos rodikliais, ir atspindėti realią tokio rizikingumo investicijų metinę grąžą pagal rinkos sąlygas. Dažniausiai nuosavo kapitalo apskaičiuojami naudojant CAPM (Capital Asset Pricing Model), ir yra reikalingi norint paskaičiuoti svertinius kapitalo kaštus (WACC), kurie savo ruožtu naudotini kaip diskonto norma diskontuotų pinigų srautų metode.
CAPM Modelio Komponentai
CAPM metodą taikyti galima tik įvertinus beta faktorių. Mažiausiam atlygiui apskaičiuoti BdB remiasi konkrečiai vadinamuoju Capital Asset Pricing Models („CAPM“) metodu, pagal kurį apskaičiuojama individuali rizikos premija vadinamojo beta faktoriaus pagalba (statistiškai nustatytas individualios rizikos premijos nuokrypis nuo bendros ilgalaikės rinkos rizikos premijos).
- Nerizikinga palūkanų norma: Tai grąža, kurią investuotojas galėtų gauti iš nerizikingos investicijos, pavyzdžiui, valstybės obligacijų.
- Rinkos rizikos premija: Tai skirtumas tarp laukiamos rinkos grąžos ir nerizikingos palūkanų normos. Ji atspindi papildomą grąžą, kurią investuotojai reikalauja už riziką, susijusią su investavimu į akcijų rinką.
- Beta (β): Tai priemonė, rodanti vertybinio popieriaus jautrumą rinkos svyravimams. Beta koeficientas parodo, kaip vertybinio popieriaus kaina reaguos į rinkos pokyčius.
Kartais skaičiuojant (priklausomai nuo vykdomos veiklos, aplinkos ir pan) pridedamas papildomas rizikos priedas(Ra). Beta koeficientas tai rizikos priedas: daroma prielaida, kad investicijos pvz į akcijas pelningumas priklauso nuo veiksnių kurie įtakoja visų rinkoje esančių akcijų pelningumą, t.y. akcijos pelningumas gali būti išreikštas kaip šio veiksnio (ar veiksnių) funkcija. Parastai beta gaunamas skaičiuojant akcijos pelningumo (Rij) ir rinkos (rinkos indekso) (Rmj) regresijos koeficientus.
CAPM Modelio Taikymas
CAPM metodas yra dominuojantis biržoje užsiregistravusių didelių įmonių investicijų grąžos apskaičiavimo metodas. Modelis plačiai naudojamas investicijų bankininkystėje projektų vertinimui, pensijų fondų valdyme strateginiam turto paskirstymui formuoti, bei privačiose investicijų bendrovėse portfelių optimizavimui.
Praktikoje CAPM dažnai naudojamas siekiant įvertinti, ar vertybinis popierius yra teisingai įkainotas rinkoje. Jei faktinė grąža viršija CAPM apskaičiuotą teorinę grąžą, vertybinis popierius laikomas nepakankamai įvertintu.
CAPM Modelio Prielaidos
CAPM remiasi prielaida, kad investuotojai yra racionalūs ir vengia rizikos. Modelis teigia, kad vertybinio popieriaus laukiama grąža yra lygi nerizikingai grąžos normai plius rizikos premijai.
Finansinis aktyvų įkainojimo modelis nustato ryšį tarp laukiamojo pelno rizikos konkurencinėje rinkoje. Jis sukurtas priėmus keletą prielaidų, kurios apibrėžia investuotojo elgesį ir rinkos sąlygas. Nusistovėjusi kapitalo rinkos pusiausvyra.
CAPM Modelio Trūkumai
Nepaisant plačios taikymo srities, CAPM turi ir trūkumų. Modelis remiasi prielaidomis, kurios ne visada atitinka realybę - pavyzdžiui, kad visi investuotojai turi vienodą informaciją ir kad nėra sandorių kaštų. Realybėje rinkos ne visada yra efektyvios, o investuotojai racionalūs. Psichologiniai veiksniai, informacijos asimetrija ir rinkos anomalijos gali lemti modelio numatymų nukrypimus.
Vadinasi, visi CAPM metodui reikalingi veiksniai buvo neteisingai įvertinti ir rinkai įprasta mažiausia kapitalo grąža nagrinėjamoms transakcijoms pernelyg įvertinta. Šalia CAPM tinkamumo tikimai kapitalo grąžai iš investicijos apskaičiuoti, atmetant fiksuotą atlygį, yra kritikuojami ir taikomi veiksniai (nerizikinga palūkanų norma, rinkos rizikos premija ir beta faktorius).
Germany also felt that the BdB committed errors in determining the individual components of the CAPM. Nepaisant to, Vokietija buvo tos nuomonės, kad BdB, taip pat ir apskaičiuodama pagal CAPM metodą atskirus komponentus, padarė klaidų.
Išvados
Nepaisant šių apribojimų, CAPM išlieka svarbiu įrankiu portfelio valdytojams ir analitikams, padedančiu priimti pagrįstus investicinius sprendimus ir formuoti efektyvius investicijų portfelius.